Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Ot ir apsimelavau Pasirodo ne pernai , o užpernai - laikas taip greitai bėga. Stebėjau 2008 vasario 3 d.

Tai 2008ieji ir yra pernai

Matyt galva perkaito

Spalio 5 ir 6 d.d. Šiauliečiai turėjo galimybę stebėti prie Talšos ež. neįprastą mūsų kraštui paukštį - jūršarkės jauniklį ...
Beje , įdomu ar tai pirmų metų jauniklis ir kaip dažnai jie sutinkami vidaus vandenyse ? (Raudonojoj Knygoj minimi tik Drūkšių ež. , Kauno marios , Mažeikių Varduvos tv. ir Birvėtos tv.)

_________________
Norint saugoti,reikia mylėti,
norint mylėti,būtina pažinti.
/Ž.Kusto/

Kurtuvėnų RP tvenkiniai. 50-60 pilkųjų garnių krūvoje, o daugiau kaip visada: antys, zylės (didžiosios, pilkosios, ilgauodegės, usuotosios), porą jūrinių erelių, karietaitė, liputis, bukutis, kormoranai, dagiliai, varnos, šarkos ir viena neatpažinta juoda antis

Be abejo, tai pirmų metų jauniklis. Na, o šalies kontinentinėje dalyje jūršarkės nėra jau tokia didelė retenybė, netgi perėt bando, pvz.Nemuno salose ar pakrančių smėlio juostose, tik nežinau, ar tas perėjimas sėkme baigiasi. Migracijų metu nėra super retas paukštis, aš pati esu ne kartą mačius ir Vokėj, ir Mijaugonyse, ir perinčias Šakių rajone.

Ar ne per anksti pasirode vandeninis Lietuvoje?

Bent mano tai ankstyviausias stebėjimas Lietuvoje, tačiau manau Vytas turi paslėpęs ir ankstyvesnių stebėjimų

Sendien vievio ez.- klykuoles, laukiai, kragai, krumynuose- cyviliukai, alksninukai, juodagalve sniegena. Nieko ypatinga, tik nuotaika sugadino brokonieriai saudantys is valties i paukscius. Pikciausiai, kad vienas is ju vaikas. Greiciausiai tevas ateities sentimentams suneliui gera pvz. rode. Gal neprosali butu neetatinio inspektoriaus pazymejimas?

2009-10-24 Laukai Kauno raj. ties Rokais - Vainatrakiu - Margininkais

1 javinė lingė (juv.)
1 tūbuotasis suopis
Min. 250 smilginių ir bent 10 amalinių strazdų besimaitinančių sudygusių žiemkenčių lauke
Taip pat ariamuose laukuose būriai kuosų, kovų, rudagalvių ir paprastųjų kirų
2 pieviniai kalviukai ir visa kita kas tokiu metu tokiam biotope turėtų būti.

Kauno marios ties Arlaviškėm:

1 juodakaklis naras
Min. 300 laukių
Min. 20 ausytųjų kragų
Keliolika klykuolių, kuoduotųjų ančių, o šiaip paukščių nedaug, nes vėjas nemažas, marios banguotos, matyt, dauguma vandens paukščių sulindę į mažesnius užutekius

2009-10-25 Bebruliškės tvenkiniai (mažesnieji, 3 nuleisti)

5 baltieji garniai
Min. 80 pilkųjų garnių
Min. 250 kormoranų
10 jūrinių erelių
129 didieji dančiasnapiai
Min. 33 mažosios gulbės (galėjo būti ir daugiau, nes pavieniai paukščiai vis perskridinėjo)
51 rudagalvė kryklė
2 rudagalvės antys
2 ausytieji kragai
Apie 500 pempių
6 perkūno oželiai
Juodagalvių sniegenų būreliai, mišriuose zylių būreliuose - ilgauodegės zylės, 1 paukštvanagis, 2 paprastieji suopiai ir t.t.
Min. 1 balnuotasis kiras, taip pat rudagalviai, paprastieji, dideli spp. kirai
Gaila ir šį kartą nepavyko apžiūrėti didžiųjų tvenkinių, taip pat prie dalies tvenkinių medžiojo, tai vandens paukščiai gana baikštūs ir dažnai perskridinėjo.

As siu metu pavasari maciau Nemune prie Aleksoto tilto.

2006 metų pavasarį jūršarkę mačiau prie Mūšos, Pasvalio rajone.

