Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Ar galima teigti, jog ši vištelė yra 2007 metų jauniklis?

Manau tikrai taip. Kei neklystu šios vištelės veisiasi jau sekančiais metais, tad vasarą turėtų būti kaip ir suaugusio išvaizdos

Puiku Kad tik jos sulauktų pavasario. Tvenkinius taip užtraukė ledas, jog liko mažytė properša vandens didantėms. O vištelėms paliko siauras kanalėlis po tilteliu

ką reiška Kurlavičiaus knygoj (354 psl) 'nacionalinės perinčios populiacijos dydis' ?
tai bendras paukščių skaičius ar porų skaičius

Paskaityk toje pačioje knygoje 370 psl. 3-a eilutė iš apačios - ir viskas bus aišku

dekui.
ar tiesa, kad žuvus nendrinės lingės patelei - jaunikliai pasmerkti mirti, nes patinas tik medžioja, bet nemoka pamaitinti jauniklių?

daugiau tokių atvejų plėšrūnų pasaulyje yra?

suprantama, kad žuvus vienam iš tėvų maisto bus daug mažiau sumedžiojima ir tikriausiai išgyvens ne visi jaunikliai. Bet vis dėlto ar vienas iš tėvas gali užauginti jauniklį/ius kitam žuvus?

virs miesto matau praskrendancius nedideliu mazdaug giesmininko ar vieversio dydzio paukscius skrenda i s. puse.uodega ilga ir skrydis mazai banguotas,skrenda bureliais iki 10 pauksciu,gal vieversiai,o jie buriais skraido?

Armandui- na kompaktiškais būriais skrendant vieversių neteko matyti , o po penkis paukščius , tai ir šiandien bent du būreliai praskrido. Didžiausią "skystoką" būrelį vieversių mačiau 1989m. ,pratraukė virš 20 paukščių vienam būrelyje.

Maxtrox- kad žuvus erelio žuvininko patinui , patelė saugojo , nepaliko jauniklių kol jie nemirė badu, bet pati maisto jiems nenešė , tai tiksliai stebėjo Bronius Šablevičius. O dėl kitų plėšriųjų pasidomėsiu , ir jei ką rasiu rimtesnio parašysiu.

Vienas toks atvejis iš literatūros man žinomas.

Mano didžiausias matytas vieversių būrys-apie 60-70 vnt 1986m.,matytas netoli Kretuono esančio Reškutėnų kaimo laukuose esant labai vėlyvam pavasariui , kada visa pavasarinė migracija praėjo kokių 3 savaičių banga. Tada per Kaziuką -16 buvo , o sniegas po kovo 20 kiek aptirpo.Pirmą vyturį tada išgirdau kovo 19 d.Balandžio viduryje tais metais vėl stipriai atšąlo, tad pakelėje susirinkdavo mišrūs būriai iš 300 ir daugiau vyturių kikilių ir startų.Kelias vedė į Švenčionėlių grūdų kombinatą, tad visa pakelė buvo grūdais nusėta...
Čia iš mano stebėjimų užrašų

Kas žino kas per paukštis ?

http://fotokudra.lt/img.php?img=72441&nav=new&page=1

Tai jaunas šiaurinis padūkėlis (Morus bassanus). Yra tikimybė, kad gali pasitaikyti ir Lietuvoje, nes jau yra fiksuotas.

Pasidarė įdomu kada Remezos pradeda sukti lizdus
Šeštadienį Vokėje mačiau du lizdus (paukščių nepastebėjau).Faktiškai esu įsitikinęs,kad pernai jų ten nebuvo Tikrai bučiau pastebėjęs,nes abu lizdai prie pat kelio

Sunku pasakyt,as uzrasuose radau,kad pernai pirmakart maciau remeza sukant lizda balandzio 14d.tarp 3ir4 tv..Remezu Vokej daug,bet kad tiek daug,tai irgi pamaciau tik sia ziema,skaiciuodama lizdus .Ir tikrai,atrodo,praejau pro ta vieta n kartu,o nei lizdo,nei paukscio nepamaciau .Tai ir musu nepastabumas,ir pauksciu sugebejimas ta lizdeli gerai maskuoti.O lizdu prie kelio pilna:prie trecio komercinio,prie kanalo,einant link Pakrempes,prie ketvirto tvenkinio,jau nekalbant apie tuos siaurus praejimus tarp tvenkiniu!

pagal EXIF-ą pernai balandžio 14 d. radau beveik baigtą lizdą, dar be ,,rankovės".O ir pačių remezų dar nesimato, nes mūsų platumose tai migruojanti rūšis.Matyti lizdai tikrai pernykščiai,nes ir pagrindinės statybinės medžiagos-gluosnių ir karklų pūkų- dar nėra.
Lizdai supinami taip gerai , jog prakabo ir 2 ir 3 metus.

Teisngai Raimondas rašo apie balandžio mėnesio vidurį pradedami sukti remezų lizdai.Remezom konkrečiai domėjausi apie penkerius metus.Pirmą kartą remezos aptiktos Lietuvoje prie Ventės rago 1952 m. Vėliau paplito po visą respubliką.Dažniausiai lizdui sukti remezos naudojo (iš stebėtų 5 lizdų ) plačialapio švendro-Typha latifolia , ir siauralapio švendro - Typha angustifolia žiedus.Jie juk išsilaiko per žiemą.Naudojami ir gluosnių , ir karklų , blindžių pūkai.Lizdai pradedami sukti sprogstant pumpurams , vėliau lapijos gan greit paslepiami ir jau sunkiai aptinkami , ir vėl pasirodo rudenį , lapams nukritus.Lietuvoje literatūroje pastebėjau nuomonę , kad lizdai sukami kelerius metus tame pačiame medyje , tai nėra teisinga.Čia tikriausiai pamečiui stebėtas tas pats naudotas lizdas kurio niekas nenuplėšė.Pačiam teko stebėti trijų metų lizdą , gan varganai atrodantį , bet atskiriamą kad jis priklauso remezai.Okad jos suka po kelis lizdus tai teisybė.O žvejo rasti lizdai tikrai bus pernykščiai , patelei perint patinuko susukti kaip atsarginiai jau sulapojusiuose medžiuose , todėl pernai buvo nespatebėti.

Mano rasti (pirmas 1974.05.)buvo gan atokiai nuo vandens telkinių (apie700m iki Kauno marių ir 300m iki artimiausios kūdros , kur švendrai augo )ir jiems sukti naudota blindžių ir karklų pūkai, tad automatiškai daugiau galvos ir nesukau, juolab, kad Vokėje stebėjau pūkus nuo pilkojo karklo renkančią remezą , kur padarė apie 20 reisų.

[quote="gluosnis"].Lietuvoje literatūroje pastebėjau nuomonę , kad lizdai sukami kelerius metus tame pačiame medyje , tai nėra teisinga.Čia tikriausiai pamečiui stebėtas tas pats naudotas lizdas kurio niekas nenuplėšė.

Aš tris metus iš eilės stebėjau kaip remeza lizdą suka tame pat medyje,net toje pat šakoje
Prie nedidelio užpelkėjusio ežeriuko auga didelis beržas.Maždaug 10m aukštyje tris metus iš eilės paukštis suko lizdą toje pat vietoje.
Ten pastoviai būna vėjuota (susidaro kažkokie skersvėjai),gal todėl lizdas neišsilaiko per metus

kiek girdejau,tai tuos lizdus megsta varnos patikrinti,virsu isdraskydamos...