Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Gal kas galetu imesti kokia nors nuoroda ar pan. kaip yra sunumeruoti baltosios vokes tvenkiniai? Nes dažnai perskaitau, kad aną paukštelį mačiau, ties 5 tvenkiniu, lizdelį aptikau ties komerciniu tvenkiniu

Prie iejimo i tvenkinius yra zemelapis su numeracija .

teisingai 10 balu kazkada pamenu frogmanas buvo idejes kazka panasaus, kuriuose tvenkiniuose dazniausiai lankosi, nes ten didesne tikimybe ivairesniu pauksciu pamatyti

Dėkui Žvejui , keisiu savo nuomonę dėl tame pačiame medyje sukamų lizdų. Man neteko pačiam tai stebėti.

Na,jei cia tu ironizuoji,tai be reikalo.Klausimas buvo apie schema,as ir parasiau,kur ji yra,nes kitokios as neturiu.As irgi atsimenu frogman'o schema,tai buvo pernai balandzio menesi(regis netgi Naujausiuose stebejimuose,bet negaliu garantuot),pasiieskok,rasi.Jeigu klausimas apie tai,kur ten ka pamatyt,tai butent prie tos schemos pernai pavasari vyko ir diskusija apie tai,i visus klausimus ten ir atsakyta.

paprasciausia butu nelogiska, nes manau aisku, kad klausiu apie kompiuterine tvenkiniu shema nu bet niekas cia neironizuoja, nereikia pykti (peace). aciu uz pateikta informacija, pabandysiu paieskoti. sekmes

Niekas gi nepyksta .Tiesiog nemanau,kad yra labai teisinga gauti visa instrukcija apie Voke,o niekas jos ir nepateiks.Teritorija ten didziule ir labai dekinga,ir geriausia,ka galima padaryti,tai "issiciupineti" ja paciam(nors tas uzims tikrai nemazai laiko).Vazineju i ten gal jau sestus metus,ir nezinau,kurie tvenkiniai geriausi.O nezinau todel,kad situacija keiciasi-rudeni vienaip,pavasari kitaip,vasara dar kitas vaizdas,be,to,vandens lygis kaitaliojamas,tvenkiniai nuleidinejami(o grafikai kiekvienais metais skirtingi),viskas kinta.Kartais sulauki netiketumu tokioj vietoj,i kurios puse net neziuredavai,ar pravaziuodavai pro sali, net nestabtelejes.Jau vien del to as labai megstu ten vaikscioti pesciom,nors tai uzima begale laiko,kurio Vokej visada pritruksta .Neieskokit gatavu receptu,eikit patys,stebekit,suraskit "savo" takus-tikrai daugiau pamatysit ir patirsit daugiau malonumo.Tik prisiminkit,kad i tvenkinius reikes direktoriaus leidimo .Sekmes.

esu buves ten 2 kartus ir tikrai situacija atskirus kartus buvo skirtinga. Idomu buvo suzinoti kokia situacija yra siais metais, si pavasari. , kad ir kaio gaila butu, nevisada iseina visa diena skirti pasivaiksciojimams.

Si pavasari kazkaip skirtingai-viena diena visi pauksciai sedi Papyje ir aplink ji,o po savaites jau tvenkiniuose.Dar nera to antpludzio ten,ziuresim,kaip bus,kai prasides.Be to,nuleidineja tvenkinius,o tai irgi turi itakos pauksciu sankaupu vietoms.

dar vienas faktorius - savaitgaliais buna daugiau zmoniu... zveju, poilsiautoju, net ir ps (pauksciu stebetoju)
akivaizdu, kad papio ezere pasklidus valtelems, pauksciai baidomi ir turetu perskristi i tvenkinius. o tvenkiniuose, savaitgaliais zvejai baido megeju tvenkiniuose, taigi pauksciai daugiau susimeta i ukinius, uzdaresnius tvenkinius...
taigi dabar lieka tik, kad ps uzplustu ramiuosius tvenkinius, ir pauksciam ramiu vietu nebeliks

tai kad nera labai daug ps palyginus su zvejokliais

Nemanau,kad sita tavo teorija labai reali.Pirma,Papyje kol kas nera nei zveju,nei valciu,antra,zvejyba dabar kol kas isvis uzdrausta.Taigi,tas pauksciu kilnojimasis,matyt,labiau susijes su mitybine baze.Ypac dabar,kai vandens lygis pastoviai kaitaliojamas.O kai stebetoju labai padauges(jei taip ivyks),na ka,isivesim taisykles ir elgesio koda .Kol kas visi stebetojai,kurie ten "senbuviai",elgiasi ramiai ir problemu nesukuria.Labiausiai paukscius baido juriniai ereliai ar linges,as,asmeniskai,ant ju kartais labai supykstu,bet ka cia padarysi...Antys irgi stipriai baidosi zmogaus,bet cia jau kalta medziokle .

Man kartais iš viso ima ironiškas juokas mintyse,kai pradeda per kraštus veržtis paukščių stebėtojų (kiek gi čia mūsų Lietuvėlėje)etikos klausimas (nepriimkit asmeniškai niekas).Paukščiai pasaulyje tikrai nyksta ne dėl to.

Kai tikrieji kaltininkai neklauso ir nenori klausyti kaltė išsakoma tiems kas klauso Deja tokią aksiomą atrodo kartais pastebiu ornitologų tarpe
Žvejys žvejo kažkaip nekaltina, kad vienas kitam žuvis išgaudo jas baido, naikina ar pan. Žvejų etika ir nerašytos taisyklės egzistuoja, ir pasakyčiau, kad labai neblogos......Bet tai tradicijos.

daugiau nei reali, tai tiesiog faktas esu ne arta tuo isitikines, ir galiu pademonstruoti bet kam bet kada: prieinu prie vieno ezero galo, antys pakyla ir nuskrenda i kita... nueinu i kita gala, antys vel suskrenda atgal... pareinu atgal, o antys vel nuskrenda i kita gala... ...taip ir vaikstau visa diena, o nakti sapnuoju kaip einu pirkt teleskopo...
o jei netikite, pasiremsiu uzsienio ekspertais- Juozas Startfordas pirmais metais Lietuvoj, tik nuvaziuodavo prie papio, taip kas antra karta ir skambindavo i LOD ir ministerija aplinkosaugos, kad zveju valciu ezere daugiau nei jis turi pirstu...
o del mitybos, be abejo, tai esme

Na,va,cia tu pats labai gerai atsakai sau i klausima apie pauksciu stebetoju elgesi -jei visi taip stebes ir brausis prie pauksciu,tai is tiesu bus ne kas .Antys Vokeje is tiesu baikscios-kai kada baidosi ir stebetojo su teleskopu,bet cia ne zvejai,ir ne paukstininkai kalti,o tik medziotojai.Be to,pabaidytos jos tikrai neskuba skrist is tvenkiniu i Papi(ar atvirksciai),uztenka nutupt gretimam tvenkiny.O jeigu jau kraustosi didesniu atstumu,tai tik del maisto,kurio,nuleidinejant tvenkinius viena po kito,atsiranda nemazai,ir vis kitoj vietoj.

Skirtingos paukščių rūšys skirtingai prisitaikę prie baidymo. Kai kurios jų (tarkime smulkieji čimčiakai) - tiesiog baidosi kas kelios minutės vis perskrisdami į kitą vietą ar tik pakildami ir grįždami. Taip jie saugosi nuo plėšrūnų. Kiti paukščiai, gyvendami arčiau žmogaus į žmogų mažiau kreipia dėmesio tokiu būdu užsitikrindami savo rūšiai išlikimą ir suklestėjimą (miestų paukščiai arba laukinių paukščių rūšys vis dažniau apsigyvenančios aerčiau žmogaus). Taigi paukščiams reikia taikytis prie šiandienos sąlygų, kur žmogaus veikla apima beveik visas teritorijas. Žvejai ar medžiotojai buvo nuo amžių ir paukščiai nuo to neišnyko. Blogai tuomet, kai žmogus naikina tiesiogiai (medžioja, keičia gyvenamąsias teritorijas - padaro jas netinkamomis) paukščius. Aišku yra rūšių, kurios jautrios bet kokiai žmogaus veiklai, gal netgi jo pasirodymui, tokioms rūšims dažniausiai išnykimo grėsmė kur kas didesnė. Todėl paukščių stebėtojai manau kiekvienas turi elgtis pagal supratimą, o supratimas kad ateitų kuo geresnis, turime kiekvienas tobulėti, įgyti daugiau žinių ir "jausti" tiesiog būnant gamtoje kaip kuriuo atveju elgtis. O viena iš priemonių tiikrai neblogų, kurią Eglė su Egiu paminėjo - dar prie visa ko naudotis šiuolaikine technika. Plius - su patirtimi lengviau atskirti rūšis iš toli ir tai dar vienas būdas nepakenkti.

Gerai apibendrinta.

Ar nuotraukoje yra želmeninės žąsies rossicus porūšis? Aišku, jei čia želmeninė žąsis aplamai.

Apskritai tai čia tikrai želmeninės žasys. Ar yra rossicus porūšio nelengva atsakyti iš matomo vaizdo. Tarkime kairėje krašte pačiame viduryje tikrai panaši...