Šiandien Šalčininkų rajono laukuose: 5 tūbuotieji suopiai, 4 javinės lingės (juv.), daug smulkmės, tarp kurios suradau geltonsnapį čivylį tarp paprastų čivyliukų ir žaliukių. Geltonsnapių tame būryje galėjo būti ir daugiau, bet kad apžiūrėti galėjau tik ant laidų sutūpusius, tų, kur į lauką tūpė, apžiūrėt nepavyko-baugštūs labai, o dar lietus prasidėjo... Plius virš 200 dirvinių sėjikų ir gal 300 pempių. O juk pernai per apskaitą ten net netikrinom, kažkaip neatrodė, kad laukai aplink Eišiškes būtų pilni dirvinukų . Gyveni ir mokaisi. Gal ir iš jūsų kas šiemet radot dirvinius sėjikus kokiose naujose vietose, parašykit man ar į forumą, galų gale informacija labai pravers, kai apskaitą kartosim.
Vakar, t.y. pirmadienį, Išlauže-gal 600 dirvinių sėjikų, kelios dešimtys perkūnožių, keli juodkrūčiai ir keli tūkstančiai pempių.Kitų tilvikų nebebuvo, bet plaukiojo juodakaklis naras vestuviniu apdaru. Narai turbūt jau tampa įprasta Išlaužo tvenkinių peizažo dalimi.

bebruliskiu tvenkiniuose spali laikesi apie 500-1000 sejiku, rasau "is galvos", paveikslavau, galesiu atsiust nuotraukas ir galima tiksliau suskaiciuot jei idomu... laikesi pagrinde kaip ir pernai, antrajame, vakariniam tvenkiny.
pasruojo tvenkiniuose maziau, gal apie 100, irgi yra foto.

Ačiū už informaciją. Dabar, ko gero, daugumoje žuvininkystės tvenkinių yra dirvinių sėjikų sankaupos. Jeigu nekalbėsim apie didžiasias pastovių sankaupų vietas kaip Kintai ar Raseinių kompleksai, tai kituose tvenkiniuose (Išlaužas, Kapliai) šiemet, lyginant su pernykščiais duomenimis, kiekiai panašūs, bet paukščiai pasirodė šiek tiek vėliau. Tai nieko keisto, daug kas priklauso ir nuo klimato sąlygų, be to, šiemet rudeninė (rugsėjo-spalio) tilvikinių migracija kontinentinėje šalies dalyje buvo itin menka (bent jau tokie mano stebėjimai).Neatsimenu kitų tokių prastų metų, ir dar nelabai aišku, kas tą įtakojo. Aišku, turim ir savų "krizinių-klimatinių" niuansų-tvenkiniai buvo nuleidinėjami žymiai vėliau tiek dėl sunkumų žuvies pardavimuose, tiek dėl itin šiltų rugsėjo orų. Bet net juos nuleidus, tilvikų kažkaip nepadaugėjo, o kai kurių rudenį lyg ir įprastų rūšių (pvz.mažasis bėgikas) buvo išvis minimalūs skaičiai. Reikia palaukti kol Europos ir Rusijos ornitologai paskelbs savo duomenis apie perėjimą ir migraciją, gal kas aiškiau pasidarys.
Dar dėl dirvinių sėjikų. Susirašinėjom su apskaitų projekto koordinatorium S.Gillingsu, kuris patvirtino seniai Europoje žinomą faktą, kad rudeninių ir žieminių sankaupų didžiausiose vietose, t.y.pakrančių potvynio zonose, dirviniai sėjikai naktimis skrenda maitintis į laukus, o dienoja pakrantėse. Labai įdomu, ar šis ritmingumas pasireiškia pas mus, ar mūsų tvenkiniuose susibūriavę sėjikai irgi skrenda į laukus naktimis . Jei kas pastebėtumėt tokius dalykus,-parašykit.

Šiandien Simno tvenkiniuose apie 600 dirvinių sėjikų, pempiu panašus skaičius, o gal net ir mažiau, perkūno oželių apie 50, keli juodkrūčiai.
Dūsia ir Metelys tuštoki: ausytieji kragai, klykuolės, didieji dančiasnapiai ir gulbės. Žuvinte mažasis dančiasnapis didžiųjų dančiasnapių būryje.

Beje, kas dabar vakare dar skaitot, išeikit į lauką ar balkonus, paklausykit-labai gerai skrenda baltabruviai strazdai, jau senokai tokio aktyvumo nesigirdėjo. Bene šaltukas artinasi...

mielai Egle, jei tik per miesto gaudesį jie girdėtųsi....

Turėtų girdėtis ir per gaudesį, jei per Vilnių skrenda-jų cypsėjimas pakankamai charakteringas. Tik va įdomu, ar jie didelį miestą bando aplenkti, ar ne . Kai dar Vilniuj gyvenau, nebuvo labai įdomu migracijas stebėti ar tuo labiau jų klausytis . O tokio dydžio miestelio kaip Trakai tai paukščiai tikrai nevengia.
P.s. Pas mus šįryt pasirodė pirmieji svirbeliai .

Pačiam Kaune tiek vakar vėlai vakare, tiek dabar bandžiau klausytis, tai negirdėt, o visi pašaliniai garso to klausymosi tikrai nepalengvina. O va savaitgalį Kazlų Rūdoje, tai, kad ir negausiai, bet girdėdavosi praskrendantys baltabrūviai strazdai.