Cituoti:
Na man niekaip nedaeina kaip pavyzdžiui nuskaityt žiedą nuo rugalvio kiro kojos, jie gan judrūs, nors kai ir ramiai tupi vėlgi man nėkart nepavyko nuskaityt

Gal kas bandėt mažesniems kirams nuskaitinėt žiedus, pasidalinkit patirtim.
Smulkiųjų kirų metalinius žiedus nuskaitinėti, aišku, visai įmanoma ir net azartiška. Man pačiam 2008-ieji ta prasme buvo ypatingai geri – pernai perskaičiau netoli 240 vien rudagalvių kirų žiedų, iš jų tris ketvirtadalius lietuviškų ir likusį ketvirtadalį – iš 13 užsienio šalių. Apskritai praėjusiais metais pavyko nuskaityti 15 rūšių ir 2 hibridų žiedus.
Manyčiau, kad neskaitant tinkamos optikos ir sugaišto laiko, sėkmei žiedų nuskaityme svarbiausia yra įvairiose situacijose su laiku įgyjama patirtis, o ypač žinojimas ko ieškai. Tai reiškia, kad reikia iš anksto būti susipažinus su įvairių šalių žiedų išvaizda ir įrašų išsidėstymu juose. To nežinant rezultatyvumas krenta daug daug kartų ir galima tik reta, atsitiktinė sėkmė. Juk neužtenka iššifruoti žiedo priklausomumą ir įžiūrėti vieną kitą ženklą numeryje. Reikia perskaityti, tiksliau, iš įžiūrėtų epizodų sudėlioti visą numerį. Tam ir praverčia žinojimas, po kurios ar virš kurios žodinio įrašo dalies yra atitinkami numerio skaitmenys ar raidės, t.y. sistemos supratimas. Iš pradžių pravartu su savimi turėti atspausdintas įvairių žiedų nuotraukas, o su patirtimi jų bereikia vis mažiau. Norintiems bet kada galiu el. laišku pasiųsti tokius žiedų pavyzdžius.
Įvairiems žiedų nuskaitinėjimo atvejams naudojama įvairi taktika. Jei kirai nebaikštūs (prisileidžia bent per keletą metrų) ir duodasi šeriami (sakykim, kartu su gulbėmis, antimis), tai dažnai užtenka paprastų 8x ar 10x traukiančių žiūronų. Jei tie kirai nėra jaukūs, bet pakankamai atsitraukus vistiek noriai ima siūlomą lesalą, žiūronai nebepadeda. Tada reikia taip ir daryti – pašerti, atsitraukti ir per teleskopą gaudyti momentus kai paukštis stabteli. Nuskaičius žiedo įrašą vienoje pusėje, kartais pakanka mostelėti ranka, imituojant lesinimo judesį. Tada kiras instinktyviai trūkteli, o jo žiedas dažnai pasisuka. Deja, neretai galioja ir „kiaulystės dėsnis“, kai per kokį pusvalandį matai ant pastaibio lyg ir užstrigusio žiedo vieną pusę, o ir paukštis paprastai stovi tik viena kryptimi – atsisukęs prieš vėją. Beje, kai tik įmanoma, visada patogiau žiedus nuskaitinėti per žiūronus, o ne per teleskopą. Žiūronų aprėptyje lengviau išlaikyti judrų paukštį, sufokusuoti vaizdą, be to, nereikia trikojo, kurio paukščiai visada daugiau ar mažiau baiminasi.
Jei žieduotas kiras lesinimu nesusivilioja, tenka atsargiai ir pakankamai dideliu atstumu jį apeidinėti arba laukti kol pats pasisukios. Prie tų atsargiųjų paukščių labai praverčia žiedų nuskaitinėjimas iš automobilio, mat, mašinos kirai mažiau bijo. Visa tai ką minėjau galioja ne tik smulkiesiems – rudagalviams, paprastiesiems, bet ir stambiesiems kirams. Tik pastarųjų paprastai nepriviliosi lesalu, tad belieka pačiam kuriuo nors būdu artintis prie jų.