Na va... Tolimųjų Rytų...

O taip laukiau nuosavo Pareigio kiro vardo... Juk savi marškiniai vistiek arčiau kūno... Slapta vyliausi, gal ir lotynišką pavadinimą pavyktų patobulinti... Tas bent jau koks
Larus barzdensis galėtų būti, vis labiau savas... Ką padarysi, išrinkot tai išrinkot...

Juokai juokais, bet rinkimai baigti. Vardas egzotiškas, nors aš pats jau buvau beįprantąs galvoti apie žemiškesnį „rausvakojį“.
Dar šiek tiek apie tą patį. Buvo labai malonu gauti, manau, patį svarbiausią ir reikšmingiausią ekspertų patvirtinimą apie stebėtą kirą. Jis atėjo iš Japonijos, nuo kiečiausių tos šalies kirininkų brolių Ujiharų. Jie – tai ne Vakarų Europa, jie yra patys „čiupinėję“ šituos
Larus schistisagus. Jūs tik paskaitykit, kaip taikliai apibūdintos paukščio išvaizdos ypatybės ir kas akcentuojama:
„We were very surprised at the photos. The gull looks perfect for Slaty-backed Gull! All features including stubby overall structure, dark gray mantle, broad white tertial crescent, obvious white crescent on P7-P8 (-can be seen in the right wing of the stretching shot), pale iris with surrounding dark smudge, purplish pink orbital ring, bubblegum pink legs, and large mirrors on P10-9 are typical.
Thank you for telling us the great find...
Osao & Michiaki Ujihara“
Perskaitęs tas eilutes tapau galutinai ramus dėl šito retojo radinio. Dabar jau būtų „dzin“, jei kas nors vis dar suabejotų (šiaip abejonės visai teigiamas dalykas, artinantis prie tiesos). Na, o kirą dėl jo kojų spalvos ir su japonų pritarimu, pasirodo, dar buvo galima pakrikštyti ir „kramtoškiniu“

Beje, tų brolių svetainės adresas:
http://larus.hp.infoseek.co.jp/gullidentifi_.htm
Vakar po pietų kelias valandas ir pats prasėdėjau Dumpiuose. Deja, naujojo kiro nepamačiau. Kas žino, gal jis kur nors šalia už kupsto užlindęs, o gal jau labai toli. Bet tas faktas, kad tiek laiko specialiai ieškodami paukščio neberandame, matyt, praktiškai reiškia, kad bent šiuo metu sąvartyne jo ir nėra. Pastebėti tokį tamsianugarį tarp gal kokių 50 suaugusių balnuotųjų nebūtų labai sunku. Iš įdomesnių mačiau tik vieną jauniklį silkinį kirą. Vakar Dumpiuose nepavyko su oru – vos nuvažiavus ėmė taip drėbti šlapią sniegą, kad net stebėti per mašinos langą buvo sunku. Tik ištaikęs progą dar nuskaičiau 8 sidabrinių kirų žiedus.
O čia keli kadrai iš susibėgimo Dumpiuose praėjusį šeštadienį, kur už grotų (žr. paskutinę nuotrauką) pateko ir patys garsiausi Lietuvos laukiniai, atsiprašau, lauko ornitologai

Nors paieškomasis kiras taip ir nepasirodė, buvo smagu matyti ir jau pažįstamus veidus, ir susipažinti su dar niekuomet nesutiktais paukštininkais. Ačiū visiems, o labiausiai Antanui ir Raimondui, mikliai prigaudžiusiems kirų pažiedavimui. Pakliuvo 11 jų ir net trijų rūšių – be sidabrinių, dar po vieną balnuotąjį ir kaspijinį. Pastarasis be didelio džiaugsmo pozuoja nuotraukoje kartu su Milda ir Laimiu. Net kai užknisus paieškoms visi sambūrio dalyviai sustojo istorinei Dumpių sąvartynui nuotraukai, pats darbščiausias – Antanas nesiblaškė ir liko palinkęs prie teleskopo žiedų nuskaitinėti (gerai įsižiūrėkit į šiukšlyno tolius nuotraukoje...). Teko eiti pasjį ir „įamžinti“ asmeniškai
