Lietuvos ornitologų draugijos forumas

gal kas nors galetu pakomentuoti kokie tai kirai? nuotraukos kokybe prasta, bet vis tik gal butu imanoma atpazinti?

O kur fotkinta?

Vidurinis aiškiai balnuotasis. Apie kitus sunkiau spręst. Gal dešinėj du sidabriniai, o kairėje jaunas balnuotasis.

man tai atrodo, kad kaireje 1 metu sidabrinis kira.
fotkinta su muiline prie juru muziejaus, Klaipedoje.

Man irgi panašu, jog kairėje 1y L. argentatus

Aš tai sutikčiau su Mylėtoju. Kairysis, manau, yra jaunas balnuotasis kiras (aukštas ir galingas snapas, šviesi galva, aukštos kojos, stambus kūnas). Jo amžius – 2y arba 2cy, t.y. antri kalendoriniai metai. Mat, skirtingai negu žmonėms, paukščiams taikomas ne pragyventų metų, o einamųjų kalendorinių metų skaičiavimas. Iki Naujųjų Metų buvęs 1y amžiaus paukštis, sausio 1-ąją automatiškai tampa 2y

na čia gudriai su tais metais gaunasi

su kirais man dar labai prastai, o tuo labiau su jaunais.

[img=http://img99.imageshack.us/img99/1896/kirascz7.th.jpg]

[img=http://img206.imageshack.us/img206/7237 ... wv4.th.jpg]

Mariaus nuotraukose, kiek įžiūriu, skraido sidabrinių kirų jaunikliai.

Vakar, šeštadienį, su Armandu peržvelgėme kas gyva Kalotės sąvartyne netoli Klaipėdos. Lyg tai ėmė mažėti sidabrinių kirų būrys, užtat vis gausėja tik prieš savaitę čia parlėkę rudagalviai. Keli pastarieji dėvėjo Olandijos, Anglijos žiedus. Vieną rudagalvį patiną su olandišku mėlynu plastikiniu žiedu „1T“ jau galiu vadinti senu pažįstamu. Stebiu jį Kalotėje bei pačioje Klaipėdoje ketvirtus metus paeiliui – dar ir 2005, 2006 bei 2007-ųjų kovo-birželio mėnesiais. Tai rodo, kad šis kiras – vietinis, perintis kažkurioje netolimoje Klaipėdai kolonijoje, o žiemoja Olandijoje.

Didžiausias šeštadienio atradimas sąvartyne (nors ir tradicinis, besitęsiantis trečią pavasarį iš eilės) – rudagalvių būryje įsimaišęs vienas suaugęs juodagalvis kiras (Larus melanocephalus):

wow, sveikinimai, dar ir nuotrauka gera Reiškia Vokėje jau reikia pradėti dairytis ar sugrįš šiemet šių kirų porelė

Taigi jau dairomes-dar nera .

Vakar su Armandu išsiruošėme į Kalotės sąvartyną pažieduoti kirų. Rezultatas nustebino: per neilgą laiką mėtomu 1,2 m skersmens tinklu aptrauktu lanku (skrituliu) pavyko pagauti 22 rudagalvius ir 3 sidabrinius kirus. O anksčiau galvojome, kad greitų rudagalvių, lyginant su lėtai ir sunkiai kylančiais sidabriniais kirais, tokiu gana primityviu metodu nučiupti nepavyks. Bet pirmasis kartas parodė, kad rudagalviai žymiai patiklesni už savo stambiuosius gentainius ir tuomet dažnai jų negelbėdavo net vikrumas. Vienu metimu dažniausiai pavykdavo pagauti 1-2 kirus, bet keliskart pateko 3-4.

Įdomu buvo vėl pamatyti suaugusį juodagalvį kirą (Larus melanocephalus). Įsijautęs į gaudymus, nespėjau jo nufotografuoti, tad nežinia ar ten buvo prieš 6 dienas stebėtasis, ar naujokas. Silkiniai kirai kol kas dar nepasiekė mūsų pajūrio ir sąvartyno, o pastarajame dabar aiškiai vyrauja rudagalviai. Vis labiau retėja sidabriniai, ypač seni, kylantys link savo šiaurinių perimviečių. Paprastųjų kirų nedaug.

