Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Įsimylėjęs sakalus keleivius


Vakarų ekspresas
2006 m. liepos 5 d.


Vienintelis sakalų keleivių veisimo specialistas Baltijos šalyse klaipėdietis Vilius Baranauskas rūpinasi, kad Lietuvos miškuose vėl apsigyventų jau išnykę šios rūšies paukščiai.





Apie kolegą ir jo vykdomą sakaloveisą rasite 2007 m. rugpjūčio 9 d. RESPUBLIKOJE Nr. 180 (5233), P. 1, 3

Trumpai apie publikaciją iš www.politika.lt apžvalgos:

Trijų juodų diržų meistrui Viliui Baranauskui jau keleri metai Rytų kovos menai nebėra pagrindinis gyvenimo tikslas. Nuo vaikystės meile paukščiams "susirgęs" klaipėdietis šiuo metu aukoja viską, kad Lietuvos padangėje vėl sklandytų sakalas keleivis. "Net nežinau, iš kur atsirado ta meilė paukščiams. Nuo vaikystės domiuosi gamta ir ypač paukščiais. Mano tėvas buvo boksininkas, mama - gydytoja. Tiesa, dėdė - garsusis profesorius Ričardas Kazlauskas. Tad gal genai lėmė", - kalbėdamas su "Respublika" šypsojosi vienintelis sakalų keleivių veisimo specialistas Baltijos šalyse klaipėdietis V.Baranauskas. 1996 metais V.Baranauskas įsteigė fondą "Sakalo sugrįžimas". Jo tikslas - atkurti Lietuvoje išnykusią sakalų keleivių rūšį.

V.Baranauskas labai nenoriai kalba apie tai, kiek jam kainuoja šis pomėgis. Prasitaria tik tiek, kad išmaitinti vieną paukštį per dieną kainuoja apie 3 litus. Sakalai keleiviai maitinami putpelėmis. "Kas man padeda? Tik sūnus Matas, kolegos, draugai ir bičiuliai. Aišku, ir aš pats. Ką uždirbu, beveik viską skiriu sakalams. Valstybei tai, matyt, neįdomu. Tiesa, 1997 metais Aplinkos ministerija iš Gamtos fondo skyrė 3 tūkstančius litų, už juos įsigijome šaldiklį", - teigė vyras.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14096937

Ugniagesiai išgelbėjo du gandriukus

www.DELFI.lt
2007 rugpjūčio mėn. 17 d. 12:03



Ketvirtadienį ugniagesiai gelbėtojai Tauragės ir Radviliškio rajonuose išgelbėjo du gandriukus – vienas jų buvo nusilpęs, kitas – sužalotas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad pirmoji gelbėjimo operacija įvyko Tauragės rajone, Skaudvilės seniūnijoje, Petkalnio kaime.

Apie 8 val. buvo gautas pranešimas, kad medyje yra sužalotas gandriukas. Jį ištraukę gelbėtojai perdavė veterinarams.

Dar vienas gandriukas išgelbėtas Radviliškio rajone. Pranešama, kad gelbėtojai jį iškėlė iš Grinkiškio seniūnijoje, Būdų kaime ant elektros stulpo esančio lizdo. Jis taip pat perduotas veterinarijos specialistams.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Gandras prasmego kamine

Šiaulių kraštas, 2007 m. rugpjūčio 17 d.
Vytautas RUŠKYS, el. p. [email protected]


Gandras, bandęs nutūpti Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate ant 30 metrų aukščio katilinės kamino, jame prasmego.

UAB „Kirslas“ vienas iš darbininkų, remontuojančių Kamanų valstybinio gamtinio rezervato katilinę, pamatė dviejų gandrų gaudynes. Netikėtai paukštis prasmego į kamino angą. Pakilo suodžių tumulas.

Netrukus atskubėjęs rezervato vadovo pareigas laikinai atliekantis apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Alvydas Urbonas nurodė ardyti kamino apačioje esančias konstrukcijas ir ieškoti paukščio. Iš vidaus nesklido jokių garsų.

Darbininkai apsisprendė išardyti lauke esančią kamino sklendę ir neapsiriko — pamatė gandro kojas. Buvo aišku, kad jis nepajėgs pritūpti ir iššliaužti į lauką. Vyrai puolė ardyti pačioje katilinėje esančią mūro konstrukciją. Metaliniu pagaikščiu pastūmėtas paukštis nužingsniavo apie ketvertą metrų ir atsidūrė lauke. Jauniklis gandras nesusižalojo. Tik suodžiais persigėrusios plunksnos darė panašų į juodąjį gandrą.

Gamtininkas A. Urbonas glėbyje išnešė paukštį į lauką, palaikė kelias minutes — kad praeitų stresas. Gandras iškart pakilo į orą, netrukus pasuko savo lizdo link. Jame tuo metu tupėjo du suaugę gandrai ir antrasis jų jauniklis.

Šeima, pamačiusi savo suodiną narį, jo nepažino, nes išsigandę paukščiai šovė iš lizdo. O „juodukas“ nutūpė, kurį laiką staipėsi vienas. Vėliau žmonės matė, kad juoduko į lizdą saviškiai nebepriėmė.



