Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Pastaraisiais metais Lietuvoje, ir ne tik, neretai matomos maišytos didantės, plintančios iš Vakarų, kur jų pilna parkuose ir zoosoduose. Manau, tai nieko gero, nes mūsų didančių genofondą gadina Tačiau didančių tarpe neretai pasitaiko chromisčių bei dalinių albinosų - taigi sunku tiksliai pasakyti, kas yra kas

Maišytos,- tai ta prasme, su naminėmis antimis ar kitų rūšių antimis?
Na bet gal pergyventi dėl genofondo labai nereikėtų, nes tokiu būdu manyčiau rūšies genofondas tik pasipildo. Aišku su laiku natūrali rūšis gali pasikeisti arba atsirasti kelios rūšys, kai kurios prisitaikę kur kas geriau prie šiandieninės aplinkos (galima pastebėti, kad kormoranai tą labai gerai išnaudojo, jau ne tik greitas jų plitimas stebina bet ir kiek pastebiu jie labai nesunkiai apsirūpina maistu), bet juk tai evoliucijos išdava. Gal ne tokios natūralios evoliucijos kokia ji buvo visą laiką, tačiau kita vertus, bet kokia evoliucija yra natūrali
Blogiausia gal tai, kad taip greičiau ardoma ir tarprūšinė pusiausvyra, silpnesnėms rūšims tai gali baigtis liūdnai.

Abejoju, kad tai gali būti tarprūšiniai hibridai, nes per dažnai matomi. Greičiausiai išlenda domestikuotų ančių fenotipas

Likenu parko saltinyje (birzu raj),ten kur seniau elmaro fotografuotos beveik juodos didantes,plaukioja viena didziosios patele visiskai balta krutine,gal anu palikuonis...

Truputis istorijos:1970m. mainų stebėjimo gamtoje fiksavimai ir netgi perinčių paukščių porų radimas Leningrado srityje atrodė neįtikimai.Kaip šie paukščiai galėjo patekti į šiaurines platumas iš Vidurinės Azijos,ir gyventi toli už savo arealo ribų? Išgyventi rūsčių žiemų sąlygomis?
Vėliau paaiškėjo , kad mainų partija(Acridotheres tristis L.),buvo netyčia, per nesusipratimą , paleista iš vietinio zoocentro.Na sakykim įvyko netyčinė introdukcija.Nuo to laiko mainas buvo galima sutikti įvairiose srities vietose , ir kaip ne keista,įvairiais metų laikais.Daugiausia pranešimų gauta iš Karelskogo perešeika vietovės, taipogi iš kitų šiaurinių rajono sričių-Zelionogorsko(1972-1973mm).Gauti pranešimai iš vietovės Svirskaja guba, kur dvi mainos stebėtos 22 gegužės 1975m. gyveno apie savaitę (Noskovas ir kt.), taipogi iš Sosnovo vietovės, kur šiuos paukščius matė M.A.Rodionovas 1979m. gegužės 28d. ir t.t.
Pavasarį ir vasarą paukščius matydavo pievose, laukuose, ganyklose.Kartais rasdavo perinčius varnėnų inkiluose. Žiemomis mainos maitinosi fermose, mėsos kombinatų teritorijose, atliekų duobėse,lesyklose.
Panašus atvejis su mainų paleidimu į laisvę buvo ir Maskvos srityje.1966-1974m.m.Pamaskvėje mainos sėkmingai žiemojo ir perėjo jauniklius(Butjevas, Žuravliovas 1975m.).
Taip kad tavo Inga katinas tikrai galėjo mainą parsinešti

Įdomi istorija, nors aš asmeniškai kiek man teko matyti Lietuvoje dekoratyvinių paukščių, nei kart nesu mainų matęs ir negirdėjęs, kad kas Lietuvoje jas augintų

