Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Panašu,pats ūkininkas neišrapojęs iš sovietmečio praeities,jei skaito 1984 m RK,o išvadas daro 2007 m.

Ačiu Dievui, jei iš viso SKAITO!!!! Jei zino, kad yra nors kokia RK!!!

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Keletas pastebėjimų šia (gervių - "bulvialesių") tema:

1. Gervių snapas (kaip ir gandrų) visiškai nepritaikytas grobio (tame tarpe ir bulvių kapojimui - smulkinimui), tai reišia, kad geriausiu atveju jos galėjo praryti gana "smulkaus kalibro" bulvytes...kurias bulviakasio metu "babatuko", "makumbos" padauginę talkininkai nepastebėjo....
2. Gana išsamūs "ūkiniko" stebėjimai..., jis visai galėtų tapti LOD nariu, nes stebėti, kai gervės lesa bulves atvirame lauke ir jas nenubaidyti reikia gana geros ir nepigiai kainuojančios optikos....
3. Kadangi didžioji dalis šernų jau "suvalgyta", tai nebėra kam nurašyti nuostuolius ir tikėtis kompensacijos.....belieka tikėti už tai atsakingais naivuoliais......
4. Geriau jau būtų nuostolius nurašę keliaujientiems skėriams (Locusta migratoria), kurie šiemet Lietuvoje stebėti net keletoje vietoje... pvz.: 3 individai Mažeikių rajone pagauti begraužantys bulvių kerų lapus....


Resume: Ūkininko "pasaka" apie LRK paukščių rūšies - gervės (Grus grus) daromą žalą Lietuvos bulvių derliui

Be komentarų

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Na,kai pastebesit,kad Vokej pauksciu sumazejo,kaltinkit mane ir mano piosika .

Kas trečia rūšis turėtų dingti, jei remtis to tyrimo išvadomis. Tiesa, toks svarbus dalykas kaip šunų kiekis ar apsilankymo dažnumas neaprašytas, jau nekalbant apie visą eilę kitų aspektų

idomu, kada tas ankstyvas pavasaris,galbut kovo pirmosios dienos,kai tvarkingi ukininkai pradeda seti grudus ir bulves??? ,tada dangus aptemsta nuo "bjauriu" gerviu,aisku tas pats ir rudeni, gerves lesa nenukultus grudus ir beabejo bulves.... .
Taciau labai idomus faktas ir 1984m RK. ar tais metais ji nebuvo visos SSRS???ar tiktais lietuvos,kuo labai abejociau

[quote="]Šunys yra keturkojai laukinės gamtos priešai, o ne draugai, teigiama tyrimo, nagrinėjusio šunų vedžiojimo įtaką vietiniams paukščiams, išvadose. Eksperimentai parodė, kad šunų vedžiojimo vietose paukščių skaičius sumažėja daugiau nei 40 procentų, o jų įvairovė sumenksta daugiau nei 35 procentais, net jei šunys vedžiojami su pavadėliais.
Tačiau gamtosaugininkai dažnai uždraudžia vedžioti šunis gamtos draustiniuose, bijodami, kad šie sumenkins vietinės faunos gretas, tačiau už tai sulaukia šunų mylėtojų protestų.
Ankstesni tyrinėjimai parodė, kad vaikščiojantys žmonės (be šunų) daro paukščius budresnius ir labiau pasirengusius išskristi, o be pavadėlio lakstantys šunys gali sutrikdyti kai kurių sausumos paukščių rūšių veisimąsi.
[/quote]


va kode pauksciai iskrenda i pietus ...butu idomu suzinoti kokia itaka pauksciams daro suo su antsnukiu?

Neabejokite, buvo ir Lietuvos TSR ir TSRS raudonosios knygos

Autorių kolektyvas. Lietuvos TSR raudonoji knyga. Vilnius, 1984

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Gandrai neskuba išskristi

Šiaulių kraštas, 2007 m. rugsėjo 6 d.
Angelė MOCKUTĖ, [email protected]


Vakar į redakciją paskambinę šiauliečiai pranešė apie Kauno gatvėje varlinėjantį gandrą, nors jis šiuo metu turėjo būti pakeliui į šiltuosius kraštus.

Ne pirmas užsilikėlis

Skaitytojai paskambino ryte prieš devynias — prie parduotuvės Kauno gatvėje gerą pusvalandį važiuojamąja dalimi tarp automobilių maklinėja gandras.

Apie priklydėlį žmonės suskubo pranešti ir į Šiaulių jaunųjų gamtininkų stotį. Stoties darbuotoja Irena Šmitienė gandrą bandė sugauti, bet šis išskleidė sparnus ir nulėkė. Iš pažiūros gandras atrodė sveikas, tik plunksnos iš uodegos buvo išpeštos.