GELBĖTOJAI: Uždarosios akcinės bendrovės „Kirslas“ darbininkai išgelbėjo gandrą, prasmegusį į maždaug trisdešimties metrų aukštumo kaminą.



SARGAS: Lizde nuolat likdavo vienas iš gandrų ir neleido jame nutūpti „juodukui“.



SKRYDIS: Gandras, pabuvojęs katilinės kamine, netrukus vėl lengvai skraidė.
Autoriaus nuotr.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Irena BENIUŠIENĖ
Pajūrio naujienos, 2007-08-18

Pagailo sužeisto suopio

Kretingiškiai Vytautas ir Milda Paulauskai, užvakar važiuodami Petrikaičių kaimo link, ant kelio surado sužeistą paukštį. Paukštis V.Paulauskui pasirodė esąs retas, todėl jį pasiėmė. Dabar žmogus nežino, ką su tuo paukščiu daryti: ar paleisti jį į laisvę, ar kažkam atiduoti.


Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojas Zigmantas Lekavičius (dešinėje) apžiūrėjo V. ir M. Paulauskų atrastą sužeistą paukštį ir įsitikino, kad tai – suopis.

„Kai pakėliau paukštį, jis man atrodė nematytas: nei vanagas, nei erelis. Klausinėjau žvejų ir medžiotojų – niekas tokio paukščio nebuvo matęs, - Kretingos maisto ir veterinarijos specialistams tvirtino V.Paulauskas. – Kai paukštis išskečia sparnus, jų apimtis – kaip ištiestos abi mano rankos. Paukštis yra sužeistas į galvą, ten žiojėja kraujinga žaizda. Namie naktį jis prabuvo ramus: pratupėjo tyliai ant durų atbrailos. Tik šįryt blaškydamasis sudaužė laikrodį. Nieko nelesė, tik truputį snapu pagrabinėjo vandenį“.

Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojas inspektorius Zigmantas Lekavičius patikino, jog tai – gana dažnas vanaginių šeimos paukštis – suopis (lotyniškai buteo buteo). Šios šeimos yra 22 gentys ir apie 100 rūšių. Plunksnų spalva – nuo juodos iki baltos. Paukščio kūno ilgis – apie 40 cm, o su išskėstais sparnais – iki 1 metro. Suopiai yra paplitę įvairiose šalyse. Mūsų rajono miškuose suopiai – jokia naujiena. Jų perėjimo vietų itin gausu miškuose prie Kašučių bei Darbėnų apylinkėse.

Pastarasis suopio jauniklis, Z.Lekavičiaus nuomone, susižeidė įpuolęs į šakas ar elektros stulpą. M.ir V. Paulauskams jis patarė jauniklį kurį laiką palaikyti pas save uždarius į narvą. Kai paukštis išalks, jam duoti palesti mėsos. Veterinarijos specialistas V.ir M.Paulauskams pažadėjo pasirūpinti suopio jaunikliu: „Tokių laukinių paukščių geriau nelaikyti namie, nes neprognozuotina jų elgsena. Apgijusius geriau išleisti į laisvę. Paprastai toli nuo juos prijaukinusių šeimininkų jie nė nebeskrenda. Gal toks suopis saugotų namus ir daržus nuo pelių“, - samprotavo specialistas. Įprastai sužeistus paukščius priglausdavę kaimo turizmo sodybos “Vienkiemis” šeimininkai šįsyk suopio atsisakė.

Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja gyvūnų gerovei Dalia Baužienė patikino, jog pagal Europos konvenciją laukinių gyvūnų laikymas namuose yra netoleruotinas. Laukiniai gyvūnai turėtų gyventi laisvėje.

Lietuvoje, D.Baužienės duomenimis, tik Kaune yra įkurtas laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyrius. Į jį surenkami, gydomi ir vėl į laisvę paleidžiami gyvūnai, tarp jų - ir paukščiai. „Ši tarnyba turi specialų transportą bei patalpas. Veterinarijos tarnybos rajonuose yra tarsi tarpininkai, kurie jiems praneša apie sužeistą žvėrį ar retą paukštį. Jie patys atvyksta pas gyvūną priglobusį žmogų“, - teigė gydytoja.

Jeigu žmogus priglobė sužeistą žvėrį ar paukštį, jis gali skambinti Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams tel. 78599. Su atvykusiu specialistu bus aptarta, kiek būtina ir tikslinga gyvūną gabenti gydyti į Kauno gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyrių.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Pažintis su retu paukščiu

Šiaulių kraštas, 2007 m. rugpjūčio 18 d.

Radviliškio Viešojoje bibliotekoje veikia paroda „ Jūrinis erelis Lietuvoje“ , kurioje eksponuojamos nuotraukos supažindina su retu paukščiu — jūriniu ereliu — ir žmonių veikla jį išsaugoti.

Jūrinis erelis — tarptautiniu mastu saugoma paukščių rūšis. Rajono savivaldybės teritorijoje yra numatoma išsiaiškinti, ar čia yra natūralių jūrinių erelių lizdų, bus žieduojami jaunikliai.

