Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Sutrikus drenažui susidariusi neišdžiūstanti bala,kuri paprastai po kelių metų užauga krūmais ir viršvandene augalija

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Na kiek aš girdėjau seniau did. baltieji gandrai ir geltongalvės kielės buvo retenybė lt, o dabar geltongalvė peri Čepkeliuokse, gal ir did. baltieji garniai kur nors jau susikrovė lizdą? Beje, aš ir mačiau neįtikėtinai didelį vorą Zarasų raj. Pirmąkart tokį. Dydis 4-5cm tikrai...

Beveik akivaizdu, kad darosi šilčiau. O jei dar pasikartos praeitų metų žiema/ruduo (iki sausio pab.) - tai greit ir mum sniegas gali tapti retesniu reiškiniu nei įprastai

Jūros krankliai jau pasiekė ir Panevėžį

Rūta LIBERIENĖ | Panevėio rytas, 2007-09-14


Daug žalos padarančius kormoranus naikinti galima tik gavus Europos Komisijos leidimą, todėl rajono ūkininkas nutarė su jais kovoti baidyklėmis.

Riestasnapiai siaubūnai kormoranai jau rado prieglobstį ir Panevėžio rajone.

Neseniai vienas netoli Panevėžio gyvenantis ūkininkas pastebėjo šiuos juodus paukščius gaudant žuvį didžiulėje jo kūdroje.

Savo pavardės skelbti nepanoręs ūkininkas iš pradžių tik stebėjo, tačiau galiausiai nusprendė statyti baidykles ir bent tokiu būdu gintis nuo šių iš pajūrio plūstančių paukščių.

Iki tol buvo manyta, kad šie paukščiai visoje Panevėžio apskrityje yra itin reti svečiai, tačiau akivaizdu, kad jie čia jau ėmė sukti lizdus ir perėti.

Kormoranai, dar kitaip vadinami jūros krankliais, gyvena dažniausiai prie jūros ir minta jūros žuvimi. Nors jau kelios kormoranų šeimos pastebėtos Šilutės rajone, tačiau gyvenvietėse ar arti žmonių gyvenamųjų vietų jie paprastai neperi.

Kormoranai vengia žmonių kaimynystės. Tačiau Panevėžio rajone kormoranai apsigyveno prie pat gyvenvietės. Žmonės dažnai matė skraidančius beveik juodus didelius paukščius. Nevengė jie apsilankyti ir prie pat gyventojų namų iškastuose tvenkiniuose pasmaguriauti žuvimi.

Kad neišgaudytų visos žuvies, ūkininkai netgi pastatė baidykles. Tai padėjo: nors jie dar skraidė apie tvenkinius, tačiau nusileisti jau nebedrįso.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos viršininkas Albertas Mikašauskas sakė iki šiol dar neturėjęs informacijos apie Panevėžio rajone pasirodžiusius kormoranus.

Tačiau praėjusiais metais kormoranai buvo pastebėti Kupiškio rajone, viename Lėvens tvenkinyje. Taip pat praėjusiais metais Rokiškio rajone, žuvininkystės ūkio ribose, jie buvo apsigyvenę ir darė didelę žalą ūkiui. Todėl savininkų prašymu net buvo išduotas leidimas juos šaudyti.

Lietuvos ornitologijos draugijos pirmininkas Gintaras Riauba „Panevėžio rytui“ sakė, kad kormoranai Lietuvoje jau nieko nestebina. Žinoma, miestuose ir gyvenvietėse jie dar neaptinkami.

Kormoranai mėgsta miškingas, šalia vandens telkinių vietas, peri aukštuose medžiuose. Praėjusiais metais šių paukščių Lietuvoje buvo 3000, šiais metais gali būti jau apie 5000. Paukščiai yra saugomi valstybės.

Jeigu žvejams ar žuvininkystės ūkiams jie daro didelę žalą, reikia kreiptis į Aplinkos ministeriją, tada ministerija kreipiasi į Europos Sąjungos komisiją ir tik tuomet duodamas leidimas naikinti šiuos paukščius.

Kormoranai daugiausia sunaikina žuvies, kai maitina savo vaikus. Viena pora išperi du, tris, o kartais ir keturis jauniklius.

Lizde jaunikliai būna apie penkiasdešimt šešiasdešimt parų. Vienam jaunikliui reikia apie du šimtus gramų žuvies per dieną.

Nesunku suskaičiuoti, kad visiems jaunikliams reikia 600-800 gramų per dieną, padauginus iš penkiasdešimties dienų susidarys vidutiniškai apie 35 kilogramus vienai kormoranų šeimai.

Labiausiai sunerimę ir jų nemėgsta Kuršių marių žvejai. Jų teigimu, kormoranai daro didelę žalą ir sunaikina daug mailiaus. Galbūt todėl kormoranai ir traukia toliau nuo jūros ieškoti ramesnės vietos.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Lenkijoje pelėda kalta dėl keturių žmonių gyvybės

BNS ir lrytas.lt inf.
2007-09-15 19:38

Lenkijoje šeštadienio rytą automobilio avarijoje, kurią sukėlė pelėda, žuvo keturi žmonės, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Mazovijos vaivadijos Sokolovo apskrityje automobilis „Fiat tempra“, kurį vairavo 33 metų Vengrovo miestelio gyventoja, staiga išvažiavo į priešingą kelio pusę ir kaktomuša įsirėžė į priešais atvažiuojantį automobilį „Citroen Xantia“.

Pasak kelių policijos, taip atsitiko į „Fiat“ priekinį stiklą atsitrenkus pelėdai, kuri buvo aptikta negyva įvykio vietoje.

Vietoje žuvo „Fiat“ vairuotoja ir 43 metų keleivė, o 44 metų „Citroen“ vairuotojas ir 35 metų moteris mirė ligoninėje.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Garnių populiacijos šuolis - neregėtas

Didysis baltasis garnys stebėtinai gausiu ir staigiu veisimosi šuoliu šiemet nustebino visus pamario žmones. V.Jusys

Aldona Aleksėjūnienė
2007-09-17 15:49 | lrytas.lt

Ventės rago ornitologai jau iškėlė didžiąją, elektrinėmis gervėmis valdomą paukščių gaudyklę. Dabar - rudens darbymečio įkarštis.

Kasmet tokiu metu tinklai būna pilni sparnuočių, kuriuos tyrėjai žieduoja, aprašo, sveria, išmatuoja sparnus ir paleidžia. Kai pasieks žiemojimo vietas, tenykščiai stebėtojai praneš, ar laimingai pasiekė šiltus kraštus, ar neištiko epidemijos.

Bet šiemet Ventės rago tinklų kameros didžiojoje, zigzaginėse bei mažosiose gaudyklėse - pustuštės. Tokių skystų būrelių, rugsėjį betraukiančių į Pietus, neatsimena nei 32 metus ornitologijos stotyje dirbantis Leonas Jezerskas, nei 25-erius - Vytautas Jusys.

Kasmet apžieduojantys po 70-100 tūkstančių paukščių, šiemet savo sąskaitoje jie teturi vos apie 15 tūkstančių. O juk apie 90 proc. rūšių jau yra pasitraukusios iš Lietuvos.

„Beveik visų iš 360 rūšių paukščių, mintančių Lietuvoje, populiacijos šiemet nesuprantamai sumažėjo“, - liūdnai konstatuoja V.Jusys.

„Galim tik spėlioti, kad birželio gale ir liepos pradžioje be perstojo pliaupę liūtys pražudė lizduose dar neapsiplunksnavusius paukščių jauniklius“, - kalba ornitologai.

Vaikus išperėję tėvai negalėjo išskristi ieškoti maisto, ir mažyliai žuvo. Uoksuose ir drevėse išperėti jaunikliai galėjo prigerti, kai juos užliejo be perstojo pliaupęs ir medžių kamienais liejęsis vanduo.

Pražūtingi orai paukščių vadoms buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse. Tad migracijos takai dabar pustuščiai.

Neseniai į Ventės ragą atėjo pranešimas iš kolegų Belgijoje - jiems beveik neįkliūva nendrinukių jaunikliai, negi Lietuvoje nustojo perėti? Bet kaip jos, į Raudonąją knygą įrašytos, tarp ištisinių čiurkšlių galėjo vadas apsaugoti?

„Žinoma, lietingai vasarai kaltę verčiant, tikrųjų priežasčių galima net neįtarti“, - sako V.Jusys. Ir pats nežino paaiškinimo.

Bet vienas paukštis - didysis baltasis garnys - ne nykimu, o stebėtinai gausiu ir staigiu veisimosi šuoliu šiemet nustebino visus pamario žmones. Ir vietinius, ir atvykėlius.

Sakūčių kaimo pievose Tenenio upės baseine ir aplink Sausgalvius, kur teka Leitė, - iki tūkstančio ir daugiau baltųjų garnių.

Pernai šiuos paukščius Nemuno deltoje stebėtojai matė dešimtimis, ir tai retai. O šiemet jų balti būriai lyg debesys kyla ir leidžiasi ant pažliugusių plotų.

Negi tiek daug pernykštės poros, pavasarį sugrįžusios į Lietuvą, galėjo išperėti kiaušinių? Gal buvo rekordiško dydžio dėtys? Bet V.Jusys sako, kad baltieji garniai Lietuvoje iš viso niekada neperėjo.

Nuo Kaspijos ir Juodosios jūrų, kur yra jų tėvonija, šie paukščiai galėjo atskristi, pajutę naujai atsiradusią sočią mitybos bazę.

Užlietose ir pirmą kartą per visą vasarą niekaip nenusausintose žemumose knibždėjo buožgalviai, varlės, vabalai ir po potvynio nuo pavasario tarp viksvų likęs ir čia išsiritęs žuvų ikrų mailius.

Tad ir klesti baltieji, pilkieji garniai ir kiti vandens paukščiai. Jie pasitrauks, kai spustels šaltis. Tokios karalijos šių eilučių autorė krašte irgi nematė per visus trylika darbo metų Šilutėje.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Tūkstančiai paukščių palieka Lietuvą

Reda Baltinaitė | Klaipėda, 2007-09-20


Prasidėjo rudeninės paukščių migracijos pikas.

Į šiltus kraštus žiemoti skrenda šimtai liepsnelių, karietaičių, nykštukų, kelios rūšys pečelindų, mėlynosios zylės. Išskrido dauguma kregždžių, kone visi gandrai ir gulbės.

Ventės rago ornitologijos centro direktorius Leonas Jezerskas vakar dienraščiui „Klaipėda“ sakė, kad centro specialistai kasdien žieduoja nuo 200 iki 400 įvairių rūšių paukščių.

„Prasidėjęs rudeninės paukščių migracijos pikas baigsis apie spalio 20-ąją. Tačiau kai kurioms paukščių rūšims ruduo prasideda dar liepą, o kitos, daugiausiai šiaurinės, rūšys išskrenda tik lapkričio pabaigoje ar gruodį“, - pasakojo specialistas.

Pasak L.Jezersko, pradeda judėti ir kikiliai, juodosios kielės jau išskrido, o baltosios dar tik rengiasi kelionei.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14442622

Užklydusiam gandrui – miestiečių egzekucija

Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
2007 rugsėjo mėn. 19 d. 00:07




Vėstant orams mieste prieglaudos ieškantis gandras sulaukė žiaurių kankinimų. Nuo penktadienio vakaro M.Karkos vidurinės mokyklos kaimynystėje gyvenantys panevėžiečiai stebi po švietimo įstaigos teritoriją vaikštinėjantį paukštį. Pernelyg arti žmones prisileidžiantis baltasparnis turėjo iškęsti sužvėrėjusių miestiečių nežmoniškas atrakcijas – gandras buvo pjudomas šunimi, spardomas, apmėtomas akmenimis ir netgi krepšinio kamuoliu. Tačiau gamtosaugininkai tikina negalintys padėti kankinamam paukščiui, kol šis dar turi jėgų paskristi.
Netoli mokyklos gyvenanti Ona Juospaitienė pasibaisėjusi pasakojo apie savaitgalį matytą vaizdą. Pasak jos, į stadioną susirinkę septyniolikmečiai ar aštuoniolikmečiai į patvoryje besiglaudžiantį paukštį mėtė kas pasitaikė po ranka.

„Skriejo ir žemės grumstai, ir akmenys. Net spardė. Kokie žmonės! Zarasų rajone pavasarį iškritus iš stulpo gandralizdžiui trijų kaimų žmonės, padedami elektrikų, ruošė sugrįžtantiems paukščiams vietą, kėlė naują gandralizdį, o čia – šitoks žiaurumas“, – pasakojo panevėžietė. Tik sekmadienį vakarop žmonių pamaitintas mėsa gandras sunkiai užplasnojo ant mokyklos stogo.

Klajojo po miestą

O.Juospaitienė teigė apie skriaudžiamą paukštį pranešusi Gamtos mokyklai, tačiau jos darbuotojai patikino tegalį tik užjausti sparnuotį – iš gamtos paimti gyvūną teturi teisę aplinkosaugininkai.

Pirmaidenį į mokyklą atėjusius M.Karkos vidurinės mokinius vėl pasitiko gandras. Apie neįprastą svečią mokytojams pranešę ketvirtokai tvirtino, kad paukštis prie mokyklos vaikštinėjo jau penktadienį vakare. Vaikai vieni per kitus pasakojo, kaip suaugusieji elgėsi su klydinėjančiu gandru.

„Mes žaidėme stadione krepšinį. Atėjo girti vyrai su šunimi ir jį paleido. Matėme, kaip gandrą kandžiojo, – kalbėjo vienas iš ketvirtokų.

„Mačiau, kaip vyrai spardė gandrą, krepšinio kamuolį metė į jį“, – pridūrė kitas. Nuo žmonių nukentėjęs gandras vakar vis dar vaikštinėjo aplink mokyklą stebėtinai arti prisileisdamas žmones. Jau po kelių valandų paukštis pastebėtas gretimoje Statybininkų gatvėje, vakar jau klaidžiojo prie Klaipėdos 102-ojo namo – atrodė, kad susidomėjusių žmonių apsuptis baltasparnio nė kiek netrikdė.

Žmonės spėja, kad paukštis į miestą galėjo atklysti iš šalia Panevėžio esančio Bliūdžių kaimo.


Aplinkosaugininkams nepasidavė


Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas teigė per savaitgalį sulaukęs ne tik sunerimusių gyventojų skambučių apie į miestą atklydusį gandrą – aplinkosaugininkams ramybės nedavė ir ugniagesiai, ir policijos pareigūnai.

„Problema ta, kad jis nors gerai gal ir nepaskrenda, bet vaikšto. Gaudydami paukštį tik sužalotume“, – aiškino A.Mikašauskas.

Vis dėlto nuvykę gelbėti sparnuočio aplinkosaugininkai sugrįžo nieko nepešę – gaudyti pasiruošusiems vyrams pamojavęs sparnais paukštis užplasnojo vėl ant mokyklos stogo.


Pasak Panevėžio regiono aplinkos pasaugos departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto, kad sparnuotis, užuot išskridęs į šiltuosius kraštus, atsidūrė mieste, gali būti kalti ir žmonės.

„Yra tokių labai geros širdies – šėrė tol, kol laukinį paukštį pavertė kone naminiu. Dabar jis ir nebebijo žmogaus. Kiek gulbių, ančių neišskrenda! Pripranta būti lesinamos, o paskui žiemą gauname pranešimų apie lede įšalusius paukščius. Tas gandras išskristi irgi jau pavėlavo. Bet kol kas jo nei paimti galime, nei turėtume kur padėti paėmę. Kai nusilps, bus pagautas ir į prieglaudą nuvežtas“, – tikino V.Jakštas.

Priglaus kaime

Gamtoje išgyventi nebepajėgiančius gyvūnus priglobiančios Gamtos mokyklos direktorės Reginos Kliminskienės nuomone, veikiausiai gandras neišskrido ne todėl, kad priprato prie žmonių.

„Gamtos šauksmas stipresnis už pripratimą. Jei būtų sveikas, vis tiek išskristų. Būna, kad pas mus keletą metų išgyvenę sparnuočiai prisijungia prie būrių ir išskrenda“, – pasakojo direktorė.

Per praėjusius metus į Gamtos mokyklą atvežti 65 nelaimėliai gyvūnai, išgydyti ir į laisvę išleisti 43. Per metus krito 24 augintiniai. R.Kliminskienės teigimu, daugiausia atvežama susižalojusių paukščių. Mokykloje iki šiol gyvena viena iš Piniavoje sušaudytų gulbių – be vieno sparno likęs karališkas paukštis savarankiškai negalėtų išgyventi. Dabar mokykloje prieglobstį rado 18 laukinių gyvūnų.


Aplinkosaugininkams nepasidavusio gandro mokyklos kaimynystėje gyvenantys žmonės pasiryžę ir toliau neišleisti iš akių.

Pasak O.Juospaitienės, jau atsirado panevėžiečių, sutinkančių atvėsus orams nusilpusį baltasparnį priimti į savo ūkį.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

jo, palaukim kol ji kasnors uzmus, arba sulauzys kojas, tada lengvai pagausim. Yra visokiu priemoniu tokiam pauksciui pagauti, apsileidimas

2005m teko gaudyti gandra jo lizde, paukstis buvo susilauzes koja, bet skraide gerai ir tupe tik i lizda, todel palaukus lizde vos keliolika minuciu paukstis pats nusileido i rankas ir buvo isgydytas, o cia zeme vaiksciojancio gandro nesugauna yra Gyvunu globos draugija kuri tirai juo pasirupintu, ka tie "aplinkosaugininkai" nezino kad tokia yra, bjaurybes juos reikia is darbo ismest

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Juozas Dautartas: Rudenį paukščiams geriau išskristi

2007-09-21| Bernardinai.lt


Kartais beribė žmonių meilė gamtai gali jai ne padėti, o skatinti pražūtį. Tą galima pasakyti apie vandens paukščių šėrimą rudeninės paukščių migracijos metu.

Per tūkstančius metų susiklostę gamtos ciklai yra tarsi Dievo dovana gamtai ir žmonėms. Natūralios atrankos veikiami, nuolat pasikartojantys gamtiniai procesai - būtina konkrečioje vietovėje gyvenantiems augalams ir gyvūnams. Tai – jų normalaus gyvenimo garantas. Žinoma, žmogus kišasi į gamtinius procesus, jo veikla keičia aplinką, deja, dažniau į blogesnę pusę.

Na, o kaip su paukščių migracija? Tai irgi seniai susiformavęs gamtos ciklas kurio specialiai trikdyti nereikėtų. Graži tradicija globoti ir maitinti paukščius žiemą netaikintina rudenį, paukščių migracijos metu. Atšalus orams ir mažėjant maisto, paukščiai natūraliai migruoja į šiltesnius kraštus, todėl rudenį dirbinai maitinant nereikėtų skatinti jų pasilikti. Papildomas vandens paukščių: gulbių, ančių, kartais laukių maitinimas sujaukia migraciją, daug paukščių lieka žiemoti. Tai nėra gerai, nes Lietuvoje mes šalčių vis tiek sulaukiame, o kai užšąla vandens telkiniai paukščiai priversti ieškoti kitų dar tinkamų vietų ir migruoti nepalankiomis sąlygomis. Tuo metu susispietę vandens paukščiai turėtų būti reguliariai maitinami, bet tai daryti niekas neįpareigotas. Kita vertus, negaudami visaverčio „gamtinio“ maisto, paukščiai nusilpsta ir žūsta. Paukščių žūtis dėl įvairių faktorių gamtoje vyksta visą laiką, tačiau dirbtinai to skatinti nereikėtų. Rudenį migruojantys paukščiai turi išskristi į šiltuosius kraštus. Didesnė dalis jų taip ir padaro.

Kiekvienais metais gamtosaugininkai, gyvūnų globa užsiimančios organizacijos paspaudus šaltukui gauna šimtus pranešimų apie įšalusias gulbes. Jų “gelbėjimo operacijose” dalyvauja mažiausiai kelios tarnybos, apie tokį gelbėjimą rašo žiniasklaida, o rezultatas dažnai būna apgailėtinas. Prisiartinus žmonėms, gulbės nuskrenda, o jeigu to negali padaryti, paprastai net labai prižiūrimos žūsta arba tampa naminiais paukščiais. Tai liūdni neapgalvoto žmogaus kišimosi į gamtinius procesus padariniai. Žinoma, paukščiai lieka ne tik dėl rudeninio šėrimo, bet ir dėl daugelio kitų faktorių, tokių kaip kimato kaita ar dirbtinai šildomų vandens telkinių atsiradimo.

Paukščiais reikia rūpintis, šerti padėti jiems išgyventi šaltą žiemą, bet rudenį to daryti nereikėtų iki pat pirmųjų šalčių. Kad užšalus ežerams, nereikėtų gelbėti to, ką jau vėlu gelbėti arba nebūtina. Nereikėtų laukinių paukščių skatinti tapti naminiais, nebūtina jų apvilkti kelnėmis ar suknelėmis, ką matome cirke, arba kitaip sakant taikyti žmogiškus standartus ten, kur to visai nepageidauja gamta. Tai jau atsitiko su kai kuriais laukiniais medžiojamais žvėrimis, jie taip pripato prie žmogaus pagalbos, kad be jos žiemą sunkiai išgyvena.

Nereikia pamiršti ir tos aplinkybės, kad silpnesni ar žuvę gyvūnai niekur neprapuola, o tampa kitų gyvūnų mitybinės grandinės dalimi. Silpni, sergantys, nesugebantys migruoti paukščiai dažniau žūsta, taip išlieka sveikesnė ir gyvybingesnė visa populiacija. Taigi dirbtinai palaikydami silnus gyvūnus, mes ne globojame, o kenkiame Gyvajai gamtai.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Paukščiai gali matyti magnetinio lauko linijas

Kaip paukščiai orientuojasi erdvėje migruodami iš šiltųjų kraštų į Šiaurę bei atvirkščiai? Mokslininkai jau senokai sutarė, jog vienas iš galimų orientyrų – Žemės magnetinio lauko linijos. Tačiau kaip paukščiai jas jaučia? To iki šiol niekas negalėjo pasakyti. Dabar gi, mokslininkai eksperimentiškai nustatė, jog paukščiai magnetinį lauką gali jausti vizualiai – t.y. jį sugeba matyti.

Dominik Heyers kartu su kolegomis iš Oldenburgo universiteto (Carl von Ossietzky Universität Oldenburg) atliko eksperimentinius tyrimus su migruojančiais paukščiais. Tyrimams pasirinkti žvirblinių šeimos rūšis Sodinė devynbalsė (Sylvia borin). Vokiečių mokslininkai testiniams paukščiams atliko injekciją su dviejų tipų molekulėmis-markeriais, gebančių judėti vidiniais nervais kartu su informaciniu signalu. Pirmojo tipo markeriai pasklido po nervinę sistemą, o antrojo tipo susikoncentravo smegenų zonoje, vadinamoje N klasteriu (ankstesni tyrimai rodė, ši smegenų zona atsakinga už paukščių orientaciją).

Tuomet, kai paukščiai ėmė migruoti ir orientuotis pagal magnetinį Žemės lauką, darbo autoriai ėmėsi stebėti markerių padėtį. Paaiškėjo, jog abiejų tipų markeriai susikoncentravo ties viena smegenų sritimi, atsakinga už regėjimą (talamus). Pasirodo, jog nervų sistema ir smegenų klasteris N susijungė per talamus sritį.

Tokie netikėti tyrimų rezultatai verčia manyti, jog paukščiai magnetinio lauko linijas sugeba kažkaip matyti. Savo straipsnyje mokslininkai išdėsto ir galimą magnetinio lauko matymo mechanizmą. Detaliau apie jį galite pasiskaityti čia, o trumpa jo esmė tame, jog paukščių akyse yra baltymas, kuris gali būti jautrus magnetinio lauko linijoms. Tokiu atveju paukščiai, pažiūrėję į Šiaurės magnetinį lauką matytų tik juodą dėmę. Ar tikrai taip ir yra – pasakyti labai sunku. Deja, bet paukščiai nekalba ir savo pojūčių išsakyti negali.

Kiti mokslininkai neneigia, jog atlikti tyrimai yra svarbūs ir reikšmingi, tačiau susilaiko nuo tvirtinimo, jog paukščių orientacijos mechanizmas yra visiškai atskleistas. Jie įsitikinę, jog tokių įrodymų nepakanka, nes ir anksčiau buvo pastebėti kai kurie fiziologiniai dėsningumai, leidžiantys paukščiams jausti magnetinį lauką. Galbūt yra visas kompleksinis mechanizmas, o dabartiniai atradimai atskleidžia tik dalelę visos sistemos.

Tuo labiau, jog migruojantiems paukščiams magnetinis laukas nėra vienintelis orientyras. Jie sugeba savo kursą pasitikrinti ir pagal Saulę, ir pagal poliarizuotą šviesą ir netgi pagal kvapą. Be to, seniau atlikti tyrimai parodė, jog net sumaišius magnetinio lauko linijas paukščiai greitai „atstato“ reikiamą kryptį ir skrenda toliau.

