Keletas įdomesnių poros dienų stebėjimų.Penktadienį su Raimondu dar pavažinėjom paieškoti sodinių startų.Radom tik vieną Bakaloriškėse Trakų r., ir tas pats nedaug pagiedojo-medžiojanti nendrinė lingė privertė nutilti. Ten pat-kukutis, juodasis gandras ir jūrinis erelis virš Brastos miško, pievinės lingės patelė, raiboji devynbalsė Alytaus rajone ir Žuvinto standartas. Vakar pavažinėjau po Rūdninkų girią, kur pradžiugino šiaurinė pečialinda ir galybė mažųjų musinukių. Mažoji musinukė nėra kažkoks stebuklas, yra jų visur tinkamose vietose, bet tankumas Rūdninkų girioj įspūdingas. Nedaug turbūt tokių vietų, kur vienoj vietoj ir tris patinukus gali girdėt (įtempus klausą gal ir dar daugiau). O giedojo jie vakar kaip užsukti. Ten pat-senis jūinis erelis, vapsvaėdžiai ir galybė įprastesnių paukščių.
Užsukau ir į Vokę.Ten itin padaugėjo rudagalvių ir kuoduotųjų ančių, rudė dar tebesėdi. Daugiau nieko įdomaus nebepamačiau, nes teko rūpintis, kaip ištraukti vieną užsienietį, įklimpusį su kemperiu. Ir čia man buvo geriausias pavyzdys, kokį chaosą gamtai galim sukelt mes-paukščių stebėtojai ir fotografai (gal tas žmogus labiau fotografas,paukštininkas iš jo dar menkas, kaip supratau). Įvažiavęs į teritoriją su didžiuliu kemperiu

(kas važinėjo Vokės keliukais, supras), jis, aišku nuvažiavo vienu ratu nuo pylimo visai prie pat lakštingalos lizdo. Vargšės lakštingalos, jų kaimynės remezos ir visi kiti aplinkiniai-panika siaubinga, klykia be pertraukų, o žmogelis net nesupranta, kad į lizdą lipa

. Jo ištempt man nepavyko, taigi tas siaubas nusitęsė ilgesniam laikui (na, bent nuo lizdo aš jį nuvijau), bet, žinot, jau ir man kilo pikta mintis apie lankymo ribojimą

. Arba bent jau draudimą įvažiuoti į teritoriją...