Parodą parengė Gamtosaugos projektų vystymo fondas bei Radviliškio rajono savivaldybės vyriausiasis ekologas P. Kuraitis, ji veiks iki rugpjūčio 27 dienos.


PAŽINTIS: Parodos eksponatuose — išdidusis jūrinis erelis.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Lenkijoje gandrų pora išperėjo penkis jauniklius


BNS ir lrytas.lt inf.
2007-08-18 13:03


Gandrai, pasirodo, neša vaikus ne tik žmonėms, bet „pasirūpina“ ir savimi. Pirmą kartą Lenkijoje Livino kaime Plocko apskrityje raudonsnapių ilgakojų šeimyna pasipildė penketuku, pranešė Lenkijos spaudos agentūra PAP.

Tėvai nepaprastai rūpinasi savo palikuonimis. Visą lizdą užleidžia savo mažyliams, o patys miega ant pliko stogo. „Kad taip visos šeimynos rūpintųsi savo vaikais“, - sako ūkio, ant kurio tvarto stogo gyvena gausi gandrų šeimyna, savininkas Grzegorzas Jakimiachas.

Gandriukai susilaukė visuotinio dėmesio. Jų pasižiūrėti atvyksta net aplinkinių kaimų gyventojai.

Artėja gandrų išskridimo metas. Jeigu jaunikliai nesugebės pasiruošti ilgai kelionei ir liks kaime, jo gyventojai pasiryžę jais rūpintis iki pavasario. Jau dabar daugelis atveža gausiai šeimynai maisto.

Lenkijos „Gandro“ draugijos pirmininkas Ireniuszas Kaluga sako, kad gandrais rūpinsis ir gamtos mylėtojai, nes penketuko pasirodymas - išskirtinis reiškinys.

Pasak jo, Mazovijos vaivadijoje gyvena apie 7,5 tūkst. porų gandrų.

Gandrai - Lenkijos nacionalinis paukštis. Kadangi čia nedaug melioruotų žemių ir todėl maisto ilgakojams pilnos lankos ir laukai, šalyje kasmet „vasaroja“ kelios dešimtys tūkstančių gandrų. Daugiausiai jų yra Varmijos ir Mozūrų vaivadijoje. Čia netgi yra gandrų kaimas, kuriame savo lizdus yra susukę apie 200 gandrų. Jų pasižiūrėti atvyksta ir turistai. Vietos ūkininkai įsitikinę, jog gandrai neša laimę.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

2007-08-20 | ELTA

Geriausias metų filmas apie Lietuvos gamtą pelnys P. Abukevičiaus premiją


Dar daugiau kaip dvi savaites – iki rugsėjo 5 dienos – galima siūlyti filmus apie Lietuvos gamtą Petro Abukevičiaus premijai pelnyti.

Šią kasmetę premiją prieš devynerius metus įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas. Premija skiriama už geriausią metų filmą apie mūsų šalies gamtą rugsėjo 8-ąją, per P. Abukevičiaus gimtadienį.

Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, neseniai patvirtinti nauji P. Abukevičiaus premijos skyrimo nuostatai numato, kad pretendentai, kuriems ši premija jau buvo skirta, pakartotinai gali būti siūlomi ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Šia Petro Abukevičiaus premija pirmasis buvo apdovanotas ir dukart pamečiui ją pelnė žinomas dokumentinių filmų apie gamtą autorius Vytautas Jankevičius ir jo kūrybinės grupės nariai Romantė Vyšniauskienė bei Vidmantas Blažys (1999 ir 2000 m.). 2001 m. laureatais tapo Vytautas Vitkauskas ir Kęstutis Verbickas, 2002 m. – Gintautas Alekna, 2003 m. – Birutė Bražinskaitė, Selemonas Paltanavičius ir Kastytis Mačiūnas, 2004 m. – Eugenijus Drobelis ir Jonas Bilinskas, 2005 m. – Kęstutis Verbickas.

Pernai laurai vėl atiteko Vytautui Jankevičiui už filmą „Naujam gyvenimui prikeltas“ – dokumentinį pasakojimą apie atsikuriančią gamtą išeksploatuotame Novaraisčio durpyne.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Rusų lėktuvo katastrofos priežastis - paukščiai

2007.08.21 | 10:00 || balsas.lt


Liepos 29 dieną iš karto po pakilimo iš Maskvos Domodedovo oro uosto nukrito transportinis lėktuvas „An-12“. Visi septyni ekipažo nariai žuvo.

Antradienį ekspertai pranešė, kad ištyrus variklių nuolaužas paaiškėjo, kad į du iš keturių „An-12“ variklių pateko paukščiai.

Versija, kad katastrofos priežastimi galėjo tapti paukščiai egzistavo nuo pat tyrimo pradžios, bet ekspertai galimybę, kad du paukščiai gali papulti į du variklius, išdėstytus ant vieno sparno laikė nerealia.

Lėktuvo eksploatacijos dokumentacijoje taip pat nebuvo numatyta situacija, kad sugenda du vieno sparno varikliai. Ekspertai mano, kad šitaip susiklosčius aplinkybėms lėktuvo ekipažas padarė viską, kad išgelbėtu lėktuvą ir savo gyvybes.

Dar teks nuspręsti, ar lėktuvas nenukrito zonoje, už kurią atsakinga oro uosto ornitologinė tarnyba, turinti apsaugoti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus nuo paukščių. Bet labiausiai tikėtina, kad apkaltinti dėl katastrofos teks tik paukščius.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Sužaloto gandro pareigūnai negelbėjo

Šiaulių kraštas, 2007 m. rgpjūčio 28 d.
Vytautas RUŠKYS, [email protected]


[size=15Gumbakių kaimo (Akmenės rajonas) gyventoja Aldona Martyšienė su sūnumi Aldu ir dukra Rimante rado kruviną gandrą laukuose po elektros laidais.

Gandro gelbėtojai

Paukštis nebepajėgė atsikelti nuo žemės, todėl šeima nesijautė galinti padėti. Moteris paskambino pagalbos telefonu 112. Atsiliepęs Akmenės rajono Policijos komisariato budėtojas pasakė, kad paskambins kam reikia ir liepė laukti atvažiuojančios pagalbos.

„Laukiam laukiam, vaikai atsinešė meškerikes pažvejoti — o vis niekas nesirodo, — pasakoja A. Martyšienė. — Maždaug po pusantros valandos paskambinome policijai antrą kartą. Pasakė, kad yra pranešta Aplinkos apsaugos agentūrai ir vėl liepė laukti.“

Po antrojo pokalbio su policininku gumbakiškiai dar išbuvo prie gandro apie pusantros valandos. Tad po trijų valandų išėjo namo, nusprendę iš savo kiemo stebėti, kada pasirodys pagalba.

Po nakties gandras buvo nugaišęs. Vaikai jį parnešė ant rankų į savo kiemą ir palaidojo.

„Jei radę sužalotą gandrą mes nebūtume į jį kreipę dėmesio, tai neimtų pyktis, kad viskas taip įvyko, — teigė A. Martyšienė. — Dabar vaikai šneka: dėdės buvo teisūs — dėl gandro neatvažiavo. Nors jis — ir nacionalinis paukštis“.

Pareigūnai perdavinėjo informaciją

Akmenės rajono policijos komisariato budėtojas, gavęs žinią apie sužalotą gandrą, paskambino rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjui Augustinui Lenkučiui ir jis nurodė, kad „organizuos tolesnius veiksmus“.

A. Lenkutis, jo teigimu, iškart paskambino Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direktoriui Dariui Triaušiui, o jis pažadėjo paimti gandrą. D. Triaušys tvirtino „Šiaulių kraštui“, kad buvo nuvažiavęs į Gumbakius, bet nerado gandro. [/size]

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

2007-08-28 | ELTA
Į Didžiosios Britanijos Raudonąją knygą įtrauktas ežys, žvirblis ir gegutė

Didžiosios Britanijos valdžia paskelbė sąrašą gyvūnų, vabzdžių ir augalų, kurie atsidūrė ties išnykimo riba, rašo „The Daily Mail“. Į šį sąrašą pateko ežys, žaltys, žvirblis ir gegutė – regis, tiek įprastos ir paplitusios rūšys.

Didžiausią dalį sąraše užima vabzdžiai – 400 rūšių vabalų, blakių ir vorų. Pavojus išnykti gresia penktadaliui visų Didžiosios Britanijos sparnuočių. 59 paukščių rūšių populiacijos per pastaruosius 25 metus sumažėjo du kartus.

Aplinkosaugos ministrė Džoana Rudok (Joan Ruddock) pareiškė, kad valstybė ketina iki 2010 m. sustabdyti gyvūnų rūšių išnykimą ir palaikyti britų biologinių rūšių įvairovę.

Biologinių rūšių išnykimas ir gyvūnų bei paukščių populiacijų mažėjimas vyksta dėl žemės ūkio plėtros, urbanizacijos ir atmosferos taršos.

Šį sąrašą apie dvejus metus sudarinėjo 500 mokslininkų biologų. Palyginti su ankstesnio tyrimo, atlikto prieš dešimt metų, rezultatais, biologinių rūšių, atsidūrusių ties išnykimo riba, skaičius padvigubėjo.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kaži kaip pas mus padėtis

2007-09-01 | ELTA

Vokietija: apuokas tapo policijos operacijos priežastimi


Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vokietijos miestelyje Ebringene atsitiktinai įskridęs per langą į privatų namą apuokas tapo didelės policijos operacijos priežastimi.

Kaip pranešė šio šalies pietuose esančio miestelio teisėtvarkos organų atstovai, naktį į policiją paskambino panikos apimtas vyras. Jis pareiškė, kad jo būstą užpuolė nusikaltėliai. Vyras pranešė, kad iš jo motinos kambario sklinda kraupūs jos ir įsibrovėlių šūksmai bei dar kažkokie garsai.

Sustiprintas tvarkos saugotojų būrys operatyviai atvyko į incidento vietą. Ir aptiko pagyvenusios moters miegamajame dvi mirtinai išgąsdintas būtybes: pačią kambario šeimininkę ir apuoką. Žmogus ir paukštis taip išsigando vienas kito, kad abu nesėkmingai mėgino sprukti iš patalpos, garsiai reikšdami savo jausmus.