Žodžiu, paukščių navigacijos sistema verta aukščiausių įvertinimo balų. Ir ji garantuotai yra kompleksinė – tam pritaria ir tyrimų autoriai.

Šaltinis: http://www.technologijos.lt/archyvas/ga ... lauka/view

Duomenis saugomų rūšių registravimo sistemai galės teikti ir visuomenė

Lietuvos teritorijoje ir Baltijos jūroje gyvenančių, augančių ar aptinkamų saugomų, retų, nykstančių bei pažeidžiamų laukinių gyvūnų, augalų ar grybų rūšys bus registruojamos specialioje elektroninėje sistemoje. Siekdama sukurti tokią sistemą, Aplinkos ministerija praėjusią savaitę pasirašė sutartį su UAB „Elsis PRO“. Pastaroji įsipareigojo iki šių metų pabaigos parengti modulį, kaip sudaryti užklausas ir įrašyti duomenis apie saugomas rūšis. Pagal parengtąjį modulį bus pradėti kaupti duomenys apie gyvūnų, augalų ar grybų bei saugomų augalų bendrijų radimo vietas Lietuvoje. Juos teiks Aplinkos ministerijos padalinių bei jai pavaldžių institucijų, mokslo įstaigų specialistai, taip pat tikimasi, kad sistema aktyviai naudosis gamtosauga suinteresuoti nevyriausybinių organizacijų nariai.

Informacinė Lietuvoje saugomų rūšių registravimo sistema bus prieinama ne tik specialistams, bet ir visuomenei. Duomenis elektroniniu būdu jai galės teikti kiekvienas gamtosauga besidomintis asmuo, įrodęs, kad yra reikiamos kvalifikacijos. Tačiau pateiktoji informacija, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas Dalius Sungaila, į duomenų bazę bus įrašyta tik įsitikinus, kad ji patikima. Nors registravimo sistema bus laisvai prieinama, naudotis tiksliais duomenimis apie kai kurių ypač jautrių rūšių radimvietes galės ne visi. Toks apribojimas bus taikomas siekiant užtikrinti šių rūšių apsaugą.

Aplinkos ministerijos informacija

klausimas orhus, kaip istatymu specialistui, o gal ir kiti atsakys:
ar yra kokie istatymai lietuvoj del bestuburiu (pvz vabzdziu) rinkimo, zudymo...?
ar saugomi tik RK rusys, o su kitais galima daryt ka nori?
ar istatymai del laukines faunos liecia tik stuburinius gyvunus?

Vienas iš įstatymų:

http://lggd.lt/node/45/print

Dėl laukinių gyvūnų, nesvarbu kokiai sistematinei grupei jie bepriklausytų, tuo atveju jei jų nesaugo kokios specialios priemonės (kaip kad raudonosios knygos statusas) juos galima imti iš gamtos ir naudoti. Tačiau tam reikia gauti AM leidimą bei suderinti su žemės ar miško naudotojais.

Leidimą vabzdžiams rinkti duodavo tuomet jei buvo renkama tiriamiesiems tikslams, o jei kolekcijoms, tai tais atvejais, kai jos buvo renkamos ne privačioms kolekcijoms, o muziejams, pvz. kraštotyros. Manau dabar panaši situacija.

atsiprasau, nezinau, be to dirbu aplinkosaugai priesiskoje srityje

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Cia perkelti idomus straipsniai apie paukscius ir ju komentarai is kitu siu straipsniu neatitinkanciu temu:

Orchus

Parašytas: Antr. 11 13, 2007 2:16 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Sužeisto gandro likimas gamtosaugininkų nejaudina

zr. http://www.silutesnaujienos.lt/?straipsnis=3800
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...


Orchus

Parašytas: Kv. 11 22, 2007 9:48 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Australai paukščius baido gyvatėmis

http://www.lrt.lt/print.php?strid=31491&id=4159235
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...


Orchus

Parašytas: Št. 11 24, 2007 7:54 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15115002

Didžiojoje Britanijoje gulbinas išgyveno net tris chuliganų atakas
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...


Orchus

Parašytas: Pir. 11 26, 2007 12:30 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Suvalkiečiai nenori nacionalinio parko

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15124441


Orchus


Parašytas: Antr. 11 27, 2007 11:54 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Prijaukintos gulbės nebenori išskristi

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15131383
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...