Pastarąsias pora dienų, kaip sakoma, „nerandu sau vietos“
Mat, praėjusį pirmadienį, lapkričio 17-ąją, eilinį kartą „kirinėdamas“ Klaipėdos regioninio sąvartyno Dumpiuose teritorijoje tarp tūkstančių sidabrinių aptikau visiškai neaiškios kilmės suaugusį kirą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kažkoks tamsianugaris sidabrinio kiro dydžio hibridas. Grįžus ir peržiūrėjus nuotraukas hibrido varijanto galimybė ėmė tolti. Mat, ten lyg tai tegalėtų būti tik sidabrinio mišrūnas su kuriuo nors juodanugariu – silkiniu arba balnuotoju. Pastarojo varijantas nerealus dėl kiro dydžio (ne stambesnis už eilinį sidabrinį), akių bei kojų spalvos. Hibrido su silkiniu kojos turėtų būti gelsvos. Galų gale, netikėdamas savo akimis aptikau, kad stebėtasis yra tiesiog gyvas Tolimuosiuose Rytuose gyvenantis
Larus schistisagus (angl. Slaty-backed Gull, o oficialaus lietuviško vardo nežinau, gal koks pilkanugaris?). Kiro dydis, labai trumpi sparnai, kojų ir mantijos spalva, aiškiai plačiai balti antraeilių plasnojamųjų plunksnų galai – viskas tiesiog idealiai tinka šiai rūšiai pripažinti. Tik va, tas atstumas... Jie peri Kamčiatkos ir kitose pakrantėse aplink Ochotsko jūrą, Šiaurės Japonijoje, o žiemoja paprastai Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje ir pan., žodžiu, pakankamai toli nuo Dumpių
Net nežinau ar ta rūšis kada nors apskritai yra stebėta Europoje. Vargu... Vakar pasiunčiau kiro nuotraukas savo bičiuliams suomiams – vieniems geriausių kirininkų savo šalyje. Jų atsakymas – pagal išvaizdą ten grynas
L.schistisagus. Tai va, ir jie, ir aš pats suprantu, kad tai lyg ir akivaizdu, bet neįtikėtina. Matyt, dar reikės kreiptis į europinį kirininkų forumą ir pasiklausyti kitų nuomonių.
Registruotis
Prisijungti
DUK
Ieškoti
Apie lyciu dydziu dimorfizma aprasyta zurnale Ardeola, vol. 55(1), 2008. Jei ka, turim institute
Sveikinu, Vytautai, su tokiu neįtikėtinu atradimu 
