Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Apie Mindaugo Survilos filmą „Susitikimas su Žuvininkais“
„Lietuvos rytas“
Savaitgalis / 2007 m. kovo 9 d. / Darius Kauzanas
Stebėti erelių žuvininkų šeimos gamtininkas lipdavo į pušį

Uralinė pelėda ūbaus Žaliojoje girioje

Vitalija Jalianiauskienė, "Panevėžio balsas"
2007 kovo mėn. 16 d. 00:01

"Panevėžio balsas"
Prieš porą dienų į Panevėžio vaikų darželį „Puriena“ atskridusi uralinė pelėda pasirodė esanti Lietuvoje itin retas paukštis. Iki šiol uralinė pelėda dar nė karto nebuvo žieduota, o pirmoji jos perėjimo vieta aptikta tik prieš keletą metų Biržų girioje.

Žinia, kad po Panevėžį skraidė uralinė pelėda, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių žiedavimo centro specialistams buvo netikėta. Iš pradžių net abejota, ar tikrai atskrido būtent šis paukštis. Tačiau pamatęs nuotraukas Paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius užtikrino: „Tai be jokių abejonių uralinė pelėda. Labai gražus paukštis! Matosi, kad nesuvargęs ir tikrai turėtų išgyventi“.

Medyje užpuolė varnos

PB jau rašė apie antradienį į vaikų lopšelio-darželio „Puriena“ teritoriją atskridusią pelėdą. Medyje tupėjusį paukštį pirmiausia užpuolė varnos, pabaidytas jis nuskrido, atsitrenkė į įstiklintą daugiabučio namo balkoną ir apsvaigęs krito tiesiai prieš kieme laksčiusio šuns nosį. Pelėdą išgelbėjo ir į kabinetą parsinešė vaikų darželio „Puriena“ direktorė Zita Kuncienė.

Paukštį nuvežus į Gamtos mokyklą paaiškėjo, jog tai uralinė pelėda. Mokykloje viešnia iš miško ilgai neužsibuvo: apie ją, kaip ir visus į Gamtos mokyklą patenkančius paukščius ar gyvūnus, buvo pranešta aplinkosaugininkams.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai patikrino, ar paukštis nesužeistas, ar sveikas, tuomet jį žiedavo ir, nuvežę į Žaliąją girią, paleido. Inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas prisipažino, kad uralinės pelėdos žieduoti dar nebuvo tekę - tai unikalus atvejis.

Iki šiol nebuvo aptikta

Paukščių žiedavimo centro vedėjas R.Patapavičius tiksliai negalėjo pasakyti, kaip uralinė pelėda galėjo atsidanginti į miestą. „Bet ji atskrido, ir tai buvo pirmasis tos rūšies paukščio žiedavimo atvejis Lietuvoje. O Panevėžio rajone ši pelėdų rūšis iki šiol nebuvo aptikta, - PB sakė vedėjas. - Šiuo metu pelėdos kaip tik pradeda perėti, užima teritorijas lizdams. Gal tai paskatino jos tolimą skrydį? Kaip ten bebūtų, džiugu, kad paukštis išliko gyvas“.

R.Patapavičius teigia, jog tai, kad uralinės pelėdos turėtų perėti Biržų girioje, pirmą kartą buvo nustatyta 2001-aisiais. Pirmasis šios rūšies paukščio lizdas aptiktas toje pačioje girioje 2004 metais.

Laisvėje geriau

Gamtos mokyklos gyvūnų priežiūros specialistė Jurgita Einorytė pasakojo, kad gyventojai jiems dažnai atneša ar atveža įvairių laukinės faunos atstovų. „Tačiau retas paukštis - uralinė pelėda - pas mus buvo patekusi pirmą kartą, - sako J.Einorytė. - Apie visus gyvūnus pranešame aplinkosaugininkams. Sveikieji dažnai vėl paleidžiami į gamtos prieglobstį, kitus imamės globoti. O lapes, usūrinius šunis, kurie gali būti įtariami užsikrėtę pasiutlige, pirmiausia laikome karantine“.

Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas A.Mikašauskas stebisi netikėtu uralinės pelėdos pasirodymu: „Kad šis paukštis dieną atskrito taip arti žmonių - unikalus atvejis. Apie jį mes iš karto pranešėme T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologams, tuo ir juos nustebinome. Sveiko paukščio neverta laikyti nelaisvėje, todėl žiedavę jį nuvežėme kuo toliau nuo miesto - į Žaliąją girią. Tikimės, kad uralinė pelėda čia išgyvens“.

Delfi.lt

Kormoranų gausos reguliavimas padės apsaugoti Juodkrantės sengirę

--------------------------------------------------------------------------------



Šiandien, kovo 16 d., baigėsi Aplinkos ministerijos skelbtas konkursas kormoranų populiacijos gausos reguliavimo programos priemonėms įgyvendinti. Jį laimėjo biologinės įvairovės išsaugojimo klubas „Gamtos namai“. Tarp šios visuomeninės organizacijos narių – nemažai ornitologų, turinčių reikiamos profesinės patirties ir techninės įrangos.

Šiemet kormoranų gausai reguliuoti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta 50 tūkst. litų. Šios lėšos bus panaudotos penkiose kormoranų kolonijose – Juodkrantės, Elektrėnų, Drūkšių, Naravų ir Lukšto. Konkursą laimėjęs klubas „Gamtos namai“ reguliavimo priemones ims taikyti, kai prasidės šių paukščių perėjimo metas. Bus naudojamos, kaip ir numato Aplinkos ministerijos 2005 m. patvirtinta Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarka, garsinės bei vizualinės baidymo priemonės, užšaldomos dėtys.

Didieji kormoranai, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, iki praėjusio amžiaus vidurio Baltijos šalyse buvo gana reti paukščiai. Jie staiga išplito pastaraisiais dešimtmečiais. Lietuvoje pirmas kormoranų lizdas aptiktas 1985 m. Elektrėnų marių saloje.

Didžiausia kormoranų kolonija mūsų šalyje – Juodkrantės. Čia pernai perėjo apie 3 tūkst. porų. Daugiausia rūpesčių kelia tai, kad nuo kormoranų miršta jų kolonijoje esantis miškas, mariose mažėja žuvų išteklių. Kuršių nerijos nacionalinio parko įrengtoje aikštelėje akivaizdžiai matyti žuvusi Juodkrantės sengirė – medžiai nuo šių paukščių išmatų išdžiūsta per keletą metų. Todėl kormoranų populiacijos gausos reguliavimo programa numato sustabdyti jų kolonijos plitimą į sengirę.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

iš Aplinkos ministerijos internetinio puslapio

Valstybinis mokslo ir studijų fondas šiemet (2 metams) skiria paramą Paukščių pavadinimų žodynui (Mečislovas Žalakevičius), tad ornitologams manau tai gera žinia.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Aišku, kad šaldytuvuose, kur daugiau! Nustatyta, kad juose kormoraniukų gemaliukai sustyra per 2 val. 19 min. Daug sykių greičiau tai nutinka šaldiklio lentynoje, bet kur čia nuskubėsi. Metodas garantuotas, taip pat kaip spec. literatūroje aprašytas senas ir patikimas blusų naikinimo būdas:
1. Pagauti blusą.
2. Ją pražiodžius, ikratyti į gerklę nuodų.
3. Paleisti blusą. Jai jau likę nebeilgai gyventi.

dekojame, o ar nezinomi ekonomiskesni ir paprastesni budai? Kam dar elektros energija eikvoti?

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

straipsnelis apie pauksciu stebejima -> vakar dienos "Lietuvos ziniu", 2007 balandzio 20, priede "laisvadieniai", 10-11 puslapiai.
(5 spalvotos nuotraukos)

Nu va, siandien lietryti skaitau: pries varnenus - snaiperiai (Rytai-vakarai, psl. astuoni). Geriausia citata: ''Medzius isdaze haliucinogeniniais dazais, tikedamasi, kad rugstys sugraus dergianciu nevidonu kojas. Niekas nepadejo."

Į zoologijos sodą vilioja kupranugarių mažylis [/size]

Artėjant vasaros sezonui kauniečius ir miesto svečius naujienomis ruošiasi vilioti populiariausi laikinosios sostinės poilsio kampeliai. Lietuvos zoologijos sode, Kauno marių regioniniame parke, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode šiomis dienomis jau ruošiamasi lankytojų antplūdžiui.

Zoologijos sodas pernai lankytojus pradžiugino dviem naujais eksponatais - iš Lenkijos zoologijos sodo atvežtomis žirafomis Gudručiu ir Solo. Šiemet naujovių žadama kur kas daugiau. Vyriausioji zoologijos sodo biologė Virginija Raudeliūnienė išdavė, kad jau šiomis dienomis ilgamečių sodo gyventojų stumbrų Gilės ir Gintaro šeimyną turėtų papildyti labai laukiamas jauniklis.

Tikimasi, kad ne ką mažesnio gyvūnų mylėtojų susidomėjimo sulauks ir užpraeitą savaitę gimęs, tačiau kol kas nuo smalsių lankytojų žvilgsnių už mamos, kupranugarės Vasilisos, nugaros besislepiantis kupranugariukas.

Šį pavasarį Lietuvos zoologijos sode pagausės ne tik kanopinių žinduolių šeimos.
"Du kiaušinius padėjo kilnieji ereliai. Tai unikalus atvejis Lietuvos zoologijos sodo istorijoje, nes plėšrieji paukščiai nelaisvėje veisiasi labai retai", - pasakojo V.Raudeliūnienė.

Ramesne aplinka kvies pasimėgauti Kauno botanikos sodas. Šios augalų karalijos direktoriaus Remigijaus Daubaro teigimu, į šiemet išvalytus botanikos sodo tvenkinius bus pasodinta ne tik įvairiaspalvių vandens lelijų, čia vyks ir įvairūs renginiai. Jau pirmąjį birželio sekmadienį pirmą kartą šio sodo istorijoje bus surengta Tėvo dienos šventė. O vasaros vidury, vykstant garsiajam Pažaislio muzikos festivaliui, botanikos sode šventinę programą pristatys iš Australijos atvyksiantys aborigenai.

Mėgstančius aktyvų poilsį į ekskursijas naujais maršrutais pakvies Kauno marių regioninis parkas. Nebus nusivylę nei pėstieji, nei ratuotieji - pastarieji ras daugiau vietų, kur pasistatyti automobilį. Lydimiems gido bus galima pasidairyti po Vieškūnų piliakalnį, aplankyti legendomis apipintas Rumšiškių apylinkes, apžiūrėti prie Kauno marių stūksančius Kauno tvirtovės fortus.

"Poilsiautojų patogumui iš Kelių plėtros programos skirtų lėšų regioninio parko direkcija įrengė automobilių stovėjimo aikštelę prie Gastilionių poilsiavietės. O PHARE projekto "Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos institucijų stiprinimas ir įgyvendinimas" lėšomis ant marių kranto, Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje Rumšiškėse, pastatytas 15 m aukščio apžvalgos bokštas", - pasakojo Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologė Dalia Blažulionytė.

Nepasiklysti didžiulėje teritorijoje klajūnams padės neseniai įrengti specialūs ženk-lai - 23 kelio ženklai su nuorodomis į Kauno marių regioninį parką ir populiariausiose sustojimo vietose pastatyti 9 informaciniai stendai.

Saltinis: www.delfi.lt

Varnėnai jau skelbia rudenį
Ne tik vabzdžiai, bet ir kai kurie paukščiai šiemet savo reprodukcinius ciklus pradėjo ir baigė gerokai anksčiau nei įprasta, rašo "Lietuvos rytas".

"Neregėtas atvejis ornitologijoje - nesibaigė pavasaris, o varnėnai jau užvakar paskelbė rudenį", - sako V.Jusys.

Gegužės 29-ąją jis pirmą kartą per 27 savo darbo metus Ventės rage pamatė bent 50 tūkst. varnėnų pulką, jau besibūriuojantį rudens migracijai.

Kitas telkėsi gal 30 tūkst. sparnuočių būrys. Jame sparnus miklino Lietuvoje išperėti, tėvų išmaitinti ir skraidyti išmokyti jaunikliai. Jiems tai pirmasis suaugusių gyvenimo egzaminas, kaip niekada ankstyvas.

Saltinis: www.delfi.lt

Nekeipkit dėmesio. Žurnalistai visda prirašo per daug nesamonių. Iš tikrujų aš sakiau kad prasidėjo "rudeninė" varnėnų migracija. Tą, gegužės 29 d. jie skrido būreliais po 30 - 50 paukščių (bet ne ūkstančių)

tai jo, pasakai vienaip, paraso kitaip , bet vis tiek ne per anksti?

Varnėnų migracija prasidėjo šiais metais 10-14 dienų anksčiau nei įprastai. Iki šiol anksčiausia starto data buvo birželio 3 d.

Nezinojau. Ilgai pas mus uzsibuna birzeli jau atgal skrenda...

Paukščių stebėtojai atranda Lietuvą

Į Lietuvą paskui migruojančius paukščius pradeda „skristi“ ir naujos rūšies turistai - paukščių stebėtojai. Jie – nemaža paspirtis turizmo verslui, nes savo pomėgiui renkasi ir pavasario bei rudens mėnesius taip pratęsdami turistinį sezoną, rašo dienraštis "Verslo žinios".

„Ši turizmo šaka – labai perspektyvi. Pas mus jai vystyti yra puikios sąlygos, vienos geriausių ES, nes turime daug retų paukščių. Kol kas trukdo tik tai, kad turizmo agentūros į šiuos žmones kreipia per mažai dėmesio.“, - "Verslo žinoms" sakė Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius Gintaras Riauba.

Pasak jo, didžiausias trūkumas, kad nėra vietų, pritaikytų šios srities keliautojams. Pakanka tik viešbučių. Trūksta specialių bokštelių sparnuočiams stebėti, informacinių stendų.

G.Riaubos žiniomis, į Lietuvą atvažiuoja šimtai tokių turistų, tačiau labai nesunkiai galima pritraukti tūkstančius. Specialisto nuomone, labai gerai sparnuočiams stebėti galima išnaudoti Neringą ir netgi Palangą, rašoma dienraštyje.

Iš www.delfi.lt

Irena GASAITYTĖ | 2007-06-08


Iš medžio iškritęs apuokiukas nepražuvo

Ant žemės rastas dar neapsiplunksnavęs apuoko jauniklis puikiai gyvena naujame lizde, kurį jam padarė Biržų aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai.

Prieš keletą dienų Biržų aplinkosaugininkai gavo pranešimą, kad prie sporto mokyklos šaudyklos iš medžio iškrito mažas pelėdžiukas.

Nuvykę aplinkosaugininkai nelaimėlį rado įneštą į šaudyklos patalpas ir įkurdintą stalčiuje. Išsigandęs paukštis visą laiką drebėdamas kaleno snapu.

Pasak Biržų aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus Artūro Griškos, tai buvo mažojo apuoko jauniklis. Poros savaičių apuokiukas pats dar negali skraidyti, plunksnos pradėjusios augti tik pačiuose sparnų galuose, o visas kūnas dar pūkuotas.

Aplinkosaugininkai nusprendė paukščiuką įkelti atgal į medį. Tačiau jis nemokėjo tupėti ant šakos ir vis dribdavo žemyn.

Tada buvo nuspręsta iš šakų suformuoti lizdą ir patupdyti paukštelį.

A.Griška teigė, kad šiuo metu apuokiukas jaučiasi puikiai. Apie jo savijautą aplinkosaugininkams pranešė netoliese gyvenantis biržietis, save laikantis gamtininku mėgėju.

Vyras pastebėjo, kad jauniklio pamaitinti atskrenda apuokė, greičiausiai jo motina. Matyt, jos lizdas yra kažkur netoliese, todėl jauniklio be globos nepalieka.

Kiti biržiečiai juokauja, kad gal tai - socialinė darbuotoja, nes esą jeigu būtų motina, tai pasiimtų namo.

Savarankiškai apuokiukas galės pradėti gyventi maždaug liepos mėnesį.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=13497042

Bankininkai Nidoje gąsdino paukščius

Evaldas Utyra, www.DELFI.lt
2007 birželio mėn. 12 d. 18:13



Neringos valdžia pateko į aplinkosaugininkų nemalonę savaitgalį neveikiančiame Nidos oro uoste leidusi surengti SEB Vilniaus banko darbuotojų šventę. Oro uostas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritoriją. Autobusais čia sugužėję bankininkai išgąsdino Europos Sąjungos (ES) saugomus paukščius.

DELFI žiniomis, praėjusį savaitgalį Nidos oro uoste buvo susirinkę apie 1,5 tūkst. žmonių. SEB Vilniaus banko darbuotojai į vakarėlį iš sostinės atvyko užsakytais autobusais. Poilsiautojai apsigyveno oro uosto teritorijoje pastatytose palapinėse.

Išgąsdino kalviukus

„KNNP yra „Natura 2000” buveinė, čia draudžiama statyti palapines. Be to, dabar yra paukščių perėjimo laikas. Garsi muzika išgąsdino dirvoninius kalviukus – paukščiai netūpė ant kiaušinių ir jie atšalo”, - DELFI teigė KNNP direktorė Aurelija Stancikienė.

Jos teigimu, šiuo metu specialistai skaičiuoja gamtai padarytus nuostolius. A. Stancikienės teigimu, žala gamtai skaičiuojama remiantis ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais ir gali siekti dešimtis tūkstančių litų.

Neringos meras Vigantas Giedraitis DELFI patikino, kad leidimą organizuoti banko šventę Nidos oro uoste išdavė savivaldybės administracijos direktorius. „Iš pradžių organizatoriai kreipėsi į mane, aš prašymą perdaviau administracijos direktoriui“, - sakė V. Giedraitis. Jis tikino nesidomėjęs, kiek žmonių ketina dalyvauti renginyje.

Leidimą renginiui pasirašęs Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas išėjo atostogų.

SEB Vilniaus banko šventę organizavusios renginių agentūros „Ogmios pulsas pro“ atstovas Ramūnas Alenskas DELFI patikino, kad prašyme savivaldybei buvo nurodytas šventės dalyvių skaičius – 1,5 tūkst. žmonių.

DELFI žiniomis, Neringos valdžios palankumą šventės organizatoriai galėjo pelnyti po to, kad bankas pažadėjo Neringos sporto mokyklai nupirkti apie 12 tūkst. litų kainuojančią „optimisto“ klasės jachtą.

Leidosi sraigtasparnis

DELFI žiniomis, banko šventė neapsiėjo be incidentų. Šokdamas iš lėktuvo parašiutu vienas parašiutininkas susižeidė koją. „Parašiutininkų šuolis buvo šventės programos dalis. Susižalojo ne banko darbuotojas, o profesionalus parašiutininkas. Jam buvo iš karto suteikta medikų pagalba“, - sakė VB atstovas Arvydas Žilinskas.

Dar vienas incidentas įvyko, kai į banko šventę netikėtai sraigtasparniu atskrido verslininkas Tautvydas Barštys. Iškviesti Neringos policijos pareigūnai užfiksavo sraigtasparnio nusileidimą neveikiančiame oro uoste ir perdavė šią informaciją Civilinės aviacijos administracijai. „Sraigtasparnio pilotas nesugebėjo paaiškinti, kodėl nusileido Nidos oro uoste“, - sakė Neringos policijos komisariato viršininkas Sigitas Šveikauskas.

Beje, tą patį savaitgalį T. Barštys sraigtasparniu puikavosi ir Palangoje bei Kaune vykusioje baikerių šventėje. Už skrydžių taisyklių pažeidimus verslininko pilotui gresia ne tik bauda, bet ir piloto licencijos sustabdymas.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė