Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Ačiū už atsakymą

_________________
Tadas p

Šiuo metu aš nebesu LOD tarybos narys - atsistatydinau. Likau eilinis LOD narys mokantis nario mokestį

This week-end Finnish BirdLife organised for the maybe 5th time an event called "Pihabongaus, Yard Twiching". The event has been a great success collecting 10.000 people on more than 5.000 yards or other places to watch and calculate birds from one place for one hour during the week-end. The idea is first of all to get more impact on winter feeding but also to invite big audience to become interested and curious about their nature related surroundings. The project is supported by the President of Finland who also participated in the event today seeing 17 species and almost 300 individuals of birds from her yard.
Participation for the event is free and anybody can join it. The results are transfered to BL office by E-mail or postcard.
As one of the results of the event has been many new members to BL, hundreds of new winter feeding stations for birds and a positive attitude towards BL, which is nowadays able to get easily its voice and opinions to media.
Another similar type of mass and audience related event is "Tornien taisto, Battle of towers" in May when practically all ca 500 bird-watching towers and hill-tops are occupied by birding teams trying within 8 hours in the same same day to see as many species as possible. This is also open to local non-professional people and the teams have a duty to answer the questions, showing and telling about birding as a hobby to spectators. It has collected also thousands of nature lovers to follow the bird life close to their living areas.
Maybe something like these could be possible to organise by LOD in our Lithuania to improve the knowledge of ordinary people in our bird life.
Comments would be very welcome on this stage!

Įvykis,apie kurį rašo Kristeris, vyko vakar ne tik Suomijoje,o daugelyje Europos šalių.Pvz.Britanijoje jis pavadintas Big Garden Watch, organizatorius,regis RSPB (jei neklystu), bet taisyklės tos pačios-vieną valandą laiko stebimi ir registruojami paukščiai savam kieme.Manau,kad gerai žiniasklaidos nušviestas,toks renginys labai padėtų populiarinti lesyklų idėjas ir pas mus.Tik taisykles reiktų tada kiek keisti, nes santykinai nedaug žmonių Lietuvoje turi nuosavus namus ir nuosavus sodus.
Kitas dalykas,kad Europoje vyksta pakankamai daug renginiu,prie kurių Lietuva neprisijungia.Pavyzdys galėtų būti visai neseniai (berods,praeitą savaitgalį) vykęs vandens paukščių europinis skaičiavimas.Jame dalyvauja turbūt visi mūsų kaimynai,mes-ne.O tokiam skaičiavimui tikrai nereikėtų jokių papildomų lėšų,reiktų tik koordinatoriaus ir mūsų visų-stebėtojų.

Mano nuomone pats renginys labai geras, visuomeniškas, šviečiantis, sutelkiantis idėjiškai...

Lietuvoje reikėtų tokių renginių.

Nors Lietuvoje paukščių stebėjimo tradicijos labai negilios, tačiau tuo pačiu tai yra gerai, nes iš žalio molio lengviau kažką sulipdyti.

Ta prasme, kad nėra pernelyg daug paukščių stebėtojų. Pastaruoju metu, girdint ir skaitant kai kurias nuomones, ypač iš skandinavijos šalių, vartant Birding World ir pan. leidinius, kuriuose ypač propaguojamas paukščių stebėjimas ir net turizmas tokio pobūdžio veiklai kitose šalyse, susidariau nuomonę (tik nežinau ar teisingą), kad paukščių stebėtojų (o das sako ir fotografų) problema tose šalyse išties yra nemaža...

Todėl galbūt turėtų būti daugiau propaguojami tiesiog masiniai renginiai, kaip kad ir aukščiau aprašytasis, tačiau su mažesne intervencijos iniciatyva, t.y. perdaug nepropaguojant lesyklų (vėlgi nežinau ar teisinga, nes tai diskutuotinas dalykas; tačiau manau šiuo metu Lietuvoje paukščiai nebadauja, o kuomet per metus keletą dienų ir spustelna šaltukas patraukia dar arčiau žmonių ir susiranda maisto; tačiau pernelyg didelis lesinimas gali palaipsniui skatinti dalies paukščių pasilikimą, žiemojimą ir mažiau rūpintis natūraliai randamu maistu. Tiesa kol kas taip atrodo dar nėra), ir netgi pačių konkursinių stebėjimų, tokių kaip maratonas. Arba tai propaguot kultūringai, kad nekiltų nesveiko noro būtinai pamatyt ar būtinai nufotografuoti kai tas gali trukdyti paukščiams. Lietuvos paukščių fotografai manau šiuo metu tokios rizikos nekelia: jie priima viduje tam tikras taisykles, be to nefotografuoja mobiliaisiais iš 5 metrų ir pan. Manau laikas pagalvoti apie tokios kultūros propogavimą jau dabar.
Gal nelabai į temą, bet prie to paties idėja.

Tokius nesudėtingus, bet potencialiai populiarius plačiosiose masėse renginius turėtų ir LOD organizuot. Bet, kadangi, LOD nėra šimtarankė, renginius kuruoti, juos populiarinti, rinkti per renginį gautą info, ją sisteminti galėtų ir aktyvūs draugijos nariai (jų grupės), jaunųjų ornitologų būreliai.

Eglei: ar tokie renginiai vyksta sistemingai, ar jie impulsyviai organizuojami? Įdomu, gal tokių renginių sąrašėlis sudarytas yra?

Tokie renginiai kaip vandens paukščių skaičiavimai (organizatorius-Wetlands International),vyksta tikrai ne pirmus metus (jau dešimtmečius),kasmet,visada tuo pačiu metu (sausio viduryje,tikslesnes datas gali nustatyti koordinatoriai) visoje Europoje.Taigi,kitais metais tikrai vyks,kaip ir sodo paukščių stebėjimai.Apie vandens paukščių skaičiavimą galit pasiskaityti čia:
http://www.wetlands.org/Whatwedo/Wetlan ... fault.aspx

šiandien mažieji ,,biofanai' pranešė apie nusilpusį p. garnį upelyje. Navažiavęs radau visiškai nusilpusį paukštį - nei paeina, nei sparnų pakelia. Susiekiau su GGA, ,,įsodinau" vargšą į autobusą ir išsiunčiau į Kauną. Nuvažiavo, deja, nebegyvas

aš vėl apie nelaimėlius. Šiemet jau rado du negyvūs jūrinius erelius mūsų apylinkėse. Vienas netoli lizdavietės (ne saugomoj teritorijoj) pernykštukas, Deivio sužieduotas (zoomuziejuje sakė, kad labai sulysęs), kitą rado padubysiuose miške (sužieduota suaugusi estė, anot specialistų - kažkokia liga pakirto).
Gal paukščių gripas

Ramiau ramiau Vygantai, nekelk panikos, o tai kai pasigaus žiniasklaida ir kaip pavarys ko buvo ko nebuvo, o uolūs "sveikatos sergėtojai" apsiginkluos ir ištvatins visus jūrinius, va tai bus

pauksciai siaip nemirtingi, jei mirsta, tai tik nuo pauksciu gripo.

dėl pukščių gripo - aš tik šposiju

Na man iškilo toks klausimas , naujausių stebėjimų temoje kur matomi reti ar nebūdingi tam metų laikui paukščiai,tai ar verta kiekvienam stebėtujui kuris dabar mato rudagalvę kryklę,cyplę,rudagalvę antį,kormoraną,javinę lingę ir tt. įvesdinėt , jei tie paukščiai tose pat vietose buvo stebėti.Ir tuo labiau kasdien nuėjęs juos ten ar netoli rasi.Aš asmeniškai neperkraudinėju puslapio stebėjimais kurie jau buvo prieš mane kitų stebėtojų registruoti , tuo labiau tam pačiam mieste ar rajone.Nes jei imti ir žymėt varnėnus Kaune tai nuo 8d. matau juos kasdien įvairiais kiekiais, bet ar verta tokius duomenis vesti kasdien ir ką jie duoda naudos?Tas pats su daugeliu antinių paukščių žiemojančių Nemune.Aš asmeniškai skaitau ,kad jei Julius stebėjo ir registravo pilkosios anties Kaune žiemojimo faktą tai to pilnai pakanka,o jei dar 10 stebėtojų matys tą pačią antelę beveik toj pačioj vietoj ,tai juk nebus kiti paukščiai , o to pačio stebėjimas.Tada kyla klausimas ar verta visiems tą stebėjimą perdubliuoti?Tas pats su kitais paukščiais.

