Lietuvos ornitologų draugijos forumas

siandien, kol dar nelijo, pagavom melynaja zyle, kuria toje pacioje vietoje ziedavom 2005 09 11

Vakar pirmą sykį savo praktikoje teko rankose laikyti ir žieduoti baltagurklį strazdą. Tiesa, tai buvo jauna patelė, tad ji neatrodė labai įspūdingai. Ypač gamtoje nesunku būtų tokią supainioti su juoduoju strazdu. Nuotraukose dvi jaunos patelės – kairėje juodojo strazdo, dešinėje – baltagurklio.


Buvo gražu stebėti, kaip vakar pasikeitus vėjui nuo PR krypties į šiaurinį, tūkstančiai smulkiųjų migrantų apsigręžė ir pasileido per Kuršių neriją atgal į šiaurę. Tarp voratinklinėse gaudyklėse patekusių maždaug keturių šimtų paukštukų tik keliolika įlindo iš šiaurinės pusės, o likusieji – iš priešingos.

Egi!!! , Tai ko jie pavejui neskrido? juk vejas siaurinis, palankus....
Vytautai!!!! Sveikinimai!!!!!! mes dar nei vieno siemet nepagavom. Nors esame arciau ju perejimo vietu .

aha, man labai idomu. laukiu nesulaukiam kada papasakosit. as nusvieciau is aerodinamikos, fizikos puses. tai jus, profai zieduotojai, prasom papasakokit kokios yra versijos ir jusu puses, kodel jie taip nemoksliskai skraido, tie pauksiukai?? tikrai zinot kokiu protingu istoriju, gal net moksliniu...? rasykit, o mes jau pakritikuosim

as, pvz, nekarta maciau, kaip isilgai nerijos skrendantys pauksciai naudoja antveji, tai yra, vejas pucia is sono i neringos gubri, kopas, ten susidaro kelianti oro zona, tai pauksciai ja ir varo, naudodami kelimo jega ir taupydami lasinius

Taip jau yra Egi, kad tiek aerodinamikai tiek ir fizikai mokosi is pauksciu o ne atvirksciai . Taigi geriau pasikliauk pauksciais nei mokslininkais

Šiandien voratinkliais pamario miške sugavau geltonbruvę pečialindą (Phylloscopus inornatus). Berods, pirmoji šiemet užfiksuota Lietuvoje. Na, o praėjusį savaitgalį guminio žaisliuko „pelišku“ cypavimu į didžiąją gaudyklę įviliojome du mažuosius apuokus, dar bent pora nusiplovė.

Tai bent , puikūs stebėjimai. SEIKINU!!!

Čia tokie perliukai žieduotojui teikia tiek pat adrenalino kiek žvejui 10 kg lydį ištraukti

mes (Stora Fjäderägg) ju siemet tik 7 pagavom siandien dar ir proregulus(antroji) pakliuvo, bei jau antra siemet Tarsiger cyanurus. Vakar taip pat nebloga diena buvo - Anthus hodgsoni ir Ph. proregulus (pirmoji).
Sekmes Lietuviams

Skaitau jusu pranesimus apie ziedavima ir prisimenu kaip as tai dariau.Tuo metu nebuvo dar nei sio forumo, nei su kuo nors pakalbet apie tai issamiau, galbut nebuvo tiek bendraminciu.Smagu matyti zmones besidomincius pauksciais, gamta.

Norejau jusu paklausti, nes skaiciau das pranesima, kad svedijoje yra tam tikra tvarka.O kaip dabar su ja?Ar reikia gauti leidimus, butina butinai gaudyti paukscius tik su vorais?Gal butu galima apie tai placiau?

Sveikinu su puikiu laimikiu

Lietuvoje, be abejo, irgi yra tam tikra paukščių žiedavimo tvarka. Tiesa, ji ne tokia griežta, kaip Švedijoje ar daugelyje kitų Vakarų valstybių, bet leidimą reikia gauti ir pas mus. Tam, kiek žinau, tenka gyvai pasišnekėti su žiedavimo centro šefu ir išsiaiškinti būsimojo žieduotojo norus ir galimybes. Nuo savęs galiu pasakyti, kad būtinos kelios sąlygos:
- pakankamai pažinti bent tą paukščių grupę, kurią ruošiamasi žieduoti (pvz., ar savo kiemo suaugusius paukštukus, ar jauniklius apskritai, ar tik zyliukus, varnėnukus inkiluose, kiriukus kolonijose ir pan.),
- pakankamai kvalifikuotai atlikti patį žiedavimą (teisingai parinkti ir uždėti žiedą, nepamiršti, kad paukštis svarbesnis už žiedavimo aistrą ir nepulti žieduoti bet kokiomis sąlygomis).
- laiku pateikti apžieduotų paukščių ataskaitas.
Visiškai nebūtina gaudyti tik voratinkliais, galima jų išvis nenaudoti. Yra ir kitų būdų – užverčiami tinklai, automatiniai lankeliai ir t.t. Moksliniu požiūriu vertingiausias yra jauniklių žiedavimas, kuomet žinoma jų tiksli kilmė. Iš kitos pusės, tai pats jautriausias metodas, kuriam vien entuziazmo neužtenka.

Šiaip jau dėl visų su paukščių žiedavimo pradžia ir eiga susijusių klausimų (jei norima gauti žiedų ir žieduoti savarankiškai) reikėtų kreiptis į Paukščių žiedavimo centrą, esantį Kauno zoologijos muziejuje (Laisvės al.106). Jo vadovas – Ričardas Patapavičius (tel.: 8-37-205870, el.paštas: [email protected]). Na, o „pasistažavimui“ visada galiu pasikviesti į Neringą

Noriu papildyti ir papriestarauti Vytautui .
pries pradedant zieduoti tikrai pirmiausiai reikia pasistazuoti , po to pagalvoti, ka ir kaip nori zieduoti, o tik po to kreiptis i Patapaviciu.
Na o priestaravimas butu del ziedavimo mokslines vertes...... . Tikrai nemanau, kad svariausias yra jaunikliu ziedavimas........
TRik jaunikliu ziedavimas be jokio pagrysto tikslo tikrai neduoda daug naudos. Kodel?
1 Daugiausiai zieduojami inkiluose perintys jaunikliai - apie juos jau tikrai nemazai zinoma.
2. vien tik ziedavimas suteikia, tik sausas zinias - kada ir kur gime (zieduojant skraidancius paukscius nesuzinoma tik kur, kada dauguma atveju buna zinoma zieduojant).
3. Neanalizuojant visos medziagos, bent jau - deties pradzios, kiausiniu kiekio, inkubacijos ilgio, zuvusiu gemalu skaiciaus, isskridusiu jaunikliu skaiciaus, tevu identitetu, mitybiniu ir oro salygu - mokslo nelabai padarysi .
4. jei visi zieduotu vien tik jauniklius, tai kas gaudytu pranesimus?
5 Zieduojant jaunikllius ir norint kazkokios mokslines vertes butinas testinumas ( n- metu).

Na o kokia informacija pateikia ziedavimas tinklais (ne lizduose)?
1 bent 80% nusako pauksciu amziu - daugiausiai zieduojami jauniklisi, bet nenusako gimimo vietos (si problema ryskeja tolygiai tolstant nuo perejimo sezono.
2 paukscio matmenis (zieduojant bent jau Svedijoje butina matuoti paukscius - sparnas, svoris ir nebutinai riebalu atsargos). Kas neretai padeda nustatyti ir paukscio lyti.
3 pauksciu lytis (jaunikliu daznai t pasakyti neimanoma).
4 pagal pagautu suaugusiu ir jaunikliu proporcija yra isskaiciuojami populiacijos prieaugiai.
5 gaudant suaugelius visuomet turi galimybiu pagauti, jau kieno nors zieduota pauksti, o tai ir yra pagrindinis ziedavimo tikslas - kad zieduotas paukstis butu surastas, kitu atveju ziedavimas netenka prasmes.
6 zieduojant eile metu galima pradeti kalbeti apie kiekvienos pauksciu populiacijos augima, svyravimus, ar nykima. Zieduojant jauniklius ta labai sunku pasakyti, nes dazniausiai tai susija su gan ribota populiacijos dalimi.
7 gaudant suaugelius ypac voratinklinemis ar kitomis gaudyklemis (ne prie lesyklu), visuomet islieka tikimybe atrasti naujas pauksciu rusis regionui, kuriu nepavykata pamatyti stebetojams, ar paprasciausiai jos yra sunkiai atskiriamos gamtoje.
8 laikant rankoje suaugusi pauksti pamatai daugiau detaliu, kuriu nematai pauksciui bunant gamtoje, o tai palengvina supratima apie tarprusinius skirtumus ir tt.
Taigi kiekvienas metodas turi savu trukumu ir pliusu - met naudingiausiais mokslui yra - testinumas ir mastymas, kokiu tikslu pauksciai zieduojami.. o ne kaip Vytas jau sake vien tik savo azarto tenkinimas. Patikekit azartas jauciamas paukscius gaudant ir civilizuotu budu .

