Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Jūsų argumentai teisingi ir sunku būtų ginčytis, bet:

jokio lenktyniavimo nėra. ir koks jis gali būti lesinant balkone? zylė ir žvirblis? Pradėjau lesinti, kai zylės pasirodė balkone, nes iš patirties žinau, kad jom neradus maisto iš rudens, žiemą neatskris :/ (na praeitą žiemą lesinau rimtai, tai gal dar prisimintų). Lašiaką, kurio nelietė kolkas, pakabinau, nes nenorėjau išmesti... Be to zylės ne tokios jau ir tinginės: šian labai mažai skraidė palei balkoną... Taip kad relax , nieks jom nepila kg sėmkių - trys saujos per dieną, kolkas toks pas mane limitas

Be to zylės nuo balandžio vidurio iki spalio į balkoną neatskrenda, nors dar sėmkių būna pripilta lesinimo sezono pabaigoj. Peršasi išvada, kad jeigu jos jau skraido po balkoną, matyt, maisto trūksta

Pritariu Vytautui, kol dar pilna lauke natūralaus maisto ( uodu, keletas vakar dar blaškėsi, cikados, praeita savaite medyje sėdėjo ar elementarių sėklų) nereikėtu pradėti ŠĖRIMO.

visiskai sutinku su Vytautu Pareigiu,manau paukscius reiktu pradeti lesinti po pirmo stipraus prisnigimo

Iki pirmojo pasnigimo svilikų, alksninukų ar bukučių pas mane net nebūna.

Uch kaip uzraityta .
Sutinku su Vytautu ir kitais del perlenkimo Zinau, kad ir pats perlenkiu, nes pas mus dar sniego vis nera. Taciau Vytauto zodziuose, bent jau kalbant apie siaurine svedija yra ir silpnu vietu.
Kodel?
Jau triju metu patirtis prie vienos lesyklos parode, kad is tu zyliu, kurios pradejo lankyti lesykla tik vienetai lieka ziemoti, kitos isskrenda. O gryzta i lesykla tik pavasari, ar kita rudeni beveik tuo paciu metu. Tas pats liecia ir kitas rusis. Siaurinius ir paprastuosius kikilius savojoje lesykloje matau tik velyva rudeni. Tiek sniegenos tiek ir cimciakai ziemos pirmojoje puseje ir gale. Zodziu persasi isvada, kad serimas ju tikrai nestabdo.
Tiesa lesalo kiekis manojoje lesykloje labai varijuoja priklausomai nuo oro temperaturos. Esant silktam orui, kaip siuo metu papilu tik kone kas antra diena po saujele. Taciau pauksciai vis vien knaisiojasi po lukstu kruvas.
Eksperimentas su strazdais taip pat parode, kad maisto kiekis neturi jokios itakos pauksciu migracijos instinktui skirtingai nei paros laikas (tos pacios temperaturos salygomis!!!!).
Gulbiu pavyzdys nera tinkamas (beje jis vienintelis!!!!!!!!! ), nes jou migracijos instinktai yra iskreipti. Tiesa Vytauto puseje yra ta, kad ilgainiui serdami galime iskreipti pauksciu migracijos instinktus, bet mes juos kreipiame ir kitais budais, kaip klimato sildymu, keliu tiesimu ir panasiai.

Mano mintis tokia. Lazdos tikrai nereikia perlenkti, bet siek tiek daugiau energijos migrantam saltaji rudeni - tai tik maza kompensacija uz suartus laukus ir sukulturintas pievas, bei pesticidais isnuodytus vabzdzius "kenkejus" .
Balansuokim gamtoje saugiai
PS: Svedijoje labai gilios pauksciu maitinimo tradicijos. Todel net ir netycia uzsilikusiems pauksciams visuomet, bent jau 10 kilometru spinduliu atsiras maisto Gyvenvietesi sis atstumas turetu pavirsti metrais ). Deje, deje, pauksciai kiekviena rudeni milijoniniais buriais palieka ir svetingaja Svedija .
Gyncikimes toliau , tik taip gimsta tiesa

