Lietuvos ornitologų draugijos forumas

LOD skelbia, kad kaisiadoriu miskuose bus keliami inkilai zvirblinems peledoms: nezinau kas tokia nesamone galejo sugalvoti, zinant didziuju geniu gausuma tuose miskuose. Turbut vienam zvirblinei peledai ten tenka koks 100 tusciu didgenio uoksu. Iniciatyva grazi, bet jau geriau zylutems gyvenvietese ir miestuose butu inkilu iskele, o ne inkilus praktiskai dideisiems margiersiems geniams.

Liutaurai, čia yra ypatingai graži viešųjų ryšių akcija. Zylėms ir varnėnams ir taip beveik kiekvienas sąmoningas pilietis gamina ir iškelia po inkilėlį. o vat žvirblinėms pelėdoms... Va čia tai įvykis. Daugelis žmonių pirmąsyk sužino kad aplamai tokios pelėdos yra, kad jos saugomos kokiame tai išskirtame biosferos poligone, kad šių paukščių apsauga rūpinasi valstybė, tai yra valstybės įstaigos - urėdija ir regioninio parko direkcija. Ir svarbiausai - kiekvienas norintis gali prisidėti savo dalyvavimu prie šių retų paukščių perėjimo vietų gausinimo.

Pavyzdžiui šiemet mes, Dubysos RP direkcija, su moksleiviais kelsime inkilus did. dančianapiams ir kukučiams. Kai pagalvoji - kas čia tokio. Bet vaikams tai padaro įspūdį, suteikia daug žinių, jie jaučiasi svarbūs, galėdami prisidėti prie saugomų rūšių gausinimo.

Taigi, tai puiki proga pajungti visuomenę prie gamtinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo.

Vygantai, būsiu gal ir nepopuliari, bet šiuokart pritarsiu Liutaurui. Taip, tai bus graži viešųjų ryšių akcija, puiki šventė, visuomenė sužinos, kad yra tokia žvirblinė pelėda. Tik ar ne per daug Lietuvoje tų viešųjų ryšių akcijų? Visose srityse, kasdien? Prigalvoti jų būtų galima dar labiau absurdiškų ir guostis, kad va, visuomenė sužinojo, kaip puiku...O realiai tai juk šnipštas...Nelabai suprantu, kodėl tada nekelti inkilų tam, kas tikrai inkilus užima, kur paukščiams naudos būtų-na, kad ir naminėms pelėdoms, o jei norim retesnio-lututėms? Jūs pas save Dubysoj juk bandysit kelt kažkaip tikslingai, ar ne? Nors ir šiuo atveju reikia turėti omeny, kad kukučiai labai nenoriai kraustosi į jiems siūlomus namus...
Aš tikrai ne prieš viešuosius ryšius, bet vistiek nesuprantu, kodėl negalima tame vadovautis sveiku protu su bent kažkokia realia nauda gamtai.Dabar gaunasi viskas "na ura", kaip prie rusų sakydavom-per tas viešasias akcijas dėl pliusiuko (ar dėl reklamos) prikeliam inkilų, po to nei kas juos tikrina, nei tvarko, jau nekalbant, kad kas patirtų užimtumą ir išvadas kokias padarytų .
Čia kaip pas mus prie pradinės mokyklos-ant kiekvieno medžio prikabinta po lesyklą. Daugybė jų ten, gražios tokios, įvairių dydžių-irgi ryškiai akcija buvo, viešieji ryšiai, taip sakant, su visa ta tuščių žodžių tirada-vaikų švietimas, meilė gamtai ir tt. Graži akcija turėjo būt, galvoju. Ir kabo dabar visos tos lesyklos, siūbuoja vėjyje tuštut tuštutėlės, nei trupiniuko ten nerasi. Anei vienoj . Aš imu galvot, kad reiktų pasiūlyt dar vieną akciją "Padovanok lesyklą tam, kas lesins", gal naudos būtų...

