Lietuvos ornitologų draugijos forumas

tik idomu kaip suopiai jauciasi kai viena diena tai sninga tai lyja,tai silta tai salta..

Jaučiasi normaliai

Kadangi vis labiau apie įvairių paukščių rūšių porūšius diskutuojama, tai kokia situacija Lietuvoje su paprastojo suopio (Buteo buteo) porūšiu vulpinus?

Šeštadienį ( 2008.10.04) stebėtas vienas tūbuotasis suopis.

Birdpix'e peržiūrinėdamas nuotraukas, užtikau šią suopio nuotrauką: http://www.birdpix.lt/displayimage.php? ... 30#nav_pic

Ar būtų galima šį suopį priskirti Buteo buteo vulpinus porūšiui? Uodega, krūtinė lyg ir rausvai rudo atspalvio, kas būdinga vulpinus porūšiui...Ar reikėtų atkreipti dėmesį į dar kažkuriuos požymius?

Taip reikėtų atkreipti dėmesį į paukščio dydį skrendant, sparnų plotį, bendrai įvertinti proporcijas kiek tai įmanoma. Taip pat vertinti beveik neapdirbtą nuotrauką.
Tačiau ir šioje nuotraukoje galima įžvelgti vulpinus požymį svarbų - didelį baltą plotą sparnuose ties didžiųjų planojamųjų plunksnų pamatu. O taip pat ir ties kitomis sparno plunksnomis daug baltos, ryškios spalvos, margumas vidurinių dengiamųjų plunksnų srityje, uodega lyg ir gelsvo atspalvio turi, matosi uodegos gale platoka juostelė tamsi. Pati uodega - gana ilga. Tai gali būti šio porūšio paukštis.

Paukštis iš tiesų panašus į vulpinus, bet ar tiksliai galima jį priskirti šiam porūšiui, atsakyti sunku.
Pirmiausiai,nuotraukoje turim suaugusį individą. Jie turi keturias spalvines variacijas: pilkai rudą, lapės rudą,tamsiai rudą ir juodą. Jeigu kalbam apie paukštį iš šios nuotraukos, jis gal būtų priskirtas tamsiai rudai formai-dažniausiai ji pasitaiko arealo pietrytinėje dalyje (tolokai nuo mūsų).Žiūrint atidžiai, lyg ir viskas atitinka-plasnojamųjų plunksnų piešinys, uodegos raštas ir tt.Bet prisiminus, kaip varijuoja nominalinis buteo, iškart kyla masė klaustukų. Forsmanas rašo,kad Suomijoje dažniausiai sutinkamas tarpinis variantas tarp buteo ir vulpinus (anksčiau vadintas intermedius), o tai reiškia, kad labai dažnai nebus įmanoma patikimai identifikuoti šį porūšį.Kiek žinau, net kai kurių šalių ornitofaunistinės komisijos nesiima spręsti šio dalyko. Aišku,jeigu nuotraukos autorius dar galėtų smulkiau apibūdinti paukščio dydį (vulpinus turėtų būti mažesnis už buteo), skrydį ir pan., gal jau galima būtų ir konkrečiau pasakyt. Dabar gi nebent nusiųsti šią nuotrauką didiesiems plėšrūnistams (kad ir tam pačiam Forsmanui) ir žiūrėti,ką jie pasakys. Nes kol kas į argumentą,kad čia vulpinus, dar galima rasti aibę kontrargumentų,kad ne . Čia reikia labai atidirbtos akies.

turiu kvaila klausima,ar gali poruotis buteo buteo su vulpinus?jeigu taip tai kas ju vaikai bus?

ju vaikai jei tokie bus isvis, bus hibridai

aciu,turiu filmuotos medziagos apie suopius gal kada susitikime parodysiu

Seniai niekas neįdeda kokio paukščio, tad aš įdėsiu jums, vis bus koks užsiėmimas įdomesnis, nei apie saulėgrąžas diskutuot

Kažkaip man neaišku, kas tau šiame suopyje "stringa"?

Na kaip - gan nedažna spalvinė variacija. Dažniau mes įpratę matyti normalios spalvos suopius, o jei būna šviesūs, tai dažniau dilbio srityje būna viena siaura juostelė, o čia matosi kaip ir daugiau dėmių, kurios iš toliau atrodo kaip viena stambesnė dėmė ir tai (dengiamųjų plunksnų spalva ir dėmės) turi kažkiek panašumo su kitomis rūšimis.
Na, bet matau, kad niekas juo ir nesusidomėjo, turbūt neišskirtinis tada.
O įdomesnių kadrų neturiu - labai bjaurūs orai dabar fotkinti.

Jei ne paslaptis su kuo fotkinai ta neiprasta suopi? spalvos i tubuoto gana panasios,bet pastaibis kiek matau tai paprastojo suopio.Pas mane jau visi isskrido ziemot..

Canon EOS +Canon 400mm f5.6

Aš kažkaip neįžiūriu čia pastaibio. Turbūt nespėjau pažiūrėt įtraukė kojas

Šią pabaigon einančią griežtą žiemą nebestebina arčiau žmonių besisukantys ar Kopgalio, Ventės ir kitose lesyklose besimaitinantys suopiai. Kas beliko daryti tiems vargšams, kurie laiku nepasitraukė į ne tokius sniegingus kraštus. Ne išimtis ir milžinišką lesyklą atstojantis Dumpių sąvartynas netoli Klaipėdos. Jis dabar išlaiko čia dar neregėtą skaičių suopių. Ne mažiau poros dešimčių jų tupinėja ant žemės, medžių, visokių kuolų ir stulpų tiek pačioje sąvartyno teritorijoje, tiek už jo tvoros, bet taip ir neprijunksta prie ten esančių žmonių, atvažiuojančių mašinų. Savo atsargumu suopiai panašūs į kranklius, kurių Dumpiuose šiuo metu dar keliskart daugiau negu suopių. Ir vieni, ir kiti kiaurą dieną nedrįsta nutūpti sąvartyno aktyviausioje zonoje. Tik vakarop, kai dingsta darbininkai, nurimsta buldozeris ir link Klaipėdos į marias išlekia tūkstantinės sidabrinių kirų ordos, suopiai tiesiog per keletą minučių supuola ant šviežio šiukšlyno. Jame visada atsiranda šiokių tokių mėsos atliekų. Vaizdelis būna neįprastas, bet, aišku, ne toks įspūdingas, kaip pietinėje Prancūzijoje, kuomet sąvartyne teko matyti daugiau kaip 100 besimaitinančių juodųjų peslių. Bent jau Dumpiuose suopiai yra didžiausioje pagarboje tarp visų sparnuočių ir duoda į plunksnas net krankliams, nekalbant apie kirus. Teko matyti sidabrinį kirą lesančius suopius – matyt, rado kritusį ar sužeistą. Greta paprastųjų ten užsibuvo ir vienas tūbuotasis suopis. Galbūt, tiems plėšriesiems atliekos šiukšlyne tėra tik „užkandis“, nes pelinių graužikų ten turėtų būti nemažai. Peliauti lengviau ir dėl plonesnių sniego patalų sąvartyne.

Be tūkstančių kirų ir visokių varninių paukščių sąvartynas per žiemą taip pat išmaitino pusšimtį varnėnų ir dar didesnį būrį karklažvirblių. O praėjusios vasaros metu čia visus stebino gausybė gandrų – net iki 70. Bent pora dešimčių jų būdavo pastoviai. Nėra ką lyginti su kelerių metų senumo laikais, kai per visą vasarą sąvartyne sunkiai pamatydavai vieną kitą gandrą. Matyt, jie galų gale „išsitreniravo“ savo kelionių į žiemavietes metu lankydami Izraelio, Egipto ir kitų kraštų sąvartynus.

Manau po savaitės pirmieji suopių jaunikliai paliks lizdus,bent jau Varėnos rajone Dargužių miškuose suopių jaunikliai labai dideli , pastoviai mankština sparnus.Į lizdą be "nagų" ilipti labai sunku, gal yra norinčių ir turinčių irangą įlipti ir sužieduoti,mano e-mail [email protected]

Nesuprantu iš kur toks noras žieduoti paukščius juos kone tik vos pamačius. Juk žieduojama ne šiaip sau, o tam turi būti pakankamai rimtas mokslinis pagrindas.
Šiuo atveju vėlgi, manau geriausiai susisiekti su Gamtos tyrimų centro specialistais (ar žiedavimo centro) ir aptarti tokius dalykus.

Susidaro įspūdis, kad pas mus kai kurių rūšių paukščius siekiama kone šimtaprocentinai sužieduoti. Nežinau ar yra kažkokie etikos principai čia (norėtūsi išgirsti iš žieduotojų apie tai) bet manau jie turi būti. Kitaip kitą kartą jautiesi ne laukinėje gamtoje (o būtent laukinė gamta ir miškai tai mūsų turtas (dvasine prasme), ne tai kas yra inventorizuota (nors tai taip pat turtas, bet kitoje plotmėje)), o parke...

Beje Juliaus gulbėms to netaikau, nes ten aiškiai yra užbrėžtas tikslas, sužinoti tikrai naujiems dalykams, viskas numatyta iš anksto ir pan.
Todėl jei žieduojame, tai žieduokime atsakingai ir pagrįstai

Visikai sutinku su Modesto iskeltais klausimais. Noretusi daugiau isgirsti apie sio "ziedavimo ralio" tikslus, nei vien tik akcentuojamus rusiu ir individu skaicius. Ar nera per velu zieduoti suopius, jei jie tikrai paliks lizdus jau uz savaites?