sutinku su jusu das nuomone. ir tikrai netikiu kad dvi saujeles saulegrazu, ir ziupsnelis piktzoliu seklu gali iskreipti pauksciu migravimo instinkta. be to ta doze buna sulesama per valanda ir toliau pauksciai maitinasi patys. tikrai tai dar neserimas, tai tik papildas kury pauksciai gauna kaip kompensacija uz ilga ir varginancia kelione. O normaliai pradedu maitinti kai pasirodo tikrieji salciai. O sito pauksciu pasismagurevimo tikrai nepavadinciau "serimu" , nesamone! cia tikrai per dideli burbula isputet.

Mariau,nereikia taip kategoriskai,pyk nepykes taciau tavo zinutes,bent jau mane,itikino kad tu juos lesini kaip reikalas,ir seklas maisais pili

tai jo , ne maisais o kanistrais ne, jai rimtai tai mane juokas o ne pyktis pradeda imti.. jei nuo spalio pradzios kai pradejau lesint, sulesinau 2 kg saulegrazu, kai tuo tarpu per salcius ziema sita doze butu galima sulesinti vos ne per diena..

Is tiesu, man pauksciu lesinimas, beveik, kaip iprotis. Todel pauksciukams apie mano namus, bene visuomet yra ka lesti (ir ne vien tik paciu salciausiu metu laiku). Tokiu, kaip as Umeå mieste gal tik desimtys, o keli tukstanciai pauksciams padeda tik saltuoju metu laiku. Vienintele beda tik, ta, kad laikinas pauksciu lesinimas daznai yra tikrai tik laikinas, ir pauksciai (ziemojantys ) ne visuomet sugeba surasta, ta papildoma maista, iki kol issenka paskutiniai energijos likuciai..... .
Be to tikiu, kad visi lesintojai patvirtins, kad tik saltuoju metu laiku, arba teisingiau, tik pries labai didelius salcius daugeja pauksciu lesyklose! Deje deje, kai saltis pasiekia 30 - lesykloje pauksciu sumazeja!!!!!! Kodel?
Manau atsakymas paprastas, pauksciai tokiam saltam orui esant paprasciausiai energija stengiasi taupyti nejudedami.
Cia ir iskyla dilema, ka daryti.
1 nemaitinti - stipriausi isliks, silpnesnieji iskris, silpniausi zus
2 maitinti tik ziema - palaikyti stipriausiuosius pasilikusius.
3 maitinti istisai (ruduo, ziema, pavasaris) - padeti migrantams (tiesa stabdant juos isskristi ), paruosti ziemai (sukaupiant pakankamai riebalu) ziemojantiens pauksciams, ir pamaitinti isalkusius pavasarinius migrantus, suteikiant jiem geresnes galimybes pereti.

Rinkimes patys

Labai laukiu komentaru!!!. Si diiskusija tikrai reikalinga. Ir visi uz ir pries turetu buti isdestomi .
kai jau niekas nepriestaraus, tai pats pabandysiu papriestarauti sau .

Na galima tvirtint kad natūraliai atrankai reikia viską palikt, gal kada tai taip ir turėjo būti, kol žmones nepridarė pokyčių gamtoj, tai jei jau pridirbom, tai gal ir pamaitinkim tuos kuriem to reikia. Na maitint tai irgi su protu reiktu, turim jau namines gulbes nebyles, bet kad kaži kaip tai bent jau pas mus ežere tai naminių jau mažėja, ir ne todėl kad nieks jų nebelesina, lesina ir da kaip, laukėja jos čia, gamta pati pasitvarkė kaip jei reikia, taip kad gal ir nereikia labai jau tvirtint kad lesint blogai. Nors ten kur lesyklos, didesnė tikimybė plisti ligoms, o tai irgi manau atvirkštinis variantas pagalbai, na bet gal Das geriau žinai, kaip ten su ligom prie lesyklų?

aš manau, kad tas lesinimas padeda likusiems. bent jau mano - kai aš lesinu balkone (kaime lesinu tik žiemą). juk, kad daryti pokyčius populiacijai reikėtų matinti daug ir intensyviai. 1kg išlesinimas per beveik tris savaites (čia kolkas) yra lašas jūroj. Dar kelis lašus prideda kiti kolegos . Todėl aš beveik esu įsitikinęs, kad jokios įtakos praktiškai nėra. Pavasarį, kai atsirado maisto, nors ir buvo sėmkių zylės vis tiek neatskrisdavo į balkoną.

tuos tris punktus, parašytus DAS, galima apibendrinti: ir vienaip ir kitaip blogai gaunasi . Renkamės patys...

Na gerai, pvz. mano situacija - vakar pas mane į balkoną (įstiklintą) atskrido zylė, apsižiūrėjo, išskrido, po to atskrido su keliom bendravardėm ir karklažvirbliu - vėl šniukštinėjo. Niekad anksčiau juk neskrido, jei ieško - reiškias reikia? Patrupinau batono - šįryt vėl pasirodė, batono nepaliko Kabinsiu lesyklą, o ką daryt? Mieli tie paukštukai...

aš ir taip galvoju, kad jeigu jau atskrenda reiškia trūksta maisto...

Man atrodo jie ieško lengvesnio maisto, arba vabzdžių tarpuotose

Jeigu,del keliu per diena atskriusiu zyliukiu pulsim visi kabinti leyklas,tai pradekim tada kai prasideda migracija ir zyles vos ne snapais i langus beldziasi ,o del das punktu manau rinkciausi ta kuriame minima ''matinti stipriausiuosius ziema''...aisku gaila tu paukstuku ir anksti rudeni,taciau manau pakenteti verta .
tiesa pasakius 1 lesykla jau apie menesi laikau iskeles kurioje lesalo buna tada,kai ant stalo lika jos tinkamo maisto (batonas ir t.t)taciau ta buna kas kokias 3-6 dienas,ir aisku palikau kaime maziau negu puse sulegrazu derliaus,kad zyles negautu streso kai staiga nuemu visas galvas,nes vos tik subrendus sekloms ten noulatos laikosi burelis.

priešais mano langus kažkas pakabino lesyklą. Ankstesniais metais lyg ir nemačiau... Puiku, kad daugiau atsiranda lesinančių. Įdomu mano lesykla prieš jų langus turėjo įtakos...

Šiandien po pirmojo sniegelio, pabėriau saują siemkių. Pirmąją diena prisistatė tik vienas svilikas porelė didzylių ir žaliukė, kuri visa dieną darbavosi

pas mane lesykla beveik tuscia, nors maisto ir yra. Tik kokiu 10 didziuju, 3 melynosios, 2 pilkosios zyles. Kekstas, didmargis genys ir pilkoji meleta...... Zodziu, kaip po karo . Vat ir maitink juos nedekingieji, kada uzsimano, tada ir islekia .
Bet tikiuosi greit ir vel pasirodys. Jau pradeda saltukas spausti, keleta dienu buvo minusas, ir vel prognozuoja kelis laipsnius nuo rytdienos.... Ziema artinasi, nors ir paveluotai.

Bent jau pas mane visas bumas prasideda tada, kai iškrenta sniegas, prieš tai nereguliariai užskrenda būriai, bet pastovaus didelio skaičiaus nesudaro

pas mane prie lesyklos ta pati kompanija pora bukučių, karklazvirbliai, zyles. dar buvo did genys atskrides, bet dabar jo nematyt.
galvoju reiktu greiciau nueiti padaryti uzuovėja-lesykla kurapkoms, kol dar visai zemė nesusalo, bet nelabai isivaizduoju kur tinkamiausia daryt.. ar prie pat misko, ar vidurį laukų , ar prie krūmų .. ?