Policininkai sugavo apuoką ir paleido jį į laisvę. Kai dėl garbaus amžiaus moters, tai po patirto siaubo jai padėjo užmigti tik didelė migdomųjų dozė.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Siesikų gervės – galvosūkis Lietuvos mokslininkams

2007-08-31 | bernardinai.lt

Ūkininkui Antanui Blažinskui, gyvenančiam Šarkų kaime, Siesikų seniūnijoje teko gintis nuo... gervių. Dvidešimties arų žemės plote, kuriame augo ankstyvosios bulvės, “nukasė” gervės.

Faktą nustatė komisija

Komisija medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, kuriai vadovauja savivaldybės pareigūnas Algirdas Pečiulis, dalyvaujant seniūnijos darbuotojams, savivaldybės atstovams, pačiam nukentėjusiam ūkininkui, apžiūrėjo suniokotą bulvių lauką.

Bulvės pas A. Blažinską augo pusės hektaro plote, nutolusiame nuo namų už keturių kilometrų. Dalis žemės buvo užsodinta “Rosela” veislės bulvėmis, kita – “Solists” ankstyva veisle. Pastarajame plote augusios baltos spalvos daržovės labiausiai ir patiko laukiniams paukščiams.

Komisijos akte konstatuojama, kad dirvoje matėsi gervių pėdos, išmėtytos paukščių plunksnos, gervių išmatos. Šalia lauko, esančio pamiškėje, stebint visai komisijai, ūkininkas pats išbaidė atskridusį apie keturiasdešimties gervių pulką. Grakštūs paukščiai nusileido į kaimyno miežių lauką...

Anksčiau gervių nematė

A.Blažinskas tik šiais metais pastebėjo iš savo lauko raunamas gerai užderėjusias bulves.”Bulvienojai su kelmu išrauti, likusi tik duobutė. Visos bulvės dingusios”, - pasakojo ūkininkas, iš pradžių nesupratęs, kokie nekviesti svečiai bulvių lauke apsilankė. “Pastatėme baidykles, ant pagalių užmovėme tuščius butelius, kad skambėtų. Visaip bandėme atbaidyti”, - sakė jis.

Netoli ūkininko bulvių lauko veši miškeliai, yra pelkėtų vietovių, kuriose gali perėti gervės.

Gervės – retos rūšies paukščiai, kurie įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Jos gyvena pelkėse, raistuose, minta sėklomis, vabzdžiais, moliuskais, varlėmis, pelėmis. Gerves medžioti draudžiama.

Gervės – ne šernai

Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Vytautas Marazauskas pasakojo, jog jam literatūroje niekur neteko skaityti, kad gervės būtų bulves lesusios. “Netikiu. Tai akivaizdu, bet neįtikėtina” , - sakė jis.

Pasiteiravome apie šį gervių poelgį Lietuvos ornitologų draugijoje. Petras Kurilavičius, profesorius, draugijos projektų vadovas teigė, kad gervės gali maitintis bulvėmis. “Tačiau gervės - ne šernai, jos nesikapsto žemėje. Jei taip buvo, tai prieštarauja logikai. Per mano 55 –erių metų darbo praktiką tokio dalyko neteko girdėti. Reikėtų pačiam pamatyti”, - sakė mokslininkas.

Ukmergiškis medžioklės žinovas Stasys Braknys pasakojo, jog rajone peri pilkosios gervės. Tačiau, kad jos lestų bulves ir tik vienos rūšies – neįtikėtina. Ukmergės medžiotojai kreipėsi į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją. Jiems įdomi ornitologų nuomonė, kodėl gervės pagal spalvą ir skonį suranda ir iškapsto bulves.

Vadovaujantis Medžioklės įstatymu, gyventojams padarytą žalą dėl laukinių gyvūnų turėtų atlyginti medžiotojai. Tačiau šiuo atveju, kai gervės – Lietuvoje saugomi paukščiai, ūkininkui nuostolius turės atlyginti savivaldybė iš gamtosaugos fondo.”Nuostolius suskaičiuosime, kai gyventojai nukas bulves. Įvertinsime žemės derlingumą, bulvių kainą. Tai pirmas atvejis rajone, kada ūkininkui žalą padarė gervės”, - sakė A. Pečiulis.

Zita Bataiteinė, „Ukmergės žinios“

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kaži ar čia ne didesnių gervinų darbas, o gervės suskrido pasimaitint nukastam lauke, turbūt nemažai kirminų ūkininkaitis priperėjes.

Tikrai keistai. Šiais metais daug kur išmirko bulvės - o nuostolius nurašo gervėms. Jau geriau būtų parašę, kad šernai nukasė - būtų įtikinamiau
Kur ta Siesikų parapija yra. Gal koks ornitologas galėtų nuvažiuoti ir pažiūrėti bulvių apsiėdusių (apsilesusių) gervių

Iš tiesų įdomus kaltinimas. O Siesikų seniūnija yra Ukmergės rajone.

Gyvūnų globėjų rankose - retasis erelis žuvininkas

Modestas Patašius
2007-08-30 17:00 | lrytas.lt

Į Kaune įsikūrusios Lietuvos gyvūnų globos draugijos rankas pateko retas paukštis — erelis žuvininkas.

Anksti pavasarį į Lietuvą iš Pietų Afrikos atskrendantys žuvininkai saugomi ne tik Lietuvoje, kur jų peri apie pusšimtį porų, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Tai labai atsargūs, lizdus kraunantys aukštuose medžiuose paukščiai. Žuvininkai, žmogui prisiartinant arčiau kaip 250 metrų, skelbia pavojų. Dėl šios priežasties tik labai nedaugelis žmonių gali pasigirti jį matę iš arti.

Draugijos pirmininkas Benas Noreikis teigė, kad šios rūšies sužeisto paukščio jam gydyti dar nėra tekę.

(videoreportažas ir nuotraukos - http://www.lrytas.lt/?id=11884827061186929828&view=4)

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14267571

Gervės puola ūkininkų laukus

Nijolė Petrošiūtė,
2007 rugsėjo mėn. 4 d. 00:00


Radviliškio rajono Šiaulėnų ir Tyrulių seniūnijų ūkininkai jau nebe pirmus metus kenčia nuo gervių „teroro“. Pasak Pašušvio kaimo ūkininkės Ernos Šablinskienės, paukščiai taip sunaikina derlių, kad nė kulti jo nebereikia.

„Pernai netoli pelkės buvau pasėjusi 4 ha javų. Kai kombainininkas nuvažiavo jų kulti, tai apsisuko ir sugrįžo atgal. Sakė, tau mano pasivažinėjimas po lauką brangiau kainuos nei naudos turėsi. O šiemet – dar baisiau. Gervių jau debesys skraido. Pernai jos net į žiemojimo kraštus neišskrido, tai šiemet nuo ankstyvo pavasario pradėjo daryti mums žalą. Ankstesniais metais gervės agresyvesnės būdavo tik rudenį.“

Panašiai kalbėjo ir Pašušvio kaimo ūkininkai Violeta ir Algirdas Levickai. Gervės jų mišinio lauką taip „nuletenusios“, kad šis iš tolo juoduojąs. „Čia yra jų draustinis, užtat jos ir jaučiasi kaip savo valdose. Kyla debesimis, o po savęs nieko nebepalieka.“ Panašiai godojo ir Tyrulių seniūnijos ūkininkai, ypač tie, kurių žemės ribojasi su Sulinkių draustiniu, Tyrulių pelkėmis. Liužinskiai iš Sidarių dėl gervių padarytos žalos pernai bandė net valdiškus slenksčius minti, tačiau, sako, liko it musę kandę. Nors atvažiavusios komisijos ir konstatavo, kad ūkininkų derlius yra sunaikintas, tačiau padėti niekuo negalėjo. O gal nenorėjo?

Raudonojoje knygoje

Gervių skriaudžiami ūkininkai nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė pirmiausia todėl, kad pilkosios gervės, kaip retas ir nykstantis paukštis, yra įrašytos į Raudonąją knygą. Nors patys ūkininkai labai rimtai abejoja šių paukščių retumu. Sako, gal kažkada sovietmečiu dėl beatodairiško pesticidų naudojimo, intensyvios melioracijos ir buvo gervių sumažėję, bet dabar jos nėra retas paukštis.

1984 m. išleistoje Raudonojoje knygoje nurodoma, kad Lietuvoje šių paukščių gyvena apie 50 porų ir peri jie Čepkelių, Kamanų rezervatuose, Biržulio, Lokesos draustiniuose bei Kazlų Rūdos pelkėse. Nei apie Sulinkių draustinį, nei apie Tyrulių pelkes čia nė neužsimenama, nors dabar čia gervių skraido didžiuliai pulkai. Todėl ūkininkai ir mano, kad gamtos saugotojų žinios šiuo klausimu yra gerokai pasenusios, kad jie nežino realios padėties.

Už įstatymo ribos

Medžioklės įstatymas gan išsamiai nurodo, kas žmogui turi atlyginti gyvūnų padarytą žalą. Beveik visada ją atlyginti turėtų medžiotojai, jei tik gyvūnai yra medžiojamieji. Kai kuriais atvejais žalos atlyginimas nuo medžiotojų pečių gali būti nuimtas. Medžioklės įstatymo 18 str. 4 d. sako, kad „Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, kai, pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechniniams įrengimams, ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus“. Bet ir čia – medžiojamieji gyvūnai. Gervių padaryta žala ir į šio straipsnio rėmus neįtelpa.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriuje mums sakė, kad šiuo atveju ūkininkams padėti galėtų rajonų savivaldybės sudarytos komisijos. Tokias jas turį sudaryti merai savo įsakymu. „Dar ko? – išgirdome Radviliškio rajono savivaldybėje. – Tokią komisiją mes tikrai turime ir tai yra viena iš mūsų funkcijų. Bet kas iš to? Nereikėtų ant savivaldybės pečių užkrauti problemos sprendimo, jei pati problema yra valstybės“.


Mūsų šalies ūkininkai su nemedžiojamųjų gyvūnų daroma žala susiduria gan dažnai. Ir pernai, iš užpernai rašėme, kaip varnos nurovė vos prigijusius kopūstus Kelmės rajono Užvenčio seniūnijos ūkininkui Algimantui Vaupšiui. Per dešimt hektarų pavertė juoda dirva, nors daigus žmogus buvo net iš užsienio atsigabenęs. Kirai milžiniškų nuostolių atneša žuvininkystės ūkiams, o saugojamais pripažinti kormoranai vos nepražudė Kuršių nerijos.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Ūkininkams ramybės neduoda nei gervės, nei skėriai

Santarvė, 2007-09-04
http://www.santarve.lt/article/articleview/8507/1/26


Radviliškio rajono Šiaulėnų ir Tyrulių seniūnijų ūkininkai jau nebe pirmus metus kenčia nuo gervių "teroro". Ūkininkų teigimu, paukščiai taip sunaikina derlių, kad nė kulti jo nebereikia. Šie paukščiai nemedžiojami, todėl ir žalos atlyginti nėra kam.

Tuo tarpu Mažeikių rajone pasirodė skėriai.

"Pernai netoli pelkės buvau pasėjusi 4 ha javų. Kai kombainininkas nuvažiavo jų kulti, tai apsisuko ir sugrįžo atgal. Sakė, tau mano pasivažinėjimas po lauką brangiau kainuos nei naudos turėsi. O šiemet - dar baisiau. Gervių jau debesys skraido. Pernai jos net į žiemojimo kraštus neišskrido, tai šiemet nuo ankstyvo pavasario pradėjo daryti mums žalą. Ankstesniais metais gervės agresyvesnės būdavo tik rudenį", - "Valstiečių laikraščiui" sakė Pašušvio kaimo ūkininkė Erna Šablinskienė.

Ūkininkai dėl gervių padarytos žalos pernai bandė net valdiškus slenksčius minti, tačiau, sako, liko it musę kandę. Nors atvažiavusios komisijos ir konstatavo, kad ūkininkų derlius yra sunaikintas, tačiau padėti niekuo negalėjo.

Pilkosios gervės, kaip retas ir nykstantis paukštis, yra įrašytos į Raudonąją knygą. Nors patys ūkininkai labai rimtai abejoja šių paukščių retumu. Sako, gal kažkada sovietmečiu dėl beatodairiško pesticidų naudojimo, intensyvios melioracijos ir buvo gervių sumažėję, bet dabar jos nėra retas paukštis.

1984 m. išleistoje Raudonojoje knygoje nurodoma, kad Lietuvoje šių paukščių gyvena apie 50 porų ir peri jie Čepkelių, Kamanų rezervatuose, Biržulio, Lokesos draustiniuose bei Kazlų Rūdos pelkėse. Nei apie Sulinkių draustinį, nei apie Tyrulių pelkes čia nė neužsimenama, nors dabar čia gervių skraido didžiuliai pulkai. Todėl ūkininkai ir mano, kad gamtos saugotojų žinios šiuo klausimu yra gerokai pasenusios, kad jie nežino realios padėties.

Gervių padaryta žala nekompensuojama pagal Medžioklės įstatymą.

Mūsų šalies ūkininkai su nemedžiojamųjų gyvūnų daroma žala susiduria gan dažnai. Ir pernai, iš užpernai "Valstiečių laikraštis" rašė, kaip varnos nurovė vos prigijusius kopūstus Kelmės rajono Užvenčio seniūnijos ūkininkui Algimantui Vaupšiui. Per dešimt hektarų pavertė juoda dirva, nors daigus žmogus buvo net iš užsienio atsigabenęs. Kirai milžiniškų nuostolių atneša žuvininkystės ūkiams, o saugojamais pripažinti kormoranai vos nepražudė Kuršių nerijos.

Tuo tarpu Mažeikių rajono Tirkšlių miestelyje gyvenantis 50 metų Kęstutis Liupšys darže pjaudamas bulvienojus sugavo kelis skėrius, rašo "Lietuvos rytas".

Vyras neabejoja, kad šie vabzdžiai - iš tiesų yra mūsų platumose reti migruojantys skėriai. Mat lygiai tokius pat jis matė tarnaudamas sovietų armijoje Kazachstane ir Egipte.

Nesuskaičiuojami skėrių būriai dažnai nuniokoja Azijos ir Afrikos pasėlius.

Laikas, kai daržininkas sugavo šiuos vabzdžius, sutapo su pranešimu iš Estijos, kurios krantus prieš savaitę pasiekė Afrikos skėriai.

Estijos mokslininkai patvirtino, kad į paukščių gaudymo raizgus patekę vabzdžiai priklauso vienai migruojančių skėrių rūšių. Manoma, kad juos galėjo atblokšti oro srautai.