Šiuo metų laiku gandrai jau turėtų būti išskridę. Paprastai jie sparnus pakelia rugpjūčio 24 dieną — Šv. Baltramiejaus diena kitaip dar vadinama Gandrų diena.

Tačiau gamtininkai net rugsėjo 1-ąją priglaudė sušlapusį ir sustyrusį jauniklį. Pabuvęs patalpoje gandras sušilo ir atgavo jėgas. I. Šmitienė paskambino į laukinius paukščius priglaudžiančius Kauno gyvūnų globos namus. Kauniečiai patarė sveiką paukštį paleisti į teritoriją ir laukti — gal išskris? Pasak I. Šmitienės, gandras gamtininkų draugijoje jaučiasi neblogai — pavaikšto laukais ir sugrįžta.

Pirmuosius gandrus šiauliečiai į Jaunųjų gamtininkų stotį pradėjo nešti dar vasarą. Tai buvo po liūčių ir audrų iš lizdų iškritę jaunikliai.

Užsiima po keletą gandralizdžių

Kuršėniškio gamtininko Vytauto Uosio pasiteiravome, ar ilgai gandrai gali užsilikti neišskridę?

„Paprastai gandrai išskrenda tada, kada jiems ir priklauso — rugpjūčio pabaigoje. Jei neišskrenda, kažkas yra netvarkoje“, — atsakė gamtininkas.

Dažniausiai neišskrenda sužeisti gandrai. Kasmet Lietuvoje užsilieka ir sveikų gandrų. Kaltas šiltėjantis klimatas, kurį paukščiai pajaučia geriau, nei žmonės. V. Uosis palygino: Klaipėdos krašte rasta vapsvinių vorų, nors jie yra Pietų Europos gyventojai.

Dalis gandrų nenori skristi dėl patikusios žmonių kaimynystės.

„Pernai turėjome 4 gandrus. Pavasarį paleidome, o jie grįždavo pas mus, nakvodavo ant kamino ir dar draugą parsivesdavo. Gandrus apgyvendinti mieste nebūtų problemų, tačiau mūsų liaudis tokia, kad į paukštį paleidžia akmenį arba pagalį. Gerai, kad išslaugytus gandrus noriai priima kaimo turizmo sodybų savininkai“, — pasakojo gamtininkas.

Šiemet V. Uosis pastebėjo vieną keistą dalyką — daug tuščių gandralizdžių. Viena gandrų pora kontroliuoja net po keletą lizdų, tačiau juose neperi. Gamtininkas sprendžia, kad taip elgiasi krūvon suėjusi ne ta pora. Mat gandrai, kaip ir gulbės, poroje laikosi ilgai. Žuvus partneriui, nauja paukščių šeimyna „nebesusilipdo“.

Jaunikliai gali vėluoti

Kaunietis veterinarijos gydytojas Aivaras Paukštė, besirūpinantis iš visos Lietuvos į Kauną suvežamų laukinių gyvūnų reabilitacija teigė, jog skambučių apie neišskridusius gandrus sulaukia kasdien. Tačiau gandrų dar neskubama rinkti, nes sveikas paukštis gali ir vėluoti.

„Užsilaiko išsekę, sužeisti ar lėtinėmis ligomis sergantys paukščiai, kurie jaučia, kad tūkstančius kilometrų iki Afrikos nenuskris. Kauno Veterinarijos akademijos mokomajame ūkyje laikomi nesunkiai sužeisti laukiniai paukščiai. Jei trauma sunki, matome, kad gandras niekada nebeišskris, jis užmigdomas, nes nėra tikslo atidaryti neįgalių gandrų prieglaudos“, — sakė A. Paukštė.

Žiemoti užsilieka ir neteisingai žmonių laikyti gandrų jaunikliai.

„Žmonės iš lizdo iškritusį jauniklį augina iki spalio mėnesio. Tada skambina mums: neišskrido, nuo namų nesitraukia, varlės baigėsi, o mėsa brangi — išsivežkite“, — A. Paukštė teigė, jog sveikus jauniklius reikia globoti saikingai, nes jie turi gyventi laukinės gamtos sąlygomis.




NENORAS: Didžioji dalis gandrų jau išskrido, tačiau visada yra ir vėluojančių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

P. Abukevičiaus premija – filmui „Susitikimas su žuvininkais“

www.DELFI.lt
2007 rugsėjo mėn. 7 d. 20:38


M. Survila

Mindaugo Survilos filmas „Susitikimas su žuvininkais“ pripažintas geriausiu 2007-ųjų filmu apie Lietuvos gamtą. Autoriui skirta garsiojo filmų apie gamtą kūrėjo Petro Abukevičiaus premija ir 5 tūkst.litų piniginis prizas, pranešė Lietuvos televizija.

Premiją gauti pretendavo dar keturi dokumentiniai filmai: V. Juknio ir J. Vaitkaus „Iš praeities į dabartį“, E. Nedzinsko ir V. Ančerio „Neringos sakmės“ bei du Ž. Sinkevičiaus ir A. Janonio kūriniai: „Geležinės dzūkų varlės“ ir „Paslaptingos miško salos“.

Nugalėtoją išrinko bendra LRT, Aplinkos ir Kultūros ministerijų atstovų bei P. Abukevičiaus šeimos narių komisija. Premija įteikta jau devintąjį kartą.

Šis puslapis atspausdintas iš DELFI interneto vartų.
Adresas http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=14312803

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Lietuvos simbolio negelbėjo nei aplinkosaugininkai, nei televizijos pagalba

Anykšta, 2007-09-08


Kurklietis Aleksandras Pucelis savo sodyboje negali išsikelti gandralizdžio, nes trukdo elektros linijos, tačiau sužeistus gandrus gelbėja

“Mūsų žemės prie Kavarsko, ten aš gandrą ir radau – suskridęs buvo didžiausias būrys, po to žiūriu, kad gal 20 gandrų supuolę vieną muša. Būrys išskrido palikęs kažkodėl jiems neįtikusį giminaitį. Aš jį į namus parsivežiau sukapotą ir kruviną”,- pasakojo A.Pucelis.

Pasak vyro, dar gyvendamas Kupiškyje jis yra išgelbėjęs sužeistą gandrą, kurį dvejus metus laikė su vištomis, kol jis išskrido. “Žiemą zylutes lesinu, perku saulėgrąžas, o čia toks paukštis, būtina gelbėti”,- pasakojo A.Pucelis.

Tačiau geri vyro norai greitai atsitrenkė į abejingumo sieną.”Paskambinau aplinkosaugininkams, tai jie patarė gandrą man atgal paleisti, tegu, sako, žūva, juk gamtoj daug paukščių žūva”,- pasakojo A.Pucelis. Neskubėjo padėti šiuo atveju ir visagale save pristatanti televizija. Paskambinęs į vieną iš pagalbą žiūrovams siūlančių laidų, A.Pucelis sako išgirdęs, kad televizininkai gal važiuos, o gal ir ne.”Nežinau, ką ir bedaryti, gandras visas dreba, jau kelias dienas nerijęs, aš jam varlę pagavau, bet neryja”,- neišmanė, ką su savo globotiniu toliau daryti A.Pucelis.

Vyras sako neabejojantis, kad gandras turi galimybių išgyventi.”Jis pirmametis, kojytės baltos, o sužeistas nestipriai, jam tereikia sustiprėti”, - įsitikinęs A.Pucelis.

Autoriaus nuotr.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Gervės niokoja Radviliškio r. ūkininkų laukus


2007 09 09 /20:37 | Reda Gilytė, Tomas Kavaliauskas | lrt.lt

Radviliškio rajono ūkininkai neatsigina laukus niokojančių gervių. Jau kelerius metus šie paukščiai taip nusiaubia derlių, kad nėra net ką kulti. Žemės ūkio ministerija tikina niekuo negalinti padėti nuostolių patiriantiems ūkininkams, praneša LTV „Panorama“.

Tyrulių seniūnijoje gyvenantis ūkininkas Bronius Danilevičius sako, kad gervių teroras prasideda jau liepą. Pirmiausia jos pradeda lesti kviečius, o vėliau jau su išperintais jaunikliais kimba į miežius.

„Per dieną dvi 10 hektarų nulesti joms nieko nereiškia. Tiems, kurie turi mažai žemės, kulti neapsimoka“, – sako ūkininkas B. Danilevičius.

Ūkininkai pasakoja esą gervės koja kaip vyro delnas. Tad jos ne tik nulesa javus, bet daugiau žalos padaro išmindžiodamos laukus. Gervės mėgsta aukštapelkes, o aplink Tyrulius, anot žemdirbių, kaip tik tokios vietos, todėl paukščiai čia, matyt, apsigyveno ilgam.

Didžiausias Lietuvoje paukštis – gervė – įtrauktas į Raudonąją knygą. Jų nei šaudyti, nei baidyti ūkininkai negali. Dešimtis tūkstančių litų nuostolių patyrę žemdirbiai nesulaukia jokių kompensacijų. Žemės ūkio ministerijos atstovas taip pat sako nieko guodžiančio negalintis pažadėti.

