Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Prie Girionių taip pat yra šioks toks maumedynas, bet aš dabar retokai Kaune būnu, tai nelabai pavyks patikrinti.

Tačiau, jeigu kas važiuosit, tai pravažiavus paskutinį įvažiavimą į Girionis (Važiuojant nuo Kauno) yra keliukas į dešinę, tai juo pavažiavus dar kelis šimtus metrų dešinėj pusėj turėtų matytis.

Reikėjo parasšyt prieš kelias valandas. Buvau šiandien ties Girionimis, bet taip pustė, kad akių atmerkt nėjo.

Prieš tas kelias valandas, supratęs, kad per sniegą prie HE nieko nematysiu, toliau miegojau

Labai keista skaityti apie pusines sniegenas. Pas mus jos isimtinai minta sermuksniu uogomis. Taigi tie kas ju iesko dairosi i sermuksnius, daugiausiai laisvai augancius (miskeliuose ir pamiskese). Kai tie sermuksniai jau visai pliki, tuomet sniegenos suskrenda i miestus. Tiesa joms belieka tik trupineliai. Pirmaiusiai sermuksnius aplesa strazdai, po to beveik visiskai nusluoja svirbeliai, ojau kas lieka tai pusinem sniegenom. Kiek pamenu pries pora metu Danijoje stebetos pusines sniegenos taip pait laikesi prie sermuksniu alejos. Na bet pas mus maumedziu tikrai nera daug, zinau, tik pavienius medzius, taigi visko gali buti.... . Lengviausia jas atskirti is garso skrydyje girdimas, toks specifinis Tirl-liuliu

maumedynai ties Arlaviskem ir Tursonu
http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8& ... 3&t=h&z=13

Man aiškiau įsijungus nuorodą palydovas .Gal kiek padės, jei jau važiuosit pro šalį...

Dėkui, tik nežinau kada pravažiuot dabar ten eis. Vakar Milda buvo Kaune, žadėjo ir į medelyną kokį užsukt, nežinau kur buvo, kur ne, bet jiems su džipu aišku gerai. Man reikės dar palaukt kol keliai atsivers

Graudi realybė...

http://www.ibelieveinadv.com/commons/or ... dation.jpg

Dėl saugomų teritorijų virė aistros, diskusijos pasigedau LOD tarybos. Priminsiu taryba yra valdymo organas. Norėčiau daugiau sužinoti apie dabartine tarybos veikla.

Šiuo metu Draugijos tarybą sudaro šie nariai: Kęstutis Čepėnas (Draugijos tarybos Pirmininkas); Romualdas Barauskas; Tomas Baravykas; Algis Butleris; Elmaras Duderis; Ričardas Patapavičius; Saulis Skuja; Liutauras Raudonikis; Vytautas Jusys.
taigi beveik puse daugiau ar maziau dalyvauja forume tarybos nariai issibarste po visa lietuva, tai idomu, ar jie kokiu nors budu palaiko aktyvu rysy? jei ne, tai gal padetis kaip senesniais laikais, kai susirinkdavo taryba keleta kartu per metus, pakalbedavo... o sekretoriatas dirbo visus metu, kasdien... tai tas rysys tarp tarybos ir lod veiklos toks, kaip cia pasakius, neintensyvus
na dabar apie padeti geriau galetu pakomentuot tarybos forumieciai

Egi, visi šiais sunkiais laikais turi emeilus, mobiliakus ir t.t. . Dėkui kad išvardinai narius. Galiu pasakyti tik tiek, dirbam kiekvienas savo, t.y. kas ką sugebam ir kam galime skirti laiko. Kai bus naujienų iš mano pusės, tikrai pranešiu, kol kas tik planuojama. Beje, taryba sudaryta iš žmonių kurie vienaip ar kitaip vykdo veiklą susijusią su paukščiais , tai gal nereikia iš mūsų reikalauti dar ko nors. Kas dėl narių, tai pats faktas kad esi LODo narys jau yra daug, tiek sekretoriatas tiek taryba žino kad už jų yra nemažas žmonių skaičius, kurie savo balsu remia organizaciją.

Siandien teko dalyvauti konferencijoje. Vienas pranesimu buvo apie baltnugari geni. pateiktame zemelapyje matesi idomus dalykas. Baltnugaris genys paplites kone visoje Rusijoje(isskyrus siaurinius rajonus) ir Ukrainoje, visoje Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, na ir rytu Lenkijoje. O vat stai Lietuvoje, gan ydomus arealas . ju paplitimas Lietuvoje tai du "liezuviai" prasideda kaip vienas, ties Nemuno "istakom" ir iki Kauno eina palei Namuna, paskui viena atsaka eina Nemunu zemyn mazdaug iki Jurbarko, o kita atsaka link Siauliu ir siek tiek toliai. Zodziu arealas, kaip blynas per visa regiona, bet Lietuva jau su didelem demem . Gal ir teisingai nezinau. Kurlaviciausi knygoje taip pat virs Lietuvos kabo baltas plemas . Tuo tarpu raudonojoje knygoje matosi, jog tik pajuris ir siaurine zemaitija yra maziau "apgyvendinta". Nieko cia tokio siaip norejau pasidalinti ispudziai. Beje, kas Lietuvoje dirba su baltnugariu. Butu malonu pabendrauti. Pats pries keleta menesiuku buvau itrauktas i baltnugario genio atkurimo siaurineje Svedijoje programa.

Įdomu būtų pamatyt tą žemėlapį ir žinot,kas pateikė duomenis jo sudarymui.Na,iš savo praktikos galiu pasakyti,kad baltnugaris tikrai nėra dažnas paukštis,bet nėra jis ir mega-retas.Vidutiniškai per metus pamatau jį 3-4 kartus,nedėdama jokių pastangų jo paieškoms.Sakykim,atsitiktiniai stebėjimai.Tarkim pernai mačiau tris kartus:Trakuose,prie Dusios ir Rūdninkų girioj (taigi,tolokai nuo Nemuno ).Na,ir dar keliose vietose radau "tipiškai apdirbtus"medžius,kaip ir šio genio vizitinę kortelę.Jeigu reiktų specialiai ieškoti,tai bent pora vietų Trakų raj.tikrai yra (o kiek dar yra man nežinomų ).O ir mūsų forumiečiai rašo,kad aptinka baltnugarius Rytų Aukštaitijoj ir kitur, taigi,kažin ar tas žemėlapis taip jau tiksliai atspindi realybę .

Išties, mano galva nieko blogo, jeigu baltnugario arealas respublikoje dėmėtas. Juk aptikus paukštį daugelyje rajonų, nesunku apibendrintai užtušuoti visą respubliką. Antra vertus, tai gali reikšti ir duomenų trūkumą dėl nepakankamo ištirtumo. Viena galiu pasakyti, per 30 gyvenimo metų nė karto jo nesu stebėjęs pajūryje ar Žemaitijoje arčiau jūros, tačiau vidurio, šiaurės ir rytiniuose bei pietiniuose rajonuose tai tikrai nėra retenybė.

Dar ką vadinti paplitimu: ar perėjimo vietas ar stebėjimo vietas, nes jei gerai pamenu, šie geniai mėgėjai neveisimosi metu gan tolokai paskraidžiot nuo savo namų...
O arealo margumą Lietuvoje pagrindžia tai, kad pvz,. vidurio Lietuvoje kai kur gan gausu šių genių (asmeniniai Antano duomenys apie Kėdainių raj.), tuo tarpu prie to paties Nemuno, kur puikus Punios šilas - ten kiek žinau šie geniai matyti vos keletą kartų...

na aš galiu pasakyti, kad kiekvienais metais matau jį rytų LT, konkrečiai netoli Zarasų, ir visai netoli gyvenviečių. Tiesa, šie stebėjimai yra sausio-kovo mėn. Veisimosi metu jo neesu matęs. Aš tikrai nedaug, deja, laiko praleidžiu vaikštinėdamas ir stebėdamas paukščius, todėl ten kur genį matau, sausio-balandžio mėnesį maksimum praeinu trasą tik 10 kartų ir iki šiol pamatydavau.

Ir aplamai Zarasų krašte su geniniais jokių problemų . Gaila tik dar nemačiau žaliosios meletos, nes su ja būtų visas geninių asortimentas

Pewrinčių paukščių populiacija 1999 - 2001m. vertinama 900 - 1200 porų. Vidurio, šiaurės Lietuvoje derlinguose lapuočių miškuose rūšis retoka arba yprasta. Porų skaičius gali labai skirtis net gretimuose miškuose. Jei vienam yra 20 porų kitam gali būti 5poros it t. t... Didesnėje žemaitijos dalyje geniai visai netirti (ir netik geniai). Prie Viešvilės juodalksnynuose nėra labai retas. Pietryčių Lietuvoje retas, dėl tinkamų biotopų trūkumo.
O dėl Punios šilo: aptinkamos visos genių rūšys. Žydrūno Renato skaičiavimais Punios šile perėjo 7 poros.
Lietuvoje nėra ornitologo kuris dirbtų vien su baltnugariais geniais.

pernai, 2008, maciau zaliaja meleta zarasu raj, tilzes kaime, kapinaitese.

aišku, dėkui, gal kada užsuksiu

Turiu gal kiek keistoką klausimą. Mano brolis (7 m.) matė kažkokį paukštį (pats sako, kad jam panašiausia į pelėdą) ~ 22 val., tupintį ant medžio šakos (medis prie gatvės) gyvenvietėje (Garliavoje). Ne Garliavos centras, bet ir ne pakraštys. Nedidelis miškelis už ~2km, nors už ~0,5 km yra dvi sodybos su daug medžių laukuose. Pagal tai, kaip brolis nupasakojo paukštį, atrodo visai panašu į pelėdą (nors visko gali būti, nes aš, tik pradėjęs stebėti paukščius, jau prieš 6 metus, ko tik savo kieme nepastebėdavau ). Dydis - pagal brolį maždaug kuosos dydžio... Kas tai galėtų būti? Ar gali kokia nors pelėda būti vidury Garliavos (aš anksčiau nebuvau pastebėjęs)? Kokie paukščiai tokioje vietoje ir tokiu metu gali būti?

P.S - jis man papasakojo, kai paukštis jau buvo nuskridęs.

_________________
Tadas p

Didžiausia tikimybė mažasis apuokas. Vėl reiktų daugiau detalių naminiai pelėda sėkmingai gali perėti ir miiestelį, o kkur dar kitos pelėdų rūšys.