Na ką aš norėjau tuo pasakyti, nebūtinai mainos turi būti augintos Lietuvos paukščių mėgėjų,jos galėjo būti paleistos į laisvę Lenkijoje,Rusijoje, Latvijoje ,o atsirasti Lietuvoje nes laisvės sąlygomis jos puikiausiai išgyvena.
Tie patys rusai 1961m. paleido į laisvę mainos patinuką ,du metus augintą nelaisvės sąlygomis, šiaurinėje Karelijos dalyje,Kuznečnoje stoties rajone gegužės mėnesį.Po pusmečio, spalio 25 d.jis buvo pagautas pietinėje Karelijos dalyje Chitolo stoties rajone.Tai patvirtino jų sugebėjimą išgyventi ir išlikti pakitus gyvenimo sąlygoms.(A.S.Malčevskis J.B.Pukinskis Ptici Leningradskoi oblasti i sopredelnich teritorij.)

gal turite minciu koks tai paukstukas?
biotopas gyvenviete, greta juros.
vasara.


kokybe nedziuginanti

Greičiausiai pievinis arba miškinis kalviukas.

kas galėtų būti:
didesnis už suopį, bet mažesnis už jūrinį tikrai. Tamsi apačia. Uodega pasirodė gan trumpoka. Lėtai plasnojo. Ir skraidė virš upės (gal atsitiktinai praskrido).... Įspūdį paliko toks ramus, didingas skrydis...

labai panašu:
http://thump01.pbase.com/t3/17/782717/4 ... oYf6ya.jpg

Didysis erelis rėksnys, tūbuotasis suopis...o ir tas pats jūrinis...

Per mazai detaliu,kad kas nors ka nors galetu pasakyt .Tie patys suopiai dydziu skiriasi,jurinis irgi kartais visai nedidelis atrodo(priklausomai nuo atstumo,aukscio,stebejimo salygu ir tt.).

tai suprantama, kad iš tiek detalių kažką sunku pasakyt. Bet kad daugiau jų nebuvo galimybės pamatyt. o dėl dydžio - tai tikrai atrodė didesnis už suopį

Koks čia vanagas? (Pavyko įrašyt ir jo balsą, tačiau nežinau kaip čia įkelti ir ar iš viso ar čia galima įkelti)





Ar čia tūbuotasis suopis?

Pirmasis ir antrasis paukščiai tai turėtų būti vištvanagis , o trečiasis paprastasis suopis šviesi forma.

sutinku su gluosnio nuomone del vistvanagio o tas kitas tai speciau kad tubuotasis

O as pritarciau gluosniui-paprastasis.

Tūbuotojo suopio dėmės gerai matosi ryškiai atskirai dilbiuose, o čia tokių nėra. Uodegoje taip pat nėra juodo krašto, kqas dažniausiai pas tūbuotąjį būna. Čia ko gero jaunas paprastasis suopis ir nepačios šviesiausios formos, nes pas šviesios formos būna tik nedideli juodi kabliukai sparnų apačioje

Ačiū visiem O kalbant apie vanagą, gal galėtumėt paminėti bruožus iš ko galima spręsti, kad vištvanagis?: Užapvalinta uodega ir bendras stambumas?

Siandien maciau paukscius, kuriu nesugebejau identifikuoti ir neisivaizduoju, kas tai galejo buti, pervertes Kurlaviciaus vadova. Gal mestelesite geru minciu? Taigi, biotopas - vandens telkinys, dar eksploatuojamas karjeras su smelingais, akmeningais krantais. Karjere laikesi apie 30 gulbiu nebyliu, keliolika rudagalviu kiru, keliolika didanciu, porele did. danciasnapiu, porele klykuoliu ir 2 ar 3 nezinomieji. Mano neatpazinti pauksciai skraide toli, prie kito kranto, todel tiksliai neizvelgiau, ar jie tupe i vandeni, ar i pakrante, bet berods i pakrante. Dydzio siek tiek mazesni uz rudagalvi kira, virsus skrendant isimtinai atrodo juodas ar tamsus, sparnu apacia balta, kaklas, krutine juodi. Zodziu, dominavo dvi spalvos - juoda, balta. Skrydis labai netolygus ir banguotas, skraide daugiausiai virs vandens, tarsi gaudydami vabzdzius,kuriu dar nelabai ir yra. Kas tai galetu buti?