„Sunkus klausimas. Bijau ką nors prižadėti, nes šiuo metu egzistuojančios paramos schemos mums tikrai neleidžia skirti valstybės paramos šiai žalai atlyginti. Manau, kad ūkininkas turėtų kreiptis į vietos savivaldybę“, – teigia Žemės ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius.

Ūkininkai tikina ne kartą kreipęsi į rajono savivaldybę, tačiau jokios paramos nesulaukę.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

2007-09-12


Gandras išgelbėtas




Sužeisto gandro kančios baigėsi - jį globoti apsiėmė Lietuvos gyvūnų globos draugija.Problemą išsprendė Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus. "Paskambinau ir jie labai operatyviai atvyko ir išsivežė gandrą",- pasakojo A.Jurkus.


Linas BITVINSKAS
[email protected]

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Gulbių šeimyną retina mirtis

Giedrė Balčiūtė | Klaipėda, 2007-09-12


Klaipėdiečiai sunerimo: nyksta Žardės tvenkinyje gyvenanti gulbių šeimyna. Iš dviejų gulbių ir devynių gulbiukų liko vienas didelis paukštis ir šeši jaunikliai.

Galabijimu įtarė vargetas

Dėl sumažėjusios paukščių šeimynos gyventojai pradėjo įtarinėti vargetas – neva jie nudobė ir sudorojo baltakakles. Tačiau neseniai žūklautojai išsiaiškino, kad gulbės buvo ne išmėsinėtos, o nugaišo.

Melduose plūduriuojančias trijų paukščių gaišenas pastebėjo į vandenį įbridę nuolat čia meškeres merkentys žūklautojai.

Dar vieną gulbiuką, kurio snapą buvo apsivyniojęs meškerės valas, sugavo „Nuaro“ darbuotojai ir nuvežė į Nijolės Jurevičienės privačią veterinarijos kliniką.

Dėl apvynioto snapo paukštis kurį laiką negalėjo lesti ir todėl buvo nusilpęs.

Išlaisvinus gulbiuko snapą iš valo ir jį pražiodinus paaiškėjo, kad paukščio liežuvyje įstrigęs ir žvejybinis kabliukas, kuriam ištraukti prireikė chirurgo pagalbos.

Ėmėsi globoti kita gulbė

Iš pradžių N.Jurevičienė baiminosi, kad dėl sužaloto liežuvio paukštis bus praradęs rijimo refleksą.

Laimė, veterinarės klinikos kiemo tvenkinyje gyvenanti kita gulbė ėmėsi globoti mažąjį nelaimėlį ir iš naujo išmokė jį ryti.

Dabar gulbiukas su veterinarės gulbe susidraugavo ir abu laiką leidžia klinikos kiemo tvenkinėlyje.

N.Jurevčienė dar nežada gulbiuko sugrąžinti į jo šeimyną, bijodama, kad jam bus per sunku žiemą išgyventi.

Tačiau galbūt kitąmet jis su klinikos senbuve gulbe galbūt bus paleistas į kurį nors tvenkinį.

Nešeriamos nebadautų

Kitų gulbių gaišenas radę žmonės svarstė, kad gražiuosius paukščius pražudė žmonių gerumas. Esą gulbės susirgo ir nugaišo, nes buvo šeriamos duona ir kitu joms netinkamu maistu.

Specialistai pritarė, kad laukinių paukščių nereikėtų šerti, nes penint gulbes pasikeičia jų elgsena.

„Penimi paukščiai prisiriša prie žmonių, tampa nuo jų priklausomi ir lieka žiemoti ant užšalusių tvenkinių. Be to, gulbėms pripratus prie duonos, kuri nėra jų natūralus maistas, išskridus kitur būna sunku pakeisti racioną“, – aiškino Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Saliamonas Paltanavičius.

Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys priminė, kad gulbės – žoliaėdės, mintančios vandens augalais. Gamtoje joms maisto yra pakankamai, kad nebadautų.

Specialistai neneigė, kad kai kurie duonos priedai gali pakenkti paukščių virškinamajam traktui. Todėl gulbėms gresia kepenų ir kitos ligos.

N.Jurevičienė nemano, kad gulbių mirtį lėmė duona. Bet pritarė, kad ji šiems paukščiams sunkiau virškinama.

Nuo duonos gali užkietėti gulbių viduriai. Dėl to joms gresia labiau nusipenėti.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

siais metais vienoje uzpelkeusioje baloje (Marijampoles raj) is 5 issiritusiu jaunikliu uzaugo tik 2

kas tai yra - užpelkėjusi bala?

_________________
...skaitykite, kol neištrynė