Manau kad toki stebėjimai tikrai yra vertingi. Žinoma kiekvieną dieną tikrai nereikia rašyti , tačiau bent į savaite po karta tikrai reiktų patikrinti tų paukščių žiemojimo vietą, ar jie vis dar ten laikosi, ar jų padaugėjo, ar pamažėjo. Manau tokia ir panaši informacija tikrai yra vertinga.

Kad ir kaip vertinga ta informacija , bet pačio stebėtų vidutinio dančiasnapio ir rudagalvių ančių naujausiuose stebėjimuose aš nematau Ar ginčijamasi būtinai kad išsakyti priešingą nuomonę?
PS aš čia kalbu apie naujausius stebėjimus , o ne apie forumą .

Labai gera gluosnio mintis. Manau tai reikėtų aptarti kada ką vesti. Aišku atsižvelgiant į tai, kad ne visi visą informaciją žino. Pavyzdžiui aš iki šiol Kaune varnėnų nemačiau (naujausiuose stebėjimuoste taip pat kažkaip man tas faktas neužkliuvo apart Čepėno stebėtų Aleksote), tuo tarpu kaskart neužkraunu puslapių su info apie cyples ar rudagalves krykles, kurias tas pačias matau kas kartą.
Reikėtų mums aptarti kaip kada ką įvesti. Pirmiausiai čia žodį turėtų tarti pati LOFK. Tačiau kartais info suvesti ne taip paprasta, kartais iš anksto nežinai kiek matysi tuos pačius paukščius, todėl stebėjimų pabaigoje galima aprašyti tai kiek laiko ir koks paukščių skaičius stebėtas per stebėjimo periodą. Pavyzdžiui vasario 28 d. parašyti, kad Kaune, Nemune šiemet visą žiemą laikėsi apie 35 mažieji kragai ir pan...

Na va Mylėtojas greit "pagavo mintį" ir aiškiau išdėstė ką aš norėjau pasakyti , manyčiau šia tema padiskutuoti aiškumui įsivesti tikrai verta.

Tikrai gluosnio išsakytos mintys mane ir aplankydavo. Prie Nemuno Kaune bunu po kelis kartus per savaite ir tenka tas pačias antis, kragus matyti ne po viena karta.
Manau kad nera tikslo be reikalo apkrauti tinklapio. Kasdieniais tu paciu rusiu stebejimais. As ivedu i tinklapi kas 10 dienu ar reciau. Bet reiktu paskutinius stebejimus ivesti jei tu pauksciu toliau nebematem Pvz. rudagalviu krykliu jau savaite kaip nemaciau prie salos. O menesio pradzioj ju buvo apstu.
Is kitos puses, kaip sako Modestas, suvedus duomenis gale menesio, butu prarandamas duomenu sviezumas. Kai Pvz. apie Vidutinius danciasnapius butu suzinoma tik menesiui pasibaigus, kad jie Kaune laikesi visa Vasari. Ir jau gal, kai suvetsi duomenys, ju tuo metu net nera.
Mano mintis butu tokia kad i tinkalpi vesti duomenis daznai ir, jei kas jau ivede ta pacia rusi, nesikartoti. O gale menesio apibendrinti stebejimus ir tiesiog parasyti laiko tarpa kuomet tie pauksciai ten laikesi, ir isvardinti stebetojus.

Čia sunku pasakyti , kaip ir kada įvedinėti.Tai daug lengviau išsisręstų, jei duomenų įvedime būtų žemėlapis, kuriame matytum stebėjimo tašką. Atidarius duomenis ,pagal vietą gautum sąrašą ,bendrą ar pasirinktinai pagal rūšį, tad duomenis matytum tikslesnius ir net dažnesnis įvedimas nekenktų, nes būtų gaunama tiksli informacija tikrai apie tuos pačius paukščius. Kad tai įmanoma, matėme kituose puslapiuose ir jau aptarinėjome iš to kylančias problemas. Manau dabar belieka dažniau skaityti kitų įvestus duomenis ir daryti išvadas- patiems tiksliau aprašyti stebėjimo vietą ir pagalvoti, ar verta dubliuoti.