|
Paukščių „genocidas“ Lietuvoje turi būti stabdomas
Paimta is DELFI
Erlandas Paplauskis
2008 balandžio mėn. 7 d. 19:42
Baltijos pajūryje prasideda paukščių palydų metas. Likę gyvi Šiaurės svečiai artimiausiu metu paliks mūsų kraštą. Didžioji pavasarinė paukščių migracija greit baigsis, o mūsų kraštą paliks čia žiemoję rečiausi sparnuočiai. Nemuno deltoje, Kuršių mariose dar ilsisi iš Vakarų Europos, Anglijos atlėkę ir trumpam poilsiui apsistoję gulbių giesmininkių, įvairių žąsų, ančių pulkai, kurie netrukus pakils ir patrauks Rusijos šiaurinių teritorijų link (iki pat Lenos, Obės).
Tačiau gimtųjų žemių tundros ežerynuose nepasieks daugelis. Nemažai jų žūna Kuršių mariose žvejojančių žvejų verslininkų tinkluose. Jie žudomi netyčia, tiesiog šiaip, be tikslo ir prasmės, vien todėl, kad verslą darantys žvejai tinklus pastato tose vietose, kur poilsiui susikaupia tūkstantiniai migrantų pulkai.
Dar kiti vandens paukščiai žuvo šaltuoju metų laiku nuo išsekimo, nes jėgas bandančius atgauti sparnuočius daug kartų skrydžiui pakėlė pramogaujantys greitaeigiai kateriai. Tokia nūdienos realybė, - verslas, žmogaus malonumai šiuo metu žmonėms yra nepalyginamai svarbiau už tūkstančius kilometrų dukart per metus tarp tundros ir Vakarų Europos suskraidančius migrantus.
Mažai kas žino, kad Baltijos priekrantėje tarp Girulių ir Šventosios (iki Kunigiškių) yra vienas iš keleto Lietuvoje esančių tarptautinės svarbos saugomų teritorijų. Kaip ir Nemuno deltos parkas, čia yra tarptautine Ramsaro sutartimi saugoma paukščių apsaugai svarbi teritorija.
Čia kasmet suskrenda žiemoti per 20000 vandens paukščių iš tolimos šiaurės. Tai ausotieji kragai, rudakakliai narai, klykuolės, kuoduotosios antys, didieji dančiasnapiai ir ypač retos sibirinės gagos. Jie atlekia pas mus iš Rusijos šiaurinių teritorijų, tundrose esančių perimviečių, o ledinės antys iš Skandinavijos šiaurinės dalies.
Sibirinė arba Mažoji gaga – ypač saugotinas plunksnuotis. Tai globaliai nykstanti paukščių rūšis, nuo 1960 metų iki 1990 metų pasaulyje šios rūšies paukščių sumažėjo nuo 400 000 iki 200 000. Viso Europoje esančiose keliose žiemavietėsė žiemoja iki 15000 sibirinių arba mažųjų gagų, o Girulių – Palangos pajūryje iki 2000 šios globaliai nykstančios rūšies ančių. Žvejams tai ne konkurentas, tai moliuskais mintantis paukštis, tačiau paviršiuje pastatyti tinklai dažniausiai tampa šių „paukščių paskutinio nardymo vieta“. Galima sakyti, kad kasmet mūsuose išgaruoja gana reikšminga pasaulinės mažųjų gagų populiacijos dalis. Mažiausiai po keliasdešimt jų žūva mūsų priekrantėje žvejų tinkluose, dar daugiau nuo iš laivų išpilamos naftos.
Nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, Žaliųjų judėjimas, Aplinkosauginių organizacijų asociacija, Lietuvos ornitologų draugija jau eilę metų įvairiais būdais reiškia susirūpinimą Kuršių mariose ir Baltijos priekrantėje versliniais įrankiais žudomais retaisiais sparnuočiais ir Aplinkos ministerija yra raginama kuo skubiau įgyvendinti Europos sąjungos direktyvas, kuriose numatyta prievolė šalims narėms užtikrinti migruojančių ir žiemojančių paukščių apsaugą jų susikaupimo vietose. Tam tereikia apriboti tinklų statymą paukščių sankaupose ir aiškiai sureglamentuoti chaotišką plaukiojimą laivais ir burlentėmis Kuršių mariose.
Žvejyba didesnėje marių dalyje ekologiškai yra nekenksminga, o tai, kad žvejai nestatys tinklų paukščių susikaupimo vietose, juos pačius išgelbės nuo bereikalingo darbo – šimtų ančių painiojimo iš žvejybos tinklų. Neįgyvendinus ES direktyvų Lietuvai gresia milijoninės baudos, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai iš Europos komisijos jau yra atsiųstas įspėjantis laiškas, jog Europos Komisija (EK) pradeda tyrimą dėl, kaip įtariama, nepakankamos paukščių apsaugos mūsų šalyje.
EK įtaria, jog Lietuva įsteigė nepakankamai paukščių apsaugą garantuojančių teritorijų. Norint išvengti milijoninių baudų, Kuršių mariose paukščių žudynės laivais ir tinklais turės bus sustabdytos. Todėl Kuršių mariose numatoma steigti Biosferos poligoną, kitaip sakant teritoriją, kurioje bus užtikrinta svarbios ekosistemos stebėsena, kontrolė, tyrimai, subalansuota gamtonauda, kad laiku būtų galima imtis priemonių nykstančių vertybių apsaugai.
Europos Sąjungoje yra įprasta praktika, kai tose vietose, kur ypač daug paukščių ir neįmanoma kitomis priemonėmis užtikrinti jų apsaugos, įteisinamas kompensacijų mechanizmas skatinantis žvejų pasitraukimą iš verslo. Kuršių mariose tokios paukščių sankaupos būna tarp Klaipėdos pietinės ribos ir Drevernos. Biosferos poligone taip pat numatyta ir nykstančių žuvų nerštaviečių apsaugos sustiprinimas.
|