Manyčiau, kad Mokytoja(s) tinkamai nepasirengė ir neparengė (nenuteikė) vaikų,- daug geriau būtų prie mokyklos viena didesnė lesykla, bet kurioje būtų apsčiai tinkamo maisto visą lesinimo sezoną. Panašu, kad vaikai ir nesužinojo, kaip reikia lesinti paukščius žiemą. Neišgirdo apie atsakomybę ir įsipareigojimą... Esu ne kartą ir ne vienoje vietoje matęs p. Eglės aprašytąją situaciją,- daug visokiausiu lesyklėlių, ir visos jos tuščios,- taip ir lieka kaboti net vasarai atejus...

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Sveiki Visi!
Iskart prisipazinsiu, tos akcijos Budos-Pravieniskiu misku poligone kaltininkais esame mes Kauno mariu regioninio parko direkcija. Ideja buvo mano, del to nereikia kaltinti visos institucijos. Iskarto matau savo klaidas. Neviska zinesklaida paraso, visko ir neimanoma. Inkilai bus kabinami samoningai ir specialiai parinktose vietose. Inkilai pagaminti specialiai zvirblinems peledoms (kitokie). Butume iskabine ir be sios akcijos ir net paprasciau butu buve (dali jau iskabinome). Tiesiog manome, kad akcija butu aktualu, tuolabiau, kad sie metai yra biologines ivairoves, visuomene turi apie tai zinoti. Tai bus mokslinis eksperimentas, ar apskritai zvirblinukes apsigyvens tokiuose inkiluose (vakaru Europoje ir Rusijoje gyvena). Manau eksperimentas pavyks jei bent viename is ju apsigyvens. Be to tokie patys inkilai bus kabinami ir kitose Lietuvos vietose (Birzu, Ignalinos rajonuose) ir visi jie bus tikrinami bei priziurimi renkami duomenys ir tikiuosi pasitarnaus mokslui.
Be to jeigu kas skaitete programa, tai ten akcentas netik inkilai. Tai aktyvus laiko praleidimas su orientacinio zaidimo elementais. Tai pritraukia didesni zmoniu rata is ivairiu sriciu (ne tik ornitologus ir gamtininkus), kurie be jiems iprastu dalyku suzinos dar ir apie zvirbline peleda. Taip, tai "piaras"! Bet ar taip blogai? Ar blogai, kad isjudinam zmones ir pasiulom jiems pabraidyti po Lietuvos miskus ir parodyti jiems, kad ir pas mus yra ka veikti ir nereikia vaziuoti kazkur i kalnus? ir kad mes turime zvirbline peleda, ji cia kazkur gyvena? Mes dar ja turime! Ir jeigu daugiau zmoniu apie tai zinos jai bus tik geriau.
As tikrai nenoriu nieko izeisti ir nesu nusiteikes pyktis, bet man kartais atrodo, kad profesionalai savo srities zinovai, nori visus padaryti tokiais kaip jie patys. Taip niekada nebus. Visi profais nebusime
Nesame ta institucija, kuri dirba vien tam, kad uzsidetume "pliusa". Mes tikimes, kad po sio renginio, nors nedaug, bet lengviau bus bendrauti su visuomene, ir bus lengbviau jiems irodyti, kodel yra svarbu saugoti gamta ir kam reikalingos saugomos teritorijos. Niekada nesutiksiu, kad tokiu viesuju rysiu akciju yra perdaug. Mums gamtininkams gali atrodyti per "riebu" daug pompastikos, bet tokiu kaip mes yra nedaug.... O paprastu zmoniu tokia informacija kita karta net ir nepasiekia.
Gal turite minciu kaip kitaip galima butu visuomene supazindinti su biologine ivairove? Pasiulymai is Jusu puses butu labai naudingi.

Be pykcio, Giedrius

Giedriau, jūsų renginys tikrai nebus blogas, o ir darbas nenueis veltui-tuos inkilus kas nors užims. Aš vis tiek liksiu skeptikė, kad juos užims žvirblinės pelėdos (nors jei tikrinsit, kas tikrai pagirtina ir skiriasi nuo vienkartinių akcijų, tai gal ir parašysit, kas užėmė), nes nemanau, kad žvirblinei pelėdai trūksta perėjimo vietų. Esu įsitikinus, kad inkilus, esant galimybei, reikia kelti toms rūšims, kurios nyksta dėl perimviečių praradimo, tada jau galima kalbėti apie rūšies apsaugą. Kitu atveju, tai yra tiesiog inkilų kėlimas,- labai šauni veikla, tik nereiktų jos taip skambiai vadint. Va tas man ir, ko gero, Liutaurui, ir užkliuvo. O dėl to piaro...Et, kiekvienais metais tų pavasarinių akcijų prisižiūriu ir jų rezultatus matau. Pernai Trakuose tokios akcijos metu kelti inkilai neatlaikė nė mėnesio-buvo pritvirtinti taip, kad ėmė kristi dar paukščiams nespėjus ir lizdo susisukt. Niekada nemačiau, kad jais kas toliau rūpintųsi, valytų, prižiūrėtų ar pan. Bijau, kad priežiūrą turi tik tie inkilai, kuriuos patys žmonės kelia savo iniciatyva, o ne proginiai akcijiniai. O kas iš jūsų matėt, kad inkilai būtų tikrai solidžiai padaryti ir su apsauga nuo kiaunių? Be tos apsaugos tai akciją galima pavadinti "Iškelk inkilą-pamaitink alkaną kiaunę". Manau, kad vėl tik tie privatūs entuziastai tokiais dalykais rūpinasi. Jeigu klystu, atsiprašau iš anksto, tiesiog pati nesusidūriau.
O žiūrint iš filosofinio taško, tai koks absurdas: kertam miškus, atimdami iš paukščių buveines, po to perkam tą pačią medieną ir darom iš jos inkilus...

Šiandien į direkcija buvo atvežta daržinėja katino papjauta žvirblinė pelėda. Nežinoma ar pelėda buvo apsilpusi ar katinas labai gudrus, kad pagavo žvirblinukę. Paukštis atvežtas iš Prienų rajono, prie Balbieriškio esančio kaimo. Gretimuose miškuose:Prienų šilas, Punios šilas, Balbierškio miškas žvirblinės pelėdos yra stebėtos.

Panašu, kad padėjot ir pelėdoms. Patikrinau tą vietą šiandien, radau, greičiausiai mažojo apuoko išvamas (5cm.,gana plonos, mano protingoj knygoj "Tracks and signs of birds..." patikrinus, atitinka maž. apuokui).
Pastaba Laimiui: kitą sykį eik mažesniais žingsniais, sunku praeit tavo pėdom, visai negalvoji apie kolegas .

http://www.amazon.co.uk/gp/product/imag ... 39&s=books
Šitoj?

Aš negaliu patikėti, kad padėjo!!! Gaila, kad daugiau tokių "šeryklų" nepadarėme, na bet bus pamoka ateičiai. Tu kita kartą mano pėdų ieškok, tai bus lengviau. Bet aš jo irgi visą kelią prašiau, kad eitų mažesniais žingsniais

Taip.

Suluošintą pelėdą gelbsti veterinarai

Vita SAVICKIENĖ | http://www.panrytas.lt/?id=2010022530&i=3&a=1

Veterinarijos gydytojų Daivos ir Nidijaus Aukštikalnių šeima pradėjo kovą už sužalotos pelėdos gyvybę. Tarp šakų rastam įstrigusiam plėšriam paukščiui buvo lūžusios abi kojos. Specialistai abejoja, ar jis išgyvens.
.
.
Ratu suko paukščiai
.
Praėjusio pirmadienio popietę Rokiškio rajono Keručių kaimo gyventojas Povilas Lingė nuskubėjo į Jūžintų seniūniją. Susirūpinęs vyras ieškojo pagalbos, kas galėtų padėti ištraukti iš po šakų krūvos sužalotą pelėdą.

P.Lingė pasakojo, kad jo dėmesį patraukė Antano Gaigalo namų valdoje besisukiojantis gausus būrys paukščių.

Senyvo amžiaus vyriškis klampojo per gilų sniegą, kol prasibrovė prie nugenėtų medžių šakų krūvos, o ten pamatė sparnais plakantį paukštį. Tačiau vyras pats ištraukti pelėdos negalėjo.

Plėšraus paukščio gelbėti buvo pakviesti keli vyrai. Jiems skubant A.Gaigalo namų link, keliu į seniūniją jau traukė Jūžintų miestelio gyventojas Petras Jagorovas. Jis glėbyje nešė apsvaigusią pelėdą. Ją jūžintiškiui vargais negalais vienam pavyko ištraukti iš šakų krūvos.
.
.
Anksčiau gydė vanagą
.
Seniūnijoje nesunku buvo rasti veterinarijos gydytoją Daivą Aukštikalnienę – ji vadovauja čia įsikūrusiam raidos centrui.

Veterinarė apžiūrėjo atneštą pelėdą. Moteris nustatė, kad plėšrūnei pažeista kairė akis, bei pastebėjo atvirą vienos kojos lūžį. Be to, D.Aukštikalnienė spėjo, kad nelaimėlė puldama žemyn stipriai susitrenkė.

Gailestinga veterinarijos gydytoja į namus parsivežė sužalotą pelėdą. Šis paukštis – ne pirmas gyvūnas, laikiną prieglobstį radęs jos namuose. Aukštikalnių šeima anksčiau namuose globojo ir gydė sužalotą vanagą.
.
.
Tikimybė išgyventi nedidelė
.
D.Aukštikalnienės į namus parsigabentam paukščiui pagalbą suteikė sutuoktinis, taip pat veterinarijos gydytojas Nidijus. Jis sutvarstė lūžusią koją. Atidžiau apžiūrinėdamas pelėdą, vyras pastebėjo, kad ir antroji koja suluošinta. Kaulai lūžę prie pat plėšrūnės kūno, todėl jos sutvarstyti neįmanoma.

Veterinarai konsultavosi su kolegomis iš Kauno, kaip gydyti sužalotą pelėdą. Kauniečiai abejojo, kad paukštis išgyvens. Jų manymu, trauma labai sunki.

D.Aukštikalnienė mano, kad pelėdos likimas išsispręs per ateinančias dvi savaites.
.
.
Pririšo, kad neskristų
.
Veterinarai pelėdą įkurdino dėžėje – kartu išpjovė skyles, kad nelaimėlė galėtų tupėti nukabusiomis kojomis.

„Po kelių valandų pelėda atsigavo, pasidarė linksmesnė, sekė katės, šuns, mūsų judesius. Nakčiai dėžę su globotine nunešėme į išvykusio studijuoti sūnaus kambarį.

Instinktas net ir sužalotai pelėdai naktį atgijo, ji pradėjo skraidyti. Kitą naktį ją pririšime, kad vėl nepradėtų skraidyti“, – pasakojo D.Aukštikalnienė.

Moteris sugalvojo ir kitą būdą, kaip nuo įgimto instinkto sutramdyti naktimis atgyjantį paukštį. Ji ketina naktį kambaryje neišjungti šviesos, kad globotinė prasčiau matytų.
.
.
Įveikė vieną vištos širdį
.
Aukštikalniai globotinę maitina vištų širdelėmis. Mat taip jiems patarė specialistai. Per dieną plėšrūnė įveikė tik vieną širdelę. Sutemus pelėda lesė gana smagiai, tad dabar paukštį jie maitins artinantis nakčiai.

Specialistai patarė dar duoti pelių ir paukštelių.

„Su pelėmis sunkiau, o paukštelių vyras gal ir nušaus. Vieno sparnuočio turėtų pakakti trims dienoms“, – tikisi D.Aukštikalnienė.
.
.
Gal įpuolė į žabangas
.
Sodybos savininkas A.Gaigalas vienintelis nepamatė jo valdose įstrigusios pelėdos. Vyras tikino, kad rytą išeidamas į darbą nepastebėjo ir neįprastai didelio klegančių paukščių būrio.

Šeimininkas sakė nė neįtaręs, kad šeškų pamėgtoje vietoje gyvena ir pelėda.

Plėšrus paukštis, anot jo, greičiausiai naktį pastebėjo pelę ar paukščiuką ir, jį medžiodamas, pats įpuolė į medžių šakų žabangas.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Siandien anksti ryte buvau nulekes i Praveniskiu miska paklausyt peledu. Tai namines ne tik paklausiau, bet ir paskraide aplink ratais.

del straipsnio apie suluosinta peleda. tikriausiai peleda gydantys specialistai zino, bet pasidalinsiu patirtimi. plesriems pauksciams butina, kad susidarytu isvamos, todel neturint peliu ar pauksteliu galima vistos sirdele apvolioti, kad ir issukuotais suns plaukais, kaulus galima meginti pakeisti parduotuvese pardavinejamu, sunims skirtu farsu (sumalta mesos liekanos su kaulais). na o kas del peliu, labai sekmingai peles gaudydavau su parduotuvese pardavinejamais spasteliais. vietoj jauko naudojau siek tiek pakepinta duona. kad ismaitinciau pelesakali (ji man perdave gyvunu globos draugija, paukstis negalejo skraidyti) ir dar sukaupciau peliu atsarga man reikejo apie 20 spasteliu spastelius tikrindavau tris kartus dienoje.

Vakar patikrinome "šeryklą" Paluknio pievose. Sniego gerokai sumažėjo ir eiti buvo daug lengviau. Grūdų, kuriuos išbarstėme prieš dvi savaites vis dar buvo likę nemažai. Net nežinau, ar juos ten kas valgo, bet kad kažkas ten pastoviai lankosi - tai faktas. Ant šieno kūgių radome išvamų (nuotraukoje - tos tamsesnės, tos kurios šviesesnės rastos ant arčiau kelio esančių kūgių). Pribarstėme dar daugiau grūdų ir dalį jų uždengėme šiaudais. Jeigu ne pelės, tai gal paukščiai juos sules.

http://img444.imageshack.us/img444/2303/isv.jpg
Gal kas nors pakomentuos, kieno čia gali būti išvamos.

PS vos tik atvažiavus, apie 100 m. nuo kelio matėme du jūrinius erelius kažką lesiojančius, vėliau prisistatė krankliai. Tai mes eidami atgal nusprendėme patikrinti, kas ten taip visus vilioja. Radome lapės likučius, tiksliau tik kauleliai, užpakalinė koja ir kailio skutai belikę.

tiksliai pasakyti kokio paukscio cia isvamos sunku, reiketu jas apziureti atidziau. siaip tai labai idomus tyrimo objektas is kurio galima suzinoti laaaaabai daug pvz. paukscio mitybos ekologija, isvamose rastu smulkiuju grauziku amziu, o atlikus detalesnius tyrimus galima pasakyti koki grobi pauksciai renkasi dazniau ar jaunus ar suaugusius individus ir dar daugybe kitu dalyku. vienu zodziu, isvama tai lobis

Tos tamsios išvamos nedidelės, gali būti plėšriosios medšarkės. Ten tokių juodų buvo nemažai, kai aš tikrinau. Įdomu, kad ten netoliese prie vieno stulpelio buvo dvi tokios juodos išvamos, bet žymiai ilgesnės, maždaug 5,5 cm. Medšarkei per ilgos, kitiems pagal spalvą nelabai tinka .
O šviesesnės nuotraukoj panašesnės į pelėdines (naminės?). Bet reikia žiūrėt, kas viduj. Pelėdos išvamose daug kaulų, o,pvz.suopio-jų beveik nebūna, tik kailio ir plunksnų likučiai. Medšarkės išvamose kaulai labai smulkūs.
Tos, kur aš trečiadienį parsivežiau,-šviesesnės, pilkos buvo, ilgos ir plonos. Vienoj buvo pelės uodegos galas .
Gal dar Tomas gali pakomentuot, nes mano išmintis labiau iš knygos. Aš tik dėl medšarkės labiau užtikrinta, šitų tose pačiose pievose prisižiūrėjau. Pagal "Tracks and signs.." išvamų spalva yra labai svarbi, tik bėda, kad ne visų paukščių išvamų spalva aprašyta, ir ne visų nuotraukos yra. Pvz. suopio nėra nurodyta spalva, tik dydis ir turinys. Tas dydis, aišku, sutampa ir su pelėdų išvamų dydžiais, taigi, belieka turinį tikrint .
Na, čia tiesiog pamastymai, kas tose vietose laikosi, ir kas gali išvamas palikt šiuo metu.
Beje, tikrai ne kranklio, ne jūriako, varnos ar šarkos.

Išmavų spalva gali kisti nuo drėgmės, juodos išdžiūvusios pavirsta pilkomis. Nuo pagautų pelinių rūšies nuo juodos iki rudos (dirvinė pelė, rudasis pelėnas). Dydis taip pat svyruoja jei paukščiai badauja. Nes vidutiniškai (naminės pelėdos, mažojo apuoko, suopio) išvamoja būna 3 pelinių graužikų liekanos. Jei plėšrūnas nepagauna reikiamo kiekio graužikų mažėja išvamos dydžiai.
Dvi šoninės rudos aiškiai matosi daug kailio. Tiktų krankliui, galbūt suopiui ir mažiau tikėtina lapei (ar neturi nemalonaus kvapo). Centre 3 mažesnės galėtų būti plėšriosios medšarkės, bet tai jau būtų maksimalus dydis šiai rūšiai. Niekada plšriosios medšarkės išvamoje nesu rades sveikos pelėno kaukolės (dažniausia jos visai nebūna). Kraštinės juodos, 2 stambesnės gali priklausyti tiek suopiui tiek naminei pelėdai, tiek mažajam apuokui vargu ar tiksliai bus galima išsiaiškinti. Daugiau ka nors norint išsiaiškinti reikia ardyti "lobius" ir žiūrėti kiekvieną smulkmena.

sveiki. gavau stai toki laiska:
"Laba diena,
dovanokit už sutrukdymą, bet viešoj erdvėj radau tik Jūsų adresą, kuriuo, mano manymu, galima būtų pasiteirauti apie žvirblines pelėdas. Taip jau nutiko, kad viešint gimtinėje (Ignalinos raj.) į langą atsitrenkė paukštelis, kuris greitai atsigavo. Paieškojęs informacijos internete įtariau, kad tai žvirblinė pelėda (ją nufotografavau, nuotrauką prisegu). Taip pat radau informaciją, kad Jūs organizavote inkilų žvirblinėms pelėdoms kėlimo akciją. Panorau porą inkilų iškelti ir aš, tačiau niekur neradau jokios informacijos, kokie turi būti inkilų išmatavimai, kur juos kabinti (pamiškėse, pačiuose miškuose, vienišuose medžiuose, lapuočiuose ar spygliuočiuose), kokiame aukštyje, į kurią pasaulo pusę orientuoti. Gal Jūs galėtumėte patarti man šiais klausimais? Būčiau labai dėkingas!

--
Pagarbiai,

Darius B."

Ka galetumete patarti siam zmogui?

Nuoroda i atsiusta nuotrauka: http://www.kaunomarios.lt/failai/Zvirbline_peleda.jpg