Įdomus darbas tas žiedavimas, atrodo.
Na, o koks yra sparno matavimo tikslas?

Tikslas yra rinkti tam tikrus duomenis.
Siuo metu renkami sparnas, kuno mase ir riebalu kiekis. Sie parametrai leidzia isanalizuotipaukscio galimybe migruoti. Taukai - energijos saltinis. Sparnai - kuo ilgesni tuo lengviau skristi ilgesnius atstumus (aisku cia turi reiksmes ir plotis, bet yra tam tikri metodai tai isskaiciuoti). Kuno mase - trukdo skridimui. taigi isanalizavus siuos duomenis ir isvedus koreleacijas, sis tas pasimato. Be to pagal siuos parametrus gautus is skirtingu regionu ir skirtingu metu laiku, taip galima susidaryti papildoma ispudi apie atskiru pauksciu populiaciju migracijos galimybes suderinus tai su pranesimais, jau gaunasi visai idomi informacija.
Kitas dalykas, kai kuriu rusiu sparno ilgis yra papildomas indikatorius norint nustatyti - porusius ar pvz paukscio lyti. Zodziu turint informacijos tikrai galima daug ka prigalvoti. Jos nesurinkus prigalvosi - 0 .

Visiškai sutinku su das, kad ir jauniklių, ir masinių migrantų ar pan. žiedavimo vertė priklauso nuo tikslo pagrįstumo...

Dekui uz issamu atsakyma, reikes greitu metu apsilankyti ziedavimo centre.

Dar klausimas.Vistiek forume zieduoja , na iki desimties zmoniu, kokius budus naudojate ir kur gaunate panasiu tinklu , tinkliuku.As asmeniskai zieduodavau varnenus jauniklius, zylutes zieduodavau mieste su tokiu narveliu ant kurio,kai atsitupia zylute, jis uzsidaro.Del sios priezasties ir klausiu kokios yra dabar tos ziedavimo taisykles.Seniau kazkaip nebudavo su kuo pasikalbeti, kazka panasaus aptarti.

Kas liecia Neringa, dekui, gal kada ir reiketu pasistazuot

Spalio mėnesį gavau leidimą žieduoti paukščius. Žieduojame prie lesyklų su penktokais-šeštokais lankančiais būrelį. Kartais žieduoju ir viena. Lesyklos netoli mokyklos, aplink 2 senos sodybos, sodai. Jau sužiedavome apie 130 paukščių. Daugiausia VA žiedais. Pagrindiniai paukščiai - didžiosios zylės, tada - mėlynosios zylės. Viena juodoji zylė. Trys čimčiakai, Du paspruko. Vienas alksninukas. Kitas paspruko. Kikilis. Du karklažvirbliai. Jų daug prie lesyklų, džiaugiuos, kad atsargūs, nes manau, kad prasmingiau žieduoti zyles, kurios mažiau sėslios.
Didesniais TA žiedais sužieduoti du bukučiai, dvi žaliukės. Mažiausiais žiedais - liputis.
Spalio mėn. buvo pakliuvusi dūminė raudonuodegė, patelė. Pačioje žiedavimo pradžioje, bet taip pat pabėgo nesužieduota. Buvo įkliuvęs vidutinis genys. Praskleidus tinklą, sėkmingai išsinarpliojo. Bijojau jo snapo. Labai sumanus, atsargus. Iš senosios sodybos pasitraukė . Girdžiu jį kitoje vietoje.
Prie neužšąlančios upelės Smardonės įsirengiau tris vietas tinklams nutiesti. Ten sužieduotos mėlynosios ir didžiosios zylės.

Smagu girdeti!!!!
Tai puikus budas i pauksciu stebejima itraukti vaikus. O ir paciam malonus uzsiemimas. Taip pat leidziantis kur kas detaliau pazinti paukscius.
Zodziu saunuoliai. Kaip pirmam menesiui, tai cia daugiau nei nuostabu.
Beje galite su mokinukais atlikti ir mazus darbelius. kaip pvz suskaiciuoti kiek daugiausiai lankosi didziuju zyliu ir paskui pagavus ziureti, kiek ju is tiesu buvo (pridejus dar matytas nezieduotas), dar galima paskaiciuoti, kiek ilgai zyles uzsilaiko prie lesyklu (pagal pakartotinai pagaunamus paukscius) ir koks procentas ju pasilieka.
Sekmes.