Vakar, antradienį, su kretingiškiu Dovu porai valandų susitikome Kalotės sąvartyne. Skirtingai nuo apsnigtos šiaurinės ir rytinės Lietuvos, pajūryje per dieną švietė saulė, o sniego – jokių požymių. Kirų, ypač rudagalvių – pilnas sąvartynas, tiesiog tiršta jų, bet dėl teleskopą judinančio įkyraus vėjo, žiedų nuskaitymas sekėsi sunkiai. Visgi pavyko pilnai iššifruoti penketą jų (pora Lietuvos, taip pat – Belgijos, Estijos, Rusijos). Įdomiausias, ko gero, buvo labai senas ir nudilęs estiškas sidabrinio kiro žiedas. Jo uždėjimo data neužilgo paaiškės, bet pagal nusidėvėjimą ir žiedo numerį jau dabar galima spėti, kad tas paukštis turėtų būti apie 20 metų amžiaus.

Pamatėme ir retenybių. Pirmiausia pastebėjau albinosą rudagalvį kirą – visiškai baltą, raudonakį raudonsnapį, tik su kažkokiu vos įžiūrimu šešėliu ant galvos. Nuostabiai gražus. Tokį panašų kaip du vandens lašai ten pat teko stebėti ir užpraėjusį pavasarį. Tikriausiai to paties ir būta. Jau trečią sykį šį pavasarį užtikome juodagalvį kirą (Larus melanocephalus). Galvos nuotraukų sulyginimas rodo, kad vakarykštis buvo tas pats, jau kovo 15 d. stebėtas paukštis. Galų gale pirmąkart šį pavasarį pamatėme seną ir gražų silkinį kirą. Taigi, prasideda suomiškų silkinių traukimas...

Nuo balandžio 1-osios ėmė veikti naujasis Klaipėdos regiono sąvartynas Dumpiuose. Kelios dešimtys rudagalvių kirų jį „atrado“ tą pačią dieną, mat, vos už poros kilometrų esančiuose Kalvių karjeruose yra įsikūrusi jų kolonija. Iki kitos, žymiai didesnės rudagalvių kolonijos Kiaulės Nugaros saloje Kuršmarėse – 8 km. Jau po kelių dienų Dumpių sąvartyne klegėjo tūkstančiai rudagalvių bei sidabrinių, pasirodė pirmieji silkiniai kirai. Tuo tarpu dešimtmečiais gyvavęs Kalotės sąvartynas baigia savo veiklą. Kurį laiką į jį dar bus vežamos statybinės ir panašios atliekos. Iš seno įpratimo susirinkę, bet jau nebe tūkstančiais, o tik šimtais skaičiuojami kirai ten buvo kažkokie pasimetę ir bandė kapstytis dar neužpiltose senose buitinėse atliekose. „Atsisveikinimui“ keletą jų pavyko pagauti ir apžieduoti. O per visą kovo mėnesį Kalotėje sužiedavome gerokai virš 100 rudagalvių, sidabrinių ir paprastųjų, keturis sykius matėme juodagalvį kirą.

Šiandien užsukau į naująjį Dumpių sąvartyną. Paukščių labai daug, bet pagauti bent kokį – beveik neįmanoma. Mat, čia nebeįleidžiami šiukšles perknisantys visokie varguoliai, tad kirai bijo pavienio lankytojo. Yra vilčių, kad vėliau bus geriau – pradėjus vežti statybines ir pramonines atliekas, žadama įdarbinti kažkiek oficialių tų atliekų rūšiuotojų. Užtat žiedų nuskaitymui per teleskopą sąlygos čia kol kas puikios (jei nebus organizuotas paukščių baidymas). Ir šiandien jau sutikau keletą „pažįstamų“ sidabrinių iš Kalotės bei tik prieš savaitę aname sąvartyne savo paties apžieduotą porą rudagalvių. Palyginti daug silkinių – virš 20. Du iš jų turėjo Suomijos žiedus, bet tupėjo per toli numerio nuskaitymui. Du silkiniai kirai – senas ir trečiametis – buvo kažkurio pilkanugarių Larus fuscus graellsii / heuglini porūšio.

Na, o labiausiai šiandien Dumpiuose pradžiugino juodagalvių kirų (Larus melanocephalus) porelė. Vienas jos narys (pagal dydį, turbūt, patelė) turėjo plastikinį raudoną „1P1“ + metalinį Lenkijos žiedą. Tai pirmas šios rūšies paukščio žiedas, aptiktas Lietuvoje.

P.S. Atsiprašau ventiškio Vytauto ir klaipėdiškio Sauliaus, kad iškart nepaskambinau jiems dėl tų juodagalvių. Kiaulystės dėsnis – pasirodo, nusibaigė mobiliojo telefono baterija. Pakroviklio sąvartyno darbuotojai neturėjo, o skambinti svetimu telefonu buvo reikalingi numeriai, likę nulūžusio telefono atmintyje...

Ajajai, kokie gražuoliai Tikėkimės dar bus progų

Naujasis Dumpių sąvartynas prie Klaipėdos, kaip kirų stebėjimo ir jų žiedų nuskaitymo vieta, su kaupu pateisino į jį dėtas viltis. Lyginant su Kalote, ten tiesiog rojus, o tikro šiukšlyno galima net nematyti. Mat, sąvartyno teritoriją iš esmės sudaro keturios didžiulės kelių šimtų metrų išmatavimų išžvyruotos duobės. Tik vienoje jų pilamos šiukšlės, o kitos trys kol kas tarnauja vien kaip pasisotinusių kirų poilsiavietė. Tiesa, nešinas teleskopu tarp jų ilgai nepavaikščiosi, bet iš mašinos galima stebėti į valias. Ramiai sau važinėjiesi duobių dugnu tarp tūkstančių paukščių, jokio juos baidančio dvikojo ar keturkojo, mašinoje – jokio teleskopą drebinančio vėjo (ir šiaip pastarajį pridengia aukšti duobių šlaitai). Taigi, lyginant su buvusiu Kalotės sąvartynu, ornitologinė veikla ten tiesiog inteligentiška Už kažkiek metų visos duobės bus užpiltos šiukšlėmis, bet ir tada turėtų išlikti privažiavimo keliai.

Per savaitę pavyko pilnai perskaityti 5 rūšių kirų daugiau kaip 60 žiedų iš 9 šalių. Kadangi daug žiedų perskaityta pakartotinai, išvis būta virš 100 nuskaitymo epizodų. Įdomiausias, be abejo, juodagalvio kiro (Larus melanocephalus) raudonas lenkiškas žiedas. Jau gautas ir atsakymas apie jį. Tas pirmasis Lietuvoje rastas šios rūšies paukščio žiedas buvo uždėtas 2003 m. gegužės pradžioje pietrytinėje Lenkijoje, 50 km į vakarus nuo Liublino Vyslos saloje perinčiam kirui. Po to šis juodagalvis buvo tik sykį 2004-ųjų rugsėjo pradžioje stebėtas Vokietijoje netoli Bremeno. Dabar gi, kartu su poros nariu, jis trinasi pas mus, net 500 km šiauriau savo perimvietės. Lyginant su patneriu pagal dydį žieduotoji turėtų būti patelė. Dideli šansai, kad jie bandys perėti netoli esančių Kalvių karjerų rudagalvių kirų kolonijoje ar net Kiaulės Nugaros saloje Kuršių mariose. Bet laiko dar yra, gali juodagalviai grįžti ir į Lenkiją ar kur kitur.

Eina į pabaigą silkinių kirų migracija. Dar prieš penketą dienų Dumpiuose ganėsi apie 50 suaugusių silkinių (tai daugiausia ką jų ten teko matyti), o pastarosiomis dienomis beliko apie 10. Be abejo, tai nėra absoliutūs skaičiai, nes net dienos tėkmėje paukščiai keitėsi. Tai parodo stebėti 9 žieduoti silkiniai. Tik 2 iš jų ištvėrė sąvartyne keletą dienų, o likusieji – vienadieniai „tranzitiniai“. Pirmą sykį Lietuvoje aptikau ir perskaičiau švedišką silkinio žiedą. Na, o likusieji stebėti 8 – suomiai, kaip ir turi būti. Kasdien mačiau po keletą (2-5) pilkanugarių porūšio silkinių (L.fuscus graellsii/heuglini). Įdomu būtų žinoti kokios jie kilmės, deja, visi buvo bežiedžiai.

Pabaigai keletas nuotraukų. Jose – tarp „normalių“ (L.fuscus fuscus) silkinių vienas pilkanugaris (beje, kairiau nuo jo – „normalus“ su metaliniu Švedijos žiedu), greta sustoję du silkiniai iš Suomijos su spalviniais žiedais, simpatiškas rudagalvis albinosas (dalinis?) bei besirąžantis juodagalvio kiro patinas.

Oho vaizdeliai. Albinosas tai geras - net akys raudonos, nors visgi vos vos pigmento galvoje yra. Išeitų dalinis, tik ta dalelė labai jau maža.

sie grazuoliai peri paciame Stokholmo centre statybvieteje. Lizdus suka tiesiog ant statybininku sukonstruotu konstrukciju, aiksu ne vienas lizdas buna nugabentas Kirai visiskai nebaikstus.
Per ta diena kai juos stebejau du lizdus apiplese pilkosios varnos. Nutaike momenta kai abu kirai palieka lizda, nugvelbia kiausini.

Fotografuota telefonu

Prieš keletą dienų atėjo atsakymas iš Vokietijos apie vieno iš neseniai perskaitytų sidabrinių kirų žiedo uždėjimo aplinkybes. Taip atsirado labiausiai į vakarus nutolęs žinomas taškas, kuriame buvo žieduotas dar neskraidantis kiro jauniklis, vėliau atskridęs iki Lietuvos (anksčiau toks taškas buvo Lenkijoje). Šis kiriukas simboliškai „uždarė“ iš visų keturių pasaulio šalių iki Lietuvos toliausiai atlėkusių stambiųjų kirų ketvertuką. Nedaug trūko, kad kiekvienai krypčiai atstovautų skirtinga kirų rūšis. Tai va, sumaniau pasidalinti šia informacija, gal kam nors ji bus įdomi. Taigi, iš toliausiai į Lietuvą, o tiksliau – į Klaipėdos kraštą atskridę ir mano asmeniškai pastebėti stambieji kirai (taip vadinamos „Larus argentatus group“ atstovai), kurie savo tėvynėse buvo apžieduoti kaip dar neskraidantys jaunikliai:
- šiauriausias: sidabrinis kiras (L.argentatus), Varangerio fjordas Barenco jūros pakrantėje (RUSIJA), tiesia linija – 1627 km. Beveik neatsiliko silkinis kiras (L.fuscus) iš Nordfugluy salos Arkties vandenyne (NORVEGIJA), 1612 km.
- ryčiausias: kaspijinis kiras (L.cachinnans), nerija „Obytochnaja Kosa“ Azovo jūroje (UKRAINA), 1442 km.
- piečiausias: geltonkojis kiras (L.michahellis), Mrtonjak sala Adrijos jūroje (KROATIJA), 1383 km.
- vakariausias: sidabrinis kiras (L.argentatus), Fehmarn sala Baltijos jūroje (VOKIETIJA), 663 km.
Žemiau – grafinis visų penkių išvardintų atvejų vaizdelis:

Įdomu, kad giliau Vakarų Europoje išsiperėję kirai (visi – tiek stambieji, tiek smulkieji) niekada nesugalvoja atskristi iki Lietuvos. Per porą dešimtmečių tik šį pavasarį pirmą kartą teko stebėti du sidabrinius, žieduotus kaip jauniklius lizduose sąlyginai netolimame Baltijos pajūryje Vokietijoje – vieną iš Riugeno salos ir jau minėtąjį iš Fehmarno. Tuo tarpu pietų ir pietryčių Europos kirai (iš Kroatijos, Ukrainos ir, be abejo, iš kitų šalių atlėkę, bet bežiedžiai ir dėl to likę neidentifikuoti) vis dažniau matomi pas mus. Silkiniai iš Norvegijos yra tikra išimtis iš taisyklės, t.y. didžiulė retenybė mūsuose (tokie žieduoti rasti tik 2 kartus), nes paprastai renkasi ne rytinės Baltijos pakrančių, o skandinaviškus migracijų kelius. Šiaip jau, visi tie paminėti nuotolio rekordų duomenys atspindi ne tik mano asmeniškai stebėtus, bet tuo pačiu ir apskritai Lietuvoje kada nors rastus žieduotus kirus. Visi jie paaiškėjo perskaitant žiedus per atstumą. Gaila tik, kad Lietuvoje šis efektingas metodas toks nepopuliarus, lyginant su Vakarų Europa ir netgi su Lenkija...

Trečiadienį per LTV2 kanalavakare rode filmą apie tundrą ir ten keletą kartų pačiau tokį kirą:
dydžių priligstntis rudagalviuj, bet su juoda apikale (veisimosi apdaras)
kas tai per kiras?

Turetu but rozinis kiras ( Rhodostethia rosea ) ,tik jis truputi mazesnis uz rudagalvi.