Lietuvos ornitologų draugijos forumas

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

reiketu LOD rimciau pasiziureti i pauksciu zuvima prie vis nauju dygstanciu stikliniu namu. vakaru salyse daug kur taikomos ivairios, kad ir superefektyvios apsaugos priemones, o pas mus, tik kazkas pinigus kraunasi. O problem labai rimta, bent jau, anot, Erlando paplauskio

2006-04-29

Paukščius giesmininkus galima išmokyti suprasti gramatiką

Psichologas Timas Džentneris (Tim Gentner) iš Kalifornijos universiteto San Diege (UCSD) atliko bandymą, kurio rezultatai įrodė, kad paukščiai giesmininkai gali sąmoningai atpažinti paprastas gramatines konstrukcijas, sudarytas iš jų pačių kalbos. Vienuolikai varnėnų buvo įjungti paukščių giesmių įrašai. Vienuose įrašuose buvo paprasti standartiniai paukščių “pasiūlymai”, o kituose – specialiai sumontuoti įrašai, kada “pasiūlymų” viduryje mokslininkai įdėjo intarpus iš kito “pasiūlymo”, kaip patikslinimą žmonių kalba. Mokslininkai bandė išmokyti paukščius iš pavyzdžių atpažinti sakinių tipų skirtumą (skatinant juos už teisingą atsakymą). Vėliau paukščiai turėjo skirti šiuos sudėtinius sakinius iš atsitiktinio srauto paprastų sakinių. Atpažinimo sutartinis ženklas buvo (snapu) nuspaustas mygtukas sienoje. Atlikus daugybę bandymų nustatyta, kad 9 iš 11 paukščių teisingai atpažino sakinius 90 proc. tikslumu, o du paukščiai nesuprato jiems kelto uždavinio.
Prieš dvejus metus mokslininkai bandė atlikti analogišką tyrimą su beždžionėmis, bet jos sužlugdė visą egzaminą. Greičiausiai, muzikinė klausa paukščiams giesmininkams padeda geriau susigaudyti šiuo klausimu.
Mokslininkų teigimu, anksčiau gramatika buvo skiriamasis žmogaus ir gyvūno požymis. Buvo manoma, kad paukščiai naudojasi standartinių signalų rinkiniu, bet nekomponuoja frazių į sudėtingas konstrukcijas. Dabar tampa aišku, kad čia nėra jokio esminio žmogaus ir gyvūnų skirtumo. Tyrimo rezultatai paskatins kitus biologų ir kalbininkų samprotavimus.

Šaltinis: CNN
Paskelbta: http://www.elibrary.lt/news_science_txt ... 6&menuo=04

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kitoks požiūris. Kam gamta trukdo gyventi? Na , ir nera ką daugiau bepridurti...

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Na tai eilinis Kauno komunalinio ūkio skyriaus "keistas" įstatymas. Įdomu, kad šis skyrius dar prieš išleidžiant projektą niekuomet nesitaria su miestelėnais specialistais - tokias taisykles juokingas jau ne pirmąkart paruošia. Panašu, kad jie konsultuojasi tik su viešąja policija.

Net graudu komentuoti tokias nesamones, Vilniuje kiek pamenu perniai buvo statomos ivairiuose viešuose mietso vietose lesyklos paukščiams, o čia atvirkščiai. Ir kaip jums, ornitologams, nebaisiu stebėti tokius pavojingus ligų platintojus kaip paukščiai...? Kaunas nieko čia daugiau nepasakysi... Tikrai gaila kai tokius prendimus priiminėja ne tam kvalifikuoti žmonės.

Na debilizmo viršūnė...
Reikės duoti žinią užsienio korespondentams, kad eilinį kartą atvyktų ir padarytų TV reportažą apie "europiečius" lietuvius
Jie ten labai mėgsta įvairias žinutes apie lietuvius valgančius smėlį, renkančius į seimą antanus ir kitokias mūsų kvailiojančių tautiečių keistenybes.
Vienžo eilinį kartą gražiai pasirodom svietui

Net sunku tuo patiketi,skamba,kaip balandzio 1-osios pokstas.Tikrai,ko gero,reikia informuoti kuo daugiau zurnalistu...

Kaunieciai ruoskites atsideti pinigu ne tik saulegrazom, bet ir baudoms

juokas pro asaras...

Sveiku protu nesuvokiama

Nu jai nebūčiau perskaites pats , o kas nors būtų pasake tai sakyčiau kad meluoja arba ką nors ne taip suprato. Tiem kas piima tokius įstatymus nevieta sėdėti valdžioje!

www.lrytas.lt laikinoji sostinė

Žuvų specialistas pamilo ir paukščius

Vėjūnė INYTĖ
LS korespondentė
2008-11-06
Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje galima pamatyti įdomią parodą. Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo skyriaus darbuotojas pristato 30 fotografijų, kuriose užfiksuoti migruojantys paukščiai.

T.Ivanausko muziejaus antrojo aukšto fojė šiandien atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojo Sauliaus Karaliaus fotografijų paroda „Kopgalio paukščiai“.

Joje – trisdešimt fotografijų, kuriose užfiksuoti ne tik reti, bet ir dažnai matomi praskrendantys paukščiai.

S.Karaliui pavyko nufotografuoti naują Lietuvoje rūšį – skeltauodegį kirą. Dienos šviesoje pasisekė aptikti nakties medžiotoją mažąjį apuoką.

Mažiausias nufotografuotas paukštis – 5 gramus sveriantis nykštukas, didžiausias – gulbė nebylė.

Kopgalis yra šiauriausias ir vėliausiai susiformavęs beveik šimtą kilometrų besidriekiančios Kuršių nerijos kopų galas, iš rytų skalaujamas Kuršių marių vandenų, iš vakarų – Baltijos jūros.

Du kartus per metus Kopgalis tampa keliu šimtams tūkstančių paukščių, rudenį skubančių iš šiaurės į pietus, o pavasarį vėl grįžtančių atgal.

Mažiems paukšteliams Kopgalis ir visa Kuršių nerija yra tarsi saugus koridorius jų pavojingoje kelionėje į tolimus kraštus.

Būna dienų, kai pro Kopgalį nenutrūkstamu srautu skrenda šimtai tūkstančių kikilių, alksninukų, nykštukų, zylių ir kitų smulkiųjų sparnuočių.

Kopgalio pajūris atgyja nuo įvairių rūšių tilvikų, ančių, kirų ir žuvėdrų, kurių daugelis yra Lietuvoje neperintys tolimosios tundros gyventojai.

Vietiniai paukščiai pavasarį ir vasarą Kopgalyje randa daug jaukių vietų sukti lizdus miške, krūmynuose ar kopose. Visa tai užfiksuota fotografijose.

S.Karalius paukščiais domisi nuo pat studijų laikų. „Paukščius pažįstu geriau nei žuvis“, – juokavo biologas, vadovaujantis muziejaus akvariumo skyriui.

„Saulius yra nepaprastas gamtininkas, o biologas dailininkas, ne tik puikiai pažįstantis gamtos pasaulį, bet ir sugebantis jį detaliai tiksliai pavaizduoti savo piešiniuose“, – apie kolegą pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.

Biologas iliustravo enciklopedinio pobūdžio leidinį „Lietuvos paukščiai“, jo piešiniai panaudoti knygose „Lietuvos drugiai“, „Estijos drugiai“ ir „Lietuvos fauna“.