K.Liupšio darže į žiogus panašūs vabzdžiai skraidė ilgomis trajektorijomis. Toks skraidymas nebūdingas žiogams.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Ir gandras žino, kieno pagalbos prašyti

Telšių žinios | http://tzinios.lt.tuja.serveriai.lt/new ... dmore=1180

Sakoma, kad ne tik žmonės, bet ir gyvūnai bei paukščiai jaučia, kur ieškoti pagalbos. Praėjusią savaitę Seimo narys Valentinas Bukauskas rūpinosi į Žemaitijos sostinę užklydusiu gandru. Nelaimėlis pasirinko būtent jo kiemą, tarsi nujausdamas, kad bus išgelbėtas.
Gandras - nacionalinis Lietuvos paukštis. Pavasarį laukiame jo sugrįžtant, žvalgomės, kur apsistos, sekame, kiek susilauks mažylių, rudeniop stebime, kaip būriuojasi, ir ilgesingai palydime į šiltuosius kraštus... Toks žmogaus santykis su paukščiu. Gandras - mūsų tautos pasididžiavimas, apie jį sukurta daug pasakojimų, pagal jo judesius prognozuojame orus, apie šeimos pagausėjimą perspėjame jaunavedžius. Peizažas, kuriame pievoje, šalia sodybos, styrinėja raudonkojis, simbolizuoja jaukią, ramią tėviškę.
Rūpestingas žmogus gandro niekada nepaliks nelaimėje - tai pirmiausia reikštų nepagarbą sau, gamtai ir, žinoma, žmogui.
Teigiama, kad gandrai Lietuvą palieka rugpjūčio pabaigoje. Esą, jeigu per Šv. Baltramiejų (rugpjūčio 24 d.) dar pamatysi neišskridusius ilgakojus, lauk vėlyvo rudens.
Vienišą, išgąstingai besiblaškantį gandrą Valentinas Bukauskas rugsėjo pirmosios išvakarėse pastebėjo kieme prie namų (niekam ne paslaptis, kad Seimo narys gyvena daugiabutyje Lygumų g., Telšiuose). Supratęs, jog sparnuotis yra atsiskyręs nuo būrio, ir žinodamas, jog vienas nepajėgs išskristi, V. Bukauskas apie tai pranešė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros vedėjui Algirdui Petrikui. Šis pataręs luktelėti, gal paukštis susiorientuosiąs pats. Deja, žieduotas ilgakojis stypinėjo kieme, ilgu snapu iš rankų griebė dešrą ir nė kiek neskubėjo kelionėn.
Kad iš pradžių dar skraidęs, o vėliau tik bevaikščiojęs paukštis nežūtų po automobilių ratais, nuo piktavalių užmačių ar paprasčiausiai nesušaltų, V. Bukauskas jį įkurdino namo rūsyje. Buvo informuotas Lietuvos gyvūnų globos draugijos Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius Kaune. Patarta gandrą globoti, kol atvyks jo pasiimti.
Sekmadienį specialistai atskubėjo į Žemaitijos sostinę. Patogiame dėkle paukštis pasiekė Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrių. Atsiskyrėlį apžiūrės veterinarai. Ir, specialistų teigimu, jeigu jis sveikas, po kelių dienų, kadangi dar vis aptinkama neišskridusių gandrų, bus nugabentas į jų būriavimosi vietą. Tikėtina, kad ilgakojai neatstums naujoko ir visi kartu pakils tolimon kelionėn. Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriaus specialistai pasakojo, jog šiemet taip jau išgelbėjo apie 40 gandrų. Prasidėjus šalčiams, dažniausiai skuba gelbėti šąlančių gulbių. Pranešimų sulaukia nemažai, tai rodo, jog žmonės nėra abejingi aplinkai.
Tiesa, tai ne pirmas kartas, kada V. Bukauskas suskumba padėti gandrui. Dabar visų gerbiamam Valentinui tuomet buvo tik dvylika, su tėvais gyveno Tryškiuose, kai netoli namų maždaug tuo pačiu laiku rado sužeistą gandrą. Parnešė namo, kvietė gydytojus, slaugė, kada paukštis vaikščiojo sugipsuotu sparnu. Nepaliko jo likimo valiai ir toliau, juolab kad ir raudonkojui patiko berniuko svetingumas. Ketverius metus gandras gyveno jų sodyboje. Būsimasis Seimo narys svečiui ir varles gaudė, ir į žvejybą kartu žingsniuodavo. „Visas kaimas rūpinosi gandru, o ir jis nelikdavo skolingas - apie blogą orą pranešdavo staiga papilkėjusiomis murzinomis savo plunksnomis”, - pasakojo V. Bukauskas.
Pirmadienį „Telšių ŽINIOS“ susisiekė su Lietuvos gyvūnų globos draugijos specialistais, kuriems nugabentas gandras. Sužinojome, kad, atlikus pirminę apžiūrą, ilgakojis neturįs jokių sužalojimų ar traumų. Telšiuose pasiklydęs Lietuvos nacionalinis paukštis buvo žieduotas Latvijoje. Anot Lietuvos gyvūnų globos draugijos specialistų, apie šį priklydėlį buvo informuoti ornitologai. Kodėl gandras atsidūrė Žemaitijos sostinėje, galima tik spėlioti - sutrikęs migracijos instinktas, buvo prijaukintas žmonių ar kt. Specialistų teigimu, gandras bus keletą dienų stebimas, o vėliau, pasitarus su ornitologais, bus sprendžiama, ar paleisti plunksnuotį į laisvę, ar jį priglausti žiemos laikotarpiui. Mat daugelis gandrų jau rugpjūčio pabaigoje paliko tėvynę.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė