Lietuvos ornitologų draugijos forumas

vakar pavyko beveik nuskaityti nebyles ziedely. kur butu galima suzinot apie ta ziedely info?

Visa info, ka reikia daryti rasi cia:
http://www.ziedavimas.com/index.php?m=2
Bet perskaicius tik dali ziedo naudos nedaug

na perskaiciau beveik visas, netikras tik del vienos kazkokios mazos didziosios A.

pridariau foto tai dar nagrineju

Šiuo metu ruošiu pranešimą apie paukščių migravimą Lietuvoj. Kadangi jis bus skaitomas Graikijoje (studentų mainai), pagalvojau, kad būtų įdomu susiet Lietuvą su šia šalim. Gal turit kokių konkrečių duomenų apie Lietuvoj pagautus 'graikus' - paukščius, arba ten pagautus Lietuvoj žieduotus? Nebūtinai Graikijos, bet ir aplinkinių valstybių, pvz Turkijos (kaip suprantu, vienas iš migravimo kelių praeina per ją, o gal ir Graikijos kraštelį užkabina).
Būsiu dėkinga už info ar patarimus

Graikija – labai „nepopuliari“ šalis lietuviškiems arba migruojantiems per Lietuvą paukščiams. Skrisdami į Afriką, mūsiškiai Viduržemio jūrą dažniausiai įveikia ties Ispanija bei Korsikos – Sardinijos arba Sicilijos – Maltos maršrutu. Kita dalis, pvz., gandrai, šią jūrą aplenkia iš rytinės pusės – per Turkiją, Izraelį. Asmeniškai nepamenu, kad per porą dešimtmečių koks nors Juodkrantės paukščių žiedavimo stotyje ženklintas paukštis būtų rastas Graikijoje, juolab, kad būtų tekę pagauti graikišką žiedą nešiojantį. Kita vertus, neabejoju, kad didesnė ir skaitlingesnė Ventės Rago patirtis kažkiek ta prasme riša Lietuvą su Graikija. Na, o per Turkiją skrenda jau minėti gandrai, ten nusibasto kai kurių rūšių antys. Dėl konkrečių duomenų reikėtų kreiptis į mūsų paukščių žiedavimo centro vadovą Ričardą Patapavičių (tel. 837 205870, el. paštas: [email protected] ).
Beje, nature, ką reiškia frazė „paukščių migravimas Lietuvoj“? Ar kalbama apie Lietuvoje gyvenančių paukščių traukimą į žiemavietes, ar sezonines migracijas per Lietuvą apskritai (tuomet tarp praskrendančių paukščių būtų sunku rasti tikrų lietuvių)?

Pažiūrėjau, iš kokių šalių dar dalyvių bus - Jordanija, Marokas, Vengrija, Turkija. Tad teks artimųjų rytų migracijos keliu labiau pasidomėt. Jei rasit kokių įdomybių, rašykit. Tinka tiek tikros lietuviškos rūšys, tiek praskrendančios. Dabar laukiu atsakymo iš Kauno.

Svedijojew suziedavau tik siek tiek daugiau nei 5 000 pauksciu (daugiausiai zvirbliniu) ir jau gavau 16-ta pranesima apie ju radima kur nors. Praeita menasi gavau pranesima, kad viena is mano zieduotu didziuju zykliu tesugebejo nuskristi tik kilometra ir buvo pagauta alkano katino . Na o vakar gavau pranesima, kad viena is mano 2004 metais zieduotu liepsneliu siais metais vasario 4 diena buvo pagauta Maljorkoje, Ispanija . Tai jau antras mano zieduotas paukstis pagautas Maljorkoje .

Teks,das, aplankyti Maljorką, kad nustatyti, kas gi ten juos traukia

O su radarais Lietuvoj paukščių stebėjimai vykdomi? Kur?

Kiek žinau, gal prieš porą dešimtmečių ar seniau dabartinio Ekologijos instituto ornitologai paukščių migracijas tyrinėjo Palangos oro uosto ir, berods, Vilniaus oro uosto radarais.

Ir apie tuos tyrimus rašyta Žalakevičiaus knygoje(tiksliai pavadinimo neatsimenų) atrodo "Paukščių migracija"

Tai aš toj knygoj ir perskaičiau Įdomu, ar dabar kas nors tokio vyksta. Ir su kokiais ten radarais

Maciau taip pazymetu anciu nuotraukas internete, tiesa sakant atrodo siurpokai Ir kaip jos ten su tuo svetimkuniu gyvena , ten prie snapo prikniedyta ar pragrezta kazkaip Ar zinomas poveikis anciu isgyvenimui? Ar neprasilenkiama cia su etika

Maciau nemazai zasu su ziedais ant kaklu-ar tai yra iprastas zasu ziedavimo budas? Nuskaityti nespejau,nors butu buve lengva,nes labai dideli simboliai.Tiesiog atskrido jurinis erelis ir tas burys pasibaide.Tos buvo su placiais juodais ziedais,siandien maciau dar viena baltakakte su pilku ziedu ant kaklo,bet siauresniu.Ar cia spalvos irgi reiksmingos?

Atrodo, tokiu butdu nemazai zieduojama zasu ir gulbiu (pvz. mazuju). Viena toki juoda zasies zieda nuskaitem per Velykas prie Kretuono. Bet is tikro nebuvo lengva: visu pirma, neturejom patyrimo, kaip tie simboliai uzrasyti (pasirodo, 1 raide normaliai, 2 raides gulsciai), o kai atstumas nemazas, pauksciai juda, nelengva suvokti, ka ten matai

Išties, spalviniai kaklo žiedai – pats populiariausias būdas žąsims ženklinti. Ant baltakakčių žąsų kaklo dažniausiai pastebimi juodi ir žali žiedai. Visi jie dedami Vokietijoje arba Olandijoje. Neseniai Krister Castren Nemuno deltoje perskaitė oranžinio žiedo įrašą. Tai gali būti neeilinis atvejis, nes oranžiniais žiedais baltakaktės žąsys ženklintos tik Grenlandijoje ir Škotijoje.

Ypač įdomu dėl Eglės matyto pilkojo žiedo. Tokios blankios spalvos jokiems paukščiams niekas nenaudoja ne tik ant kaklo, bet ir ant kojų dedamiems plastikiniams žiedams. Galbūt ten būta nublukusio mėlyno ar apmusijusio balto žiedo? Bet kuriuo atveju, žiedo spalva – reikšmingas dalykas. Apie ją būtinai pranešama Žiedavimo centrui kartu su visais kitais duomenimis.

Tas ziedas tikrai galejo buti apsitrynes,nes jo spalva tikrai nebuvo grazi pilka,bet nuskaityti,kas ant jo uzrasyta,irgi buvo neimanoma,ten ir uzrasas,ko gero,buvo apmusijes .

Grezti tikrai nieko nereikia, o ir pats tvirtinimas nera labai ilgalaikis. 1.2 mm valas perkisamas per nosies ertme, ta spalvota plokstele padaryta, is plastiko naudojamo karviu ausims zymeti. Keletas studiju rodo, kad sis ziedavimo budas tikrai nera kenksmingas. Svarbiausia dvejone pradedant antis zymeti tokiu budu buvo ar pauksciai taip pat sekmingai poruosis? Siuo metu manoma, kad taip zymeti pauksciai neturi jokiu problemu poruoti, o kai kuriu stebetoju duomenimis, jie net lengviau suranda partneri. Sio ziedavimo privalumas yra milziniskas, gaunama net apie 10 kart daugiau pranesimu. Tokiu budu is mazesnes imties suzinoma daugiau.
Yra keletas spekuliaciju, kaip pvz. plesrunam lengviau pamatyti tokius paukscius, bet tai taip pat dar niekaip nepatvirtinta.
Del etiskumo, tai cia jau amzina diskusija. Galiu pasakyti tik tiek, kad norint taip zieduoti paukscius yra BUTINA gauti Etikisko elgesio su gyvunais komisijos leidima - ji as GAVAU.

Antradienio rytą į voratinklines gaudykles nendryne įlindo pirmosios dvi šį pavasarį mažosios krakšlės, Ventės Rage žieduota ežerinė nendrinukė, nendrinis žiogelis ir gražus ilgasnapės vištelės patinas. Pastarasis pralinksmino, kai jį susiruošiau paleisti. Tikėdamasis padaryti paskutinį jau nulekiančios vištelės kadrą fotoaparatu, norėjau patupdyti ją (tiksliau, jį) lyg tai atviroje vietoje – ant visai plokščio, žiemos išguldyto nendryno. Lygiai tą pačią akimirką vištelė dingo po senų nendrių nuolaužomis, po sekundės sumirgėjo vienoje skylėje už kokio metro ir suvis prapuolė. Neįtikėtinas miklumas! Paukštis ne toks ir mažas, apačioje tankus stagarynas, o vietos tenai, po sugulusiomis nendrėmis – gal pusė sprindžio. Pasirodo, nufotografuoti paleidimo momentą buvo tiek pat galimybių, kaip kokį akmenį padėtą ant vandens Taigi, vietoje paskutinio liko tik „priespaskutinis“ ilgasnapės vištelės kadras:

Ta pačia proga noriu pakviesti tuos, kas nori ir gali (ir kam leidžia įsitikinimai), bet kokiam laikui atvažiuoti padėti žieduoti. Problema – ne paukščių gausumas, o tai, kad nuo ryto iki nakties tenka būti „pririštam“ prie tinklų. O juk yra dar ir kitokios veiklos. Kas kita, kai atsiranda pagalbininkų ir pamainininkų. Patogi nakvynė jiems – garantuota.