Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Ir dusas ir vonia
,as taip pat maciau kai lietus lijo besiturskiancius varnenus,prie kuriu prisijunge naminis zvirblis i kuosa

Juokingą atvejį teko matyti šį rytą Kuršių marių pakrantėje. Ties savo kolonija prie marių stypsojo keli pavieniai garniai ir kormoranai. Einant artyn, pirmieji kaip visada nulėkė garniai. Galų gale liko tik vienas senas baltasprandis, tuoktuviniu apdaru pasirėdęs kormoranas. Žvilgtelėjęs į jį per žiūronus, pamačiau, kad jis stipriai įmigęs – į peties plunksnas sukištas ne tik snapas, bet ir „pusiau budinčiu režimu“ turėjusi dirbti akis Pagalvojau, kad gal būtų neblogai tiesiog paimti ir apžieduoti miegalių, bet priėjus ir jau lenkiantis prie jo, matyt, šalia išgirdęs pamario smėlio gurgždėjimą, kormoranas staiga pabudo. Reakcija, aišku, buvo tokia, kokia ir turėjo būti – per kelias sekundes paukštis atsidūrė už gero pusšimčio metrų mariose. Nebuvau dar matęs taip apsižioplinusio seno ir sveiko kormorano, o tik vieną kitą neatsargiai snaudžiantį jauniklį.

Stebėjau pievinių lingių porą kirtavietėje. Patinėlis medžiojo, patelė tupėjo kirtavietėje(ką ji veikė tiksliai - nemačiau). Patinėlis atnešdavo maistą į kirtavietę. Tada kažkuris iš poros tris kartus suklykdavo ir pakilusi patelė, priskridusi po patinėliu, apsiversdavo nugara žemyn ir čiupdavo metamą patino grobį. (Tai stebėjau dvi dienas iš eilės, rytais, apie 10h.) Ar tai reiškia, jog jos ten peri?

Ankstoka biški dar,tuoktuvių įkarštis dabar,jei nepradėjo,tai artimiausiomis dienomis pradės lizdą kraut.Kirtavietė-nebūdingas biotopas pievinei.Baltarusijoje kirtavietėse peri javinės.

Ačiū . Po dviejų savaičių patikrinsiu tą vietovę. O kodėl patinas maitina patelę? Ar tai jų tuoktuvių dalis - dovanos?

Taigi

Kol jaunikliai maži, patelės irgi dažnai taip daro. Ir nendrinių lingių, ir pievinių.

Dėkui

Nendrinių patinai neša maistą patelėm, čia panašiai kaip ir žuvininkai, tik nendrinukai gali net dvi perinčias pateles turėt, va tei va.

Ar pastebėjot,kad kasantis galvą ,paukščio sparnas atsiduria tarp kojų

Na,prie siu graziu gluosnio pastebejimu ir as pridesiu siandien matyta ezerine istorija.Bevaikstant su suniu paezere pamaciau lauki,kuris kele didziausia triuksma,"begiojo" vandeniu,visaip sokinejo ir purtesi,laikas nuo laiko vis panerdamas.Pauksciui i kakla buvo isiseges visai nemenkas vezys (situ Traku ezeruose yra visa galybe),ir vargsas laukys visaip bande ji nusipurtyt .Idomiausia,kad visas burelis sunerimusiu jo atzalu gana greit atplauke i pagalba gimdytojui,o pats drasiausias laukiukas jau tiese snapa prie to vezio(nezinau,kaip jam butu pavyke),tik sios pagalbos nebeprisireike,nes vezys kazkaip atsikabino,o isvaduotas laukys dar ilgai plove ir visaip kraipe kakla,-matyt,nesaldu buvo .

Joooo...vaizdelis neeilinis Įsivaizduoju, kaip jausčiausi, jeigu į kaklą įkibtų toks vėžiagyvis pagal santykinį kūno svorį

Vakar anksti ryte vedžiojant šunį po pakaunės pievas pakėlėm iš pievos nemažą smilginių strazdų būrį,nieko čia įdomaus nebūtų jei ne laikas kada tai įvyko,o buvo tai 7h 30min.Dabar galvoju ar jie toj pievoj buvo įsitaisę nakvot,ar maitinosi?Kad smilginukai įsitaisytų nakvynei ant žemės to dar neteko matyti,bet kad maitintųsi tmsoje(o vakar dar net apie švitimą kalba nėjo)taipogi neteko matyti,tuo labiau tai ne koks uogingas krūmynas.Na įdomu pasidarė,gal kas stebėjot nakvynei įsitaisiusius strazdus ant žemės.

Sunkoka tikrai patikėt, kad tokie paukščiai ant žemės miegotų. Man matyti neteko, tačiau strazdai atsibunda vieni pirmųjų - aš taip pat rytą vedžiodamas šunį ir beveik nieko nematydamas dar, jau girdžiu pirmuosius strazdus, tiesa juoduosius. Gal jie greičiau sutūpė dar tamsoje bet jau ryte.

Si rudeni esu aptikus du giesmininkus,nakvojusius kazkur ant zemes zolese ar tarp zemu krumeliu ar saknu,vienu zodziu,arba ant zemes,arba pazemej .Tai buvo lapkricio men.,strazdai buvo velyvi,skridimo salygos nekokios,pute itin stiprus vejas,stai ir susirado pauksciai keistoka nakvynes vieta.Bet gal ir nebloga,ten buvo slaitas,vejas toje vietoje neuzpute.Aptikau juos labai paprastai:vakare tamsoj vedziojau suni pro ta vieta,o jie eme cikseti kazkur is zoliu.Baidyt nenorejau,tai atejau is pat ryto,dar neprasvitus ir palaukiau,kol jie prabus .Gyveno jie ten dvi dienas(ir dvi naktis nakvojo).Smilginiu strazdu,nakvojanciu ant zemes,dar neaptikau,bet kad jie ankstyvi,tai sutinku su Myletoju.Nors paprastai pirmas paukstis,kuri dabar isgirstu rytais,buna cimciakas(-ai),antras-karetaite.

Šiandien prie Ilgio ežero netoli Kietaviškių teko stebėti keistą strazdų elgesį. Apie 16:10 val. jau gerokai pradėjus tempti, einant iš pasivaikščiojimo link mašinos, laukų keliuku, ant keliuko priešais mane nustriksėjo pora paukščių, iš pradžių pagalvojau jog tai kurapkos, bet priėjęs arčiau pamačiau, kad kurapkos nestraksi, ten buvo porelė smilginių strazdų, kurie įšoko iš pakelės žolių, kirto keliuką ir buvo įšokę į kitoje pusėje esančias pievos žoles. Bet priėjus arčiau jie pakilo ir nuskrido. Keista, nes buvo jau gerokai sutemę ir jokie kiti paukščiai jau nebeskraidė. Todėl būčiau likęs galvoti jog paukščiai ieškojo vietos nakvynei. Nors visai netoli buvo apie 3-4m aukščio karklas, o už 200m miškas paukščiai buvo susiruošę nakvynės ant žemės?

Ar dažnas atvejis kai uldukai atskrenda į gyvenvietę? Pas mus prieš pora metu tarp naminių karvelių pamatėme ulduką

Žiemą - taip. Neretas atvejis kiek žinau, nors pats gyvenvietėje jų lyg ir nesu stebėjęs. Tuo tarpu, pietiniai purpleliai gyvenvietėse ir gyvena.

hmm tada lyg buvo neziema bent jau sniego nebuvo tuoi pabandysiu fotke surast

Aš jau kelinti metai pastebiu, kad sode žiemojančios zylės mano mašinos variklio garsą atskiria nuo kitų (nemanau, kad jos atskyria išvaizdą). Sodas yra giliau nuo pagrindinio įvažiavimo, tai, įvažiavus į kolektyv. sodų teritoriją, visada bent kelios atskrenda ir lydi, tiksliau skrenda priekyje ir taip gana žemai. O šiandiena tai visas "eskortas" lydėjo, taip juokingai atrodė. Niekad nemačiau, kad kokią nors kitą mašiną šitaip "vestu".