Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Vakar, t.y. gegužės 14 d. ryte, teko labai pasidžiaugti – į voratinklius pamario miške netoli Juodkrantės pakliuvo ir žiedą gavo vakarinė lakštingala (Luscinia megarhynchos). Pirmą ir vienintelį sykį šios rūšies paukštis buvo sugautas lygiai prieš 20 metų Ventės Rage. Vėliau dar du kartus jos giesmę Lietuvoje yra girdėjęs Krister Castren. Ta užklydėlė iš pirmo žvilgsnio panaši į mūsiškę lakštingalą, tik jos kūno viršus aiškiai rudesnis, o krūtinė ir šonai be jokių dryželių. Na, o jos vardas sukurtas nuo Vakarų Europos, kur tos lakštingalos įprastos (nors gyvena ir pietinėje Europoje, ir aplink visą Juodąją jūrą). Beje, pastaruoju metu Neringoje pagauname palyginus daug paprastų lakštingalų, dažnai net po kelias per dieną.

Super Esu girdėjęs vakarinių lakštingalų čiulbančių Lenkijoje. Giesmė stipriai skiriasi - tad kausykit visi ausis ištempę, gal išgirsit " nenormaliai" giedančią lakštingalą ir Lietuvoje

O įdomu iš kur jos traukia, iš Afrikos? Koks jos paplitimo arealas ?

Paukšteli, pažiūrėk internete, žemėlapių su rūšių paplitimo arealu yra įvairiose svetainėse ... http://www.birdguides.com/html/vidlib/s ... ynchos.htm

Kaip matosi iš žemėlapiukų, vakarinės lakštingalos paplitusios plačiai – nuo rex minėtos Lenkijos iki Italijos ir Maroko, nuo Užkaukazės iki Atlanto pakrančių Ispanijoje. Iš esmės tai Vakarų ir Pietų Europos paukščiai, o mūsiškės lakštingalos – Rytų Europos. Vakarinės lakštingalos žiemoja irgi Afrikoje, tad pavasarį, aišku, ir parlekia iš ten. Na, o kokia tiksli kilmė pas mus atsibasčiusio vieno ar kito svečio, galima tik spėti. Greičiausiai tai Lenkijos ar kitų Centrinės Europos kraštų paukščiai. Kita vertus, matyt, anksčiau ar vėliau vakarinės lakštingalos bus rastos perinčios ir Lietuvoje.

Ačiū

Kam reikalinga daugiau negu du žiedai
http://www.dantis.tvk.lt/4images/detail ... cfcbd96ea8
toks vaizdas atrodo ne tik ne kad neestetiškai, bet ir neetiškai. Ar tikrai neužtektų vieno ar dviejų žiedų???

Išties, paukštis nuotraukoje atrodo aiškiai per daug apkarstytas žiedais. Bet tai daroma ne „ant durniaus“, o dėl visai rimtos priežasties. Šiuo atveju, gaidukas yra žieduotas Olandijoje (jų programos kodas: metalinis žiedas and blauzdos, 4 spalviniai žiedai + vėliavėlė ant pastaibio). Net neperskaičius metalinio žiedo įrašo (nei šalies pavadinimo, nei žiedo numerio) šis paukštis bus tiksliai identifikuotas. Tai bus padaryta pagal unikalų plastikinių žiedų bei vėliavėlės derinį (kiekvienam paukščiui jis kitokio išdėstymo ir kitokių spalvų). Be šito metodo, tilvikų migraciją ir apskritai jų gyvenimą tirti būtų beveik neįmanoma. Jų žiedus per teleskopą net užsieniuose sąlyginai retai pavyksta perskaityti. Dar rečiau kas galėtų rasti negyvą tilviką (retorinis klausimas – kas iš forumiečių yra kada nors radęs bent vieną negyvą gaiduką ir dar žieduotą?). Ogi tilvikai yra ypač įdomi ir menkai ištirta paukščių grupė. Vien jų migracijos ko vertos. Pvz., Islandijoje zieduoti juodakrūčiai bėgikai rasti Pietų Afrikoje ir Australijoje arba žieduoti Australijoje aptikti Čiukotkoje, Kamčiatkoje. Beje, spalviniai žiedai yra plastikiniai, labai lengvi ir, realiai kalbant, paukščiams trukdo tik trumpą laiką. Tuom nesunku įsitikinti asmeniniais stebėjimais.

Kita medalio pusė – estetika ir etika. Tai paliečia ne tik gausiai spalviniais žiedais „išpuoštus“ paukščius, kaip gaidukas iš nuotraukos, bet ir žiedavimą apskritai. Yra žmonių, kuriems šis metodas yra visiškai nepriimtinas pirmiausia dėl sparnuočių trikdymo. Iš tikrųjų, žieduojami paukščiai patiria stresą, neišvengiama ir kažkokios jų daleles žūtis. Vistik, nedera sužmoginti (jausmų prasme) paukščių pasaulio. Kai kam net sparnuočių gyvenimas prie lizdo yra tabu. Čia turiu galvoje tariamą „intymumą“, o ne baidymo faktorių. Apie pastarąjį kalba neina. Na, o stresas, deja, yra visiška visų, net nežieduotų paukščių kasdienybė.

Tą gaiduką užfiksavau vakar (birželio 14 d. ) Kniaupės įlankoje. Pernai balandžio mėn tokiais žiedais žieduotą mačiau prie Mingės kaimo. Jis buvo žieduotas 2004 m., bet dar prieš tris dienas matytas Olandijoje. Nuo Olandijos iki Mingės - per 3 dienas.

Paukštis iš tiesų nelabai kaip atrodo, tačiau šiandien žinios apie paukščių migraciją yra ypač svarbios dar ir dėl paukščių gripo plitimo galimybių. Kartais ko gero tenka "aukoti" dalį paukščių, kad galima būtų išsaugoti kitus. Šiandien prekių ir žmonių judėjimas pasaulyje vyksta kaip niekad greitai ir dideliais atstumais, civilizacijai vystantis atsiranda naujos problemos, kurių sprendimui ir ieškoma būdų. Įdomu tik būtų sužinoti gal kuriami kokie naujoviški paukščių sekimo metodai, ne žiedų pagalba

Manau,kad siam gaidukui ziedai netrugdo,su jais jis jau kelis metus gyvena,ir sekmingai iesko partneres ,belieka tiketis,kad ir toliau taip pat sekmingai gyvens.

P.s. Gal yra ziniu,kokio amziaus budamas gaidukas zieda gavo?

dar galiu prideti, kad 5 spalvoti ziedai naudojami tam, kad jei koki nors pames, tai bus aisku, kad pamestas. Jei zieduotu mazesniu ziedu skaiciumi, butu tikrai per mazai galimu kombinaciju.
Ir dar vakar as pats paleidau 3 gaidukus su spalvotais ziedais, o siandien viena. manojoje kombinacijoje nera veliaveliu, o skiriamasis pozymis - ant kaires blauzdos metalinis ziedas o po juo melynas ir po 2 spalvotus ant kiekvieno pastaibio.
Beje gaidukams spalvoti ziedai manau tik i nauda.... . patineliu tikslas atkreipti pateliu demesi pasiekiamas spalvomis ir sokiu, kuo daugiau spalvos ir ji intensyvesne, tuo tinkamesnis patinelis. Pvz, dominuojantys patineliai yra tamsiai rudos spalvos (rausvos), o zemiausias rangas - balta spalva.

Jo vakar truputi panaršiau po užsieniečių svetaines ir forumus. Radau daug tokių foto, taigi supratau jog tai jau visur naudojama ir ko gero nekenkia tilvikams. Tik iškilo dar vienas klausimas kiek kainuoja tokia viena (5 spalvotų žiedų su vėliavėlę ir vienas metalinis? Jaučiu nepigus užsiėmimas

Daugiausiai kainuoja atlyginimai zmonems, kurie tai daro . Kad pagauti paukscius uztrunka tikrai nemazai laiko. Pvz. Mes pasamdeme 2 danus (pensininkus), kurie visa gyvenima ir gaudo gaidukus (dalis tu su velevelem yra butent ju pagauti ir zieduoti. Ju viesnage pas mus 2 savaitem atsiejo apie 5 000 lt. bet jie dar gavo ir is danu puses.
O patys ziedai tikrai nelabai jau brangiai ir tekainuoja nors negaliu pasakyti kiek tiksliai. Galiu pasakyti, kiek kainuoja radijo siustuveliai, kuriuos uzdejau ant 20 gaiduku - 450lt/st. Gaidukus su siustuvais girdejom tik nuo 2 iki 19 dienu. vidutiniskai 7 dienas. Taigi kad suzinoti, kur tas paukstis pabuvojo 7 dienu begyje buvo sumoketa 450 lt ir dar panasiai atlyginimams .
O ar tai brangu spreskite patys .

Vakar, t.y. trečiadienio rytą, apžiedavau seną pelėsakalio patelę. Bet įdomiausia yra ne tai, o šio paukščio pakliuvimo į rankas istorija. Užvakar Ekologijos instituto ornitologai iš laivo skaičiavo vandens paukščius Baltijos jūroje. Buvo plaukiama zigzagais nuo Klaipėdos iki pat dabartinės Rusijos (Kaliningrado srities) teritorinių vandenų, nutolstant nuo kranto apie 22 km iki neutraliosios zonos ir vėl grįžtant prie Lietuvos pakrantės. Taigi, laivui plaukiant beveik už 20 km nuo žemės ties Nida, į jį nutūpė pelėsakalis. Pasibaidęs žmonių jis dar porą kartų vėl kilo ir leidosi, kol galiausiai nutūpė ant vieno iš ornitologų nugaros... Laivas Klaipėdą pasiekė jau sutemus, tad pervargusį sakalą buvo nutarta paleisti tik kitą rytą.

Ta proga prisiminiau panašius savo įspūdžius iš analogiškos ekspedicijos po jūrą šių metų kovo gale. Ant laivo tūpė ne vienas nuo Švedijos pusės atlėkęs paukštukas. Buvo neįprasta matyti virš bekraščių vandenų keliaujančią karietaitę, žmogui ant galvos, ausies ar peties nusileidusį pailsėti nykštuką, vyturius ar ligutes laive. Išvengusiems jūros bangų ir išsisukusiems nuo pastovių persekiotojų – didžiųjų jūrinių kirų žabtų, mažiesiems keliauninkams laive esantys žmonės, berods, tebuvo tik dar viena sausumos detalė...

Jooo... paukščiai jūroje tiesiog mistinis dalykas. Kartą, plaukiant laivu į Kubą, prie Silio salų atskrido 2 paprastieji purpleliai ir daug dienų plaukė su mumis. Nors ir buvo maitinami ir laisvai skraidė po laivą, tačiau neišgyveno, nes jiems teko gerti bangų užtėkštą jūrinį vandenį. Padėto ant denio gėlo vandens jie taip ir nesurado... Atvirame okeane, už 600 jūrmylių nuo artimiausio kranto buvo atskridę 2 vidutinės kuolingos. Pailsėję laive keletą valandų jos pakilo ir daugiau nebegrįžo. Taigi netenka labai stebėtis, kad Europą neretai aplanko amerikinės rūšys

Šiemet daug laiko teko skirti paukščių žiedų perskaitinėjimui per teleskopą. Rezultatai gavosi labai neblogi – ant įvairių rūšių kirų kojų perskaityti šimtai daugiausia Šiaurės šalių žiedų. Greta jų pasitaikė ir „perliukų“, kaip margasnapė žuvėdra su Švedijos žiedu, prieš savaitę pirmą sykį Lietuvoje stebėtas silkinis kiras (Larus fuscus intermedius) su Norvegijos žiedu ar pirmą kartą asmeninėje praktikoje perskaitytas suomiškas mažojo kiro žiedas. Prieš porą dienų vėl radau nuo praėjusių metų pažįstamą suomišką sidabrinį kirą, šiuo metu įkopusį net į 29-us gyvenimo metus. Į pajūrį atkeliavo jau ne vienas šią vasarą Kretuono ežero saloje žieduotas sidabrinių kirų šiųmetukas. Šiandien Preiloje sutikau „seną pažįstamą“ rudagalvį kirą su vokišku HIDDENSEE žiedu, 2003-aisiais mano stebėtą Juodkrantėje, o po metų – Lenkijoje. Bet labiausiai pradžiugino liepos 31-osios atradimas, kuriuo negaliu nepasigirti . Tądien ant marių molo Preiloje tarp kelių dešimčių žuvėdrų stebėjau net 3 ženklintas upines žuvėdras su Lietuvos, Belgijos ir nežinomu žiedu. Pastarojo numerį pavyko pilnai perskaityti, o smulkutį žodinį įrašą įžvelgti nebuvo šansų. Grįžus namo ir pasidairius internete, ėmė aiškėti, kad tai ne europinis žiedas (aciū Das, padėjusiam rasti tikrąjį kelią ). Vedamas nuojautos, surašiau el. laišką Pietų Afrikos Respublikos žiedavimo centrui. Ir šai vakar atėjo atsakymas, kad ta žuvėdra šių metų vasario 11 d. išties buvo ženklinta PAR žiedu Namibijoje, Atlanto pakrantėje, 8690 km atstumu tiesia linija nuo Preilos. Šis faktas pats savaime visai dėsningas ir nei kiek ne stebuklingas, bet širdį glosto, matyt, gyvenime daugiau nepasikartosiantis tokio ypatingai reto žiedo iššifravimo sportinis džiaugsmas. Ne veltui atsakyme iš PAR rašoma, kad tas stebėjimas buvo tiesiog nereali sėkmė („this resighting was defiantly a stroke of luck“).

Puikūs stebėjimai, puikus aprašymas, išties malonu skaityti. Mane dar ypatingai maloniai nustebino seno (o gal ir nelabai? ) kiro amžius. Gerai būtų pamatyti straipsnelį kokį populiarų apie tai,- "eiliniams žmonėms" išties įdomu būtų sužinoti ir suprasti, kad žiedavimo pagalba galima sužinoti tikrai daug.

Nu jo , sveikinu , smagu kad yra tokie stebėjymai, man tai žuvėdra labaiusiai patiko, tolokai pasiskraido, ir dar žiedas fantastika

Kaip žieduotojas šiandien apturėjau įspūdingą nuotykį. Gaila, ne visiems jis baigėsi laimingai. Eilinį sykį nendryne tikrindamas voratinklines gaudykles ir staiga išėjęs iš už posūkio pamačiau netoliese tinkle įkliuvusį nemažą paukštį, o ant žemės, aukštose žolese po juo – kažkokį rusvą beformį padarą. Pirma mintis buvo, kad tai i „pagalbą“ žieduotojams atėjusi lapė. Bet vos žengus artyn, padaras išskleide didžiulius sparnus. Pasirodė, kad ten stambi vištvanagio patelė, viena koja užkibusi ant tinklo, o galvą ikišusi į žoles. Puoliau pirmyn, bet tą pačią akimirką vanagas atsikabino nuo tinklo, nukrito ir žeme peršoko į kitą jo pusę. O ten – nendrių „siena“, šone – pušelė, tad tokiam stambiam paukščiui vertkaliai pakilti nelengva. Per sekundę pralindau po tinklu ir beveik sučiupau užtrukusį, sunkiai bekylantį vanagą. Deja, tik beveik... Tada pamačiau, kuom gi anas susigundė. Voratinklio „kišenėje“ gulejo jau nebegyvas paukštvanagio patinas. Tai va kokia istorija buvo. Paukstvanagis vijosi liepsnelę, nendrinukę ar dar kurią nors smulkmę, jos nepagavo, bet pakliuvo į tinklą. Beviltiškoje padėtyje bespurdantį tinkle jį nužiūrėjo ir atakavo vistvanagis. Galingais nagais didysis iškart pribaigė savo mažajį gentainį, bet ir pats vieną koją įvyniojo į tinklą. Manau, taip jis kybojo pakankamai ilgai, kol mano pasirodymas privertė vištvanagį stipriau bandyti išsivaduoti. Tai jam pavyko, na, o man pritrūko sekundės dalies... Panašių istorijų vien su paukštvanagiais yra buvę daug, bet vienas vanagas užpuola kitą, matyt, nedažnai. Didžiojoje gaudyklėje yra tekę rasti naktį kojas tinklu apsivyniojusią ir bekybančią lututę, naminę pelėdą.

Šiaip, pastarosiomis dienomis tinkluose, lyginant su ypatingai nerezultatyviu rugpjūčiu, paukščių gerokai pagausėjo. Ypač mostelėjo liepsnelės, šiandien pagavau tulžį.