Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Keliais žodžiais parašytsiu apie vykdomus karvelių stebėjimus ir jų aktualumą. Ekologijos institutas paskutinius dvejus metus vykdo invazinių ir svetimžemių paukščių rūšių tyrimus. Tokių paukščių tarpe yra ir dvi karvelių rūšys: naminis karvelis ir pietinis purplelis. Tyrimų metu stebėtojai atliko naminio karvelio apskaitas pasirinktuose stebėjimų plotuose, pradedant Vilniumi bei kitais miestais, ir baigiant nedideliais miesteliais, tokiais, kaip Baltoji Vokė, Aukštadvaris, Onuškis ir kt. Is tikro, naminių karvelių tyrimai net ir Europos lygmenyje yra gana silpnai atliekami. Čia, kaip ir daugumoje ornitologijos sričių pirmauja britai ir olandai. Kitur labai skurdūs duomenys, nors naminiai karveliai yra viena gausiausių paukščių rūšių daugelyje šalių, kurį reikšmingai įtakoja (dažniausiai konkuruoja) vietinius paukščius. Yra nuomonių, kad būtent dėl naminių karvelių atskiruose regionuose (tame tarpe ir Lietuvoje) išnyko kuoduotieji vieversiai, o šiuio metu nyksta naminiai žvirbliai. Beje, manome, kad pietinius purplelius iš didesnių Lietuvos miestų irgi išstūmė naminiai karveliai. Kad įvertinti tokius pokyčius, pirmiausia turime atlikti naminių karvelių gausos ir sezoninio paplitimo tyrimus, mat šiltais sezonais ši rūšis paplitusi gana plačiai, net ir kaimų ar net atskirų tiltų miškų masyvuose lygmenyje. Tačiau žiemą rūšisi išlieka tik tose vietose, kur sugeba išgyventi, t.y. tinkamos mitybos sąlygos. Todėl, vietinių populiacijų apskaitos ir vykdomos būtent žiemos sezonais, kuomet paukščiai dažniausiai koncentruojasi miestuose ir didesnėse gyvenvietėse. Tačiau mūsų iki šiol vykdomi tyrimai (pirmiausia dėl lėšų stokos) neapėmė pakankamo mažų gyvenviečių skaičiaus. Be to, nėra aišku kokio dydžio gyvenvietės dar yra tinkamos naminiams karveliams. Kad atsakyti į šiuos klausimus, reikalinga didesnio stebėtojų būrio, nei dirba dabar, pagalba. Apie tai (stebėjimų metodiką ir tyrimų vietas) parašysiu sekančiame laiške.

Paklausimas (ne) į temą: jei yra žinoma, kada prasidėjo naminių karvelių invazija i Lietuvą? Kada naminių žvirblių? Kitų ornitosinantropų?

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Naminių karvelių apskaitos Europoje vykdomos spalio - vasario mėn., tačiau, įvertinant šios žiemos ypatumus ir Lietuvos geografine padėtį, apskaitų laikas gali būti siejamas su gamtinio (ne kalendorinio) pavasario pradžia. Taigi, turim dar mažiausiai bent kelias savaites, kad įvertinti naminių karvelų gausą šalies gyvenvietėse. Tuo pačiu, reikėtų nepraleisti progos nurodyti ir stebėtų pietinių purplelių aptikimo faktus, nes šiai rūšiai būdingi gana staigūs pokyčiai paplitimo areale. Todėl manome, kad realus pietinio purplelio paplitimas nėra žinomas. Taigi, kviečiame visus, kurie turi noro ir laisvo laiko, atsiusti savo apylinkėse vykdytų karvelių stebėjimų duomenis. Tokiu atveju vertinti net ir didesniuose miestuose vykdytų stebėjimų duomenys. Svarbu, tik, kad jie būtų iki realaus pavasario pradžios, kuomet karveliai pasklinda po žiemojimo vietų apylinkes. Šiais metais, manome, kad apskaitos turėtų baigtis per Šv.Velykas. Jei atsiras norinčių prisijungti prie karvelių apskaitų, paukščių registracijos formą surasite LOD tinklalapyje.

Naminių karvelių invazija prasidėjo 20 amžiuje, nes 19 amžiuje buvo tik lokali populiacija Trakų pilyje. Apie tai parašysim vasarą (apibendrinę ir 2008-2010 metais vykdytų apskaitų rezultatus) populiarioje spaudoje. Pietinis purplelis Lietuvoje pasirodė 20 a. antroje pusėje, nors Europoje irgi laisvėje pasirodė tik 20 a. pradžioje, kuomet ir pradėjo plisti.

Neteko vykdyti karvelių apskaitos niekada, tačiau gan įdomūs turėtų būti stebėjimai ten, kur yra pakankamai gausi p. purplelių ir naminių karvelių populiacija, pvz. Alytaus raj. Krokialaukyje ar Verebiejuose.

Kiek teko matyti žiemą, tiek naminiai karveliai tiek ir purpleliai mėgsta vietas (jei tai nedidesnis miestelis) kