|
Į gamtą paskui paukščius
2007-06-23 07:41 | Laimius Stražnickas | „Savaitė“
Jeigu jūs stebėjote, kaip žiemą jūsų kieme ar prie lango įrengtą lesyklėlę aptūpdavo paukščiai, ir dar bandėte skanesniais kąsniais prisivilioti retesnių, o paskui įspūdžiais dalijotės su kaimynais ar draugais, vadinasi, jūs užsiiminėjote paukščių stebėjimu. Tačiau yra žmonių, kurie tam skiria visą laisvalaikį.
„Šiandien smagiai pavaikščiojau po Girulių girios šiaurinį pakraštį, tikėdamasis aptikti meletų ar vidutinių genių. Nei vieno, nei kito... Keletas didžiųjų genių, kėkštai, čimčiakai, alksninukai, egliniai kryžiasnapiai, pilkosios ir mėlynosios zylės... Geriausias momentas, kai atskridęs jūrinis erelis leidosi į pušį, po kuria stovėjau. Akylas plėšrūnas kaip mat mane įžiūrėjo ir spruko į šalį, lydimas įkyrių kranklių“, — įspūdžiais Lietuvos ornitologų draugijos interneto svetainėje dalijasi vienas gamtos mylėtojas.
O štai kokiais pastebėjimais dalijasi kitas: „Šiandien Ventos upės pakrantėje, ties Mažeikiais stebėjau nendrinę vištelę. Ji nuolat šmirinėjo ant ledo, vietomis perplaukdama mažas properšas. Tačiau nufotografuoti nepavyko, nes ji vis laigė tarp tankių, vandens apsemtų ir ledu padengtų karklų sąžalynų. Tačiau pasekus pėdsakus paliktus ant sniego pavyko nustatyti, kad vištelė nuo vandens į sausumos gilumą nuklysdavo net 20 metrų, lankydavo didžiųjų ančių maitinimo aikštelę“.
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Gintaras Riauba sako, jog paukščių stebėjimas yra viena iš laisvalaikio praleidimo gamtoje formų. Tuo dažniausiai užsiima paukščius pažįstantys ir jais besidomintys žmonės. Labiausiai toks poilsis paplitęs Vakarų šalyse. Lietuvoje paukščius paprastai stebi mokslininkai, tačiau ir entuziastų ratas pamažu platėja.
Verslas ir pramoga
„Paukščių stebėjimas man — pomėgis, atgaiva sielai, poilsis kūnui ir protui“, — sako panevėžietis Kęstutis Čepėnas, šiam užsiėmimui paskyręs jau kelis dešimtmečius.
K.Čepėno darbas tiesiogiai nėra susijęs nei su paukščių stebėjimu, nei su jų gyvenimo ypatumų studijavimu. Jis vienoje Panevėžio bendrovėje dirba komercijos direktoriumi.
Tad iš kur toks ilgus metus besitęsiantis pomėgis? Sustiprintas biologijos kursas vidurinėje mokykloje, studijos Lietuvos veterinarijos akademijoje... Bene didžiausią įspūdį padarė ir galbūt visą tolesnį laisvalaikį nulėmė ornitologų surengta paukščių žiedavimo ekspedicija, kurioje jis dalyvavo dar būdamas mokinys.
Verslininko darbo specifika vyriškį verčia daug keliauti po įvairius kraštus. Išmaišyta kone visa Europa, buvota JAV, Kosta Rikoje, Tailande, Indonezijoje, Islandijoje... O nauji kraštai — tai ir kitokia gamta, ir galimybė stebėti kitokius paukščius. Darbo reikalais važiuodamas į kitas šalis, Kęstutis niekuomet neatsispiria pagundai pasiduoti bent pusdieniui į gamtą.
„Bene labiausiai įsimintinos pirmosios kelionės. Neišdildomų įspūdžių paliko Islandija. Ten paukščiai visai nebaikštūs, juos galima ramiai stebėti iš arti. Iš egzotiškų kraštų gerų prisiminimų parsivežiau iš tropinės Argentinos, Čilės. Šių šalių nacionalinių parkų didumas, informacijos pateikimas yra tiesiog stulbinantis“, — dėstė Lietuvos ornitologų draugijos narys.
Kęstutis sako, jog paukščius geriausia stebėti ryte ar vakare, šiam procesui įtakos turi dar ir oro sąlygos. Įsigijęs gerą optinę aparatūrą, jis savo stebėjimus stengiasi įamžinti nuotraukose. „Įdomiausios nuotraukos dažniausiai gimsta netikėtai. Būna, kad lauki vieno paukščio, o staiga pamatai kitą, kurio jau galbūt ieškojai daugybę metų. Kartą toks malonus susidūrimas įvyko su juodasparne kregždute, nykstančia reta paukščių rūšimi, Kalmukijos stepių gyventoja. Taip pat labai smagu buvo stebėti ibisinių šeimos atstovą girnovę“, — atradimų džiaugsmais dalijosi pašnekovas.
Kiek paukščių suspėjo per tuos dešimtmečius pastebėti? „Manau gerokai per tūkstantį“, — šyptelėjo paukščius fotografuojantis vyriškis.
Pastarųjų kelerių metų savo intensyvaus darbo rezultatus K.Čepėnas sudėjo į fotoalbumą „Tarp dangaus ir žemės“.
„Mano svajonė išleisti albumą, kuris žadintų žmonių susidomėjimą paukščiais, iš kurio jie sužinotų, kad ir Lietuvoje gyvena ir lankosi įspūdingi sparnuočiai“, — savo planais dalijosi paukščius stebintis verslininkas.
Su žiūronais į gamtą
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius G.Riauba sako, jog susidomėjus paukščių gyvenimu ypatingų pastangų nereikia, na, nebent ornitologinių žinių. „Pavyzdžiui, Danijoje ar Didžiojoje Britanijoje neretai gali pamatyti dviračius minančių žmonių su žiūronais. Jie, turėdami laisvo laiko, tiesiog apvažiuoja savo apylinkes, apžiūrinėdami, kokie paukščiai lankosi tose vietose. Lietuvoje tokių per žiūronus stebinčių gamtos pasaulį, taip pat yra“, — dėstė G.Riauba.
Pasak ornitologo, rimčiau susidomėjus šiuo pomėgiu, pirmiausia reikėtų įsigyti kokybiškus žiūronus. Universalūs žiūronai vaizdą gali išdidinti 8-10 kartų. Jų pasirinkimas yra gana didelis. Gan gerus žiūronus galima įsigyti už 300 Lt.
Kai paukščių stebėjimo pomėgis įgauna azartišką pagrindą, jau galima įsigyti 10-12 kartų vaizdą pritraukiantį skaitmeninį aparatą, kuriuo būtų galima pastebėtus sparnuočius įamžinti. Profesionalai aparatą paprastai dar papildo įvairia įranga, kuri suteikia galimybę vaizdą dar labiau išdidinti.
Prisiekę paukščių stebėtojai į gamtą vyksta apsiginklavę dar ir teleskopais. Jo dėka vaizdą galima išdidinti net iki 60 kartų. Tokiu atveju stebėtojai žiūronus naudoja tik paukščių grupėms susekti, o teleskopu stebi vaizdo detales. Juo galima gerai įžvelgti paukščio apdarą, net išskaityti ant paukščio žiedo įspaustus įrašus.
Kokioje vietoje ir kiek laiko skirti paukščių stebėjimui, kiekvienas gamtos mėgėjas sprendžia pats. Vieni tam skiria pusdienį, kiti — ir visą parą.
„Paukščių stebėtojai paprastai daug keliauja, tikėdamiesi naujoje vietoje išvysti dar neregėtų paukščių. Turint pakankamai žinių, pagal paukščio išvaizdą gali nustatyti, koks tai paukštis, iš jo elgsenos bei skleidžiamų garsų suprasti, ar tai suaugęs paukštis, ar jauniklis, ar jis migruoja, ar netoliese peri. Žinios stebėjimo procesą padaro dar įdomesnį, malonesnį ir azartiškesnį“, — pasakojo G.Riauba.
Apie netikėtus atradimus paukščių stebėtojai savo džiaugsmu dalijasi interneto forumuose. Ten keičiasi ir patirtimi, bendrauja su vienminčiais kitose šalyse.
„Jausmas, pastebėjus retą, galbūt ilgai ieškotą paukštį, tikrai nepamirštamas. Tai įspūdis visam gyvenimui. Kai žinai, kad tas momentas galbūt niekada daugiau nepasikartos, jį vertini kaip kokią sėkmę loterijoje“, — paukščių stebėtojų patiriamus malonumus bandė nupasakoti Ornitologų draugijos direktorius.
Vilniaus pedagoginiame institute stuburinių gyvūnų zoologiją dėstantis G.Riauba sakėsi pats dažnai būnąs gamtoje ir labai mėgstąs stebėti paukščius. Prieš keletą metų jam pavyko pastebėti retai į Lietuvą užklystančią tundros kraštovaizdžio gyventoją baltąją pelėdą.
„Pačioje kovo mėnesio pradžioje su studentais buvome gamtoje. Staiga išgirdome didžiulį kėkštų sukeltą triukšmą. Paprastai šie paukščiai taip reaguoja į plėšrūną. Atkreipęs dėmesį į triukšmą keliančius kėkštus, pastebėjau, kad taip jie reagavo į baltąją pelėdą. Šio paukščio neįmanoma sumaišyti su jokiu kitu“, — pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Pasaulyje nusistovėjusi tokia taisyklė, kad mokslinėje publikacijoje negalima skelbti jokių duomenų apie kokį nors retą stebėtą paukštį tol, kol šio fakto nepatvirtino ornitofaunistinė komisija. „Mano stebėjimas nebuvo patvirtintas, kadangi aš negalėjau dokumentuoti šio fakto. Su savimi fotoaparato neturėjau“, — išsitarė G.Riauba.
Lietuvos paukščių rojus
Iš viso pasaulyje fiksuojama apie 9 tūkst. paukščių rūšių. Europoje reguliariai lankosi apie 500 rūšių, daugiau kaip pusė, t.y. daugiau kaip 340 rūšių, aptinkama Lietuvoje.
Vadinasi, Lietuva yra paukščių įvairove turtingas kraštas? „Be abejo. Norint susidaryti kuo išsamesnį vaizdą apie Lietuvos paukščius, reikėtų išmaišyti visą šalį, kadangi Aukštaitijos ežeruose, žuvininkystės tvenkiniuose gali aptikti tokių sparnuočių, kokių vargu, ar pamatysi Dzūkijos kraštovaizdyje. Pamario kraštas su savo užliejamomis pievomis, Baltijos pajūris vėl yra savitas savo paukščiais. Pavyzdžiui, žiemą prie Palangos tilto gali pamatyti žiemojančią sibirinę gagą, nykstančią paukščių rūšį, ir net nereikia dėl jos trenktis toli į Sibirą“, — aiškino ornitologas.
G.Riauba negalėjo pasakyti, kiek paukščių stebėtojų yra Lietuvoje ir kas jie tokie. Lietuvos ornitologų draugija spalio mėnesį Šilutės rajone rengia tradicinį paukščių stebėjimo ralį. Į šią šventę paprastai atvyksta apie 60-70 įvairaus amžiaus žmonių — nuo moksleivių iki pensininkų. Susiskirstę į komandas po 2-4 žmones paukščių stebėtojai automobiliu visai dienai išvažiuoja į gamtą stebėti sparnuočių, o vakare sugrįžę komandos dalijasi dienos rezultatais. Laimi ta, kuriai pavyko užfiksuoti daugiausia paukščių. Paprastai per dieną ralio dalyviai stebi daugiau kaip šimtą rūšių paukščių.
Šiame lietuvių ornitologų renginyje jau ne kartą dalyvavo kolegos iš Suomijos, Didžiosios Britanijos, Danijos.
„Vakariečiai apie Lietuvą kalba kaip apie ypatingai geras sąlygas paukščių stebėjimui turinčią šalį. Juos labai žavi natūrali mūsų krašto gamta, turtinga paukščių įvairove. Antai, baltasis gandras Vakarų Europoje jau beveik išnykęs — Danijoje jis peri ne kasmet ir aptinkamos tik 1-3 poros. Tuo tarpu Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 14 tūkst. porų. Lietuva nuo seno garsi savo paukščiais. Juk visai netoli, tuometinėje Rasytėje (dabar Rybačis) buvo įkurta pirmoji pasaulyje paukščių žiedavimo stotis. o Ventės rago stotis įkurta ant pačio paukščių migracijos kelio, vadinamojo Baltosios Baltijos paukščių migravimo kelio“, — kuo įdomi Lietuva paukščių stebėtojams iš užsienio aiškino G.Riauba.
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius neabejoja, kad mūsų šalis būtų pajėgi pritraukti gausius užsienio stebėtojų srautus ir iš to gauti naudos. „Mes neatsisakysime bendrauti su turizmo agentūromis, kurios rimtai susidomės šiuo pelningu turizmo verslo segmentu“, — sakė G.Riauba.
_________________ ...skaitykite, kol neištrynė 
|
Registruotis
Prisijungti
DUK
Ieškoti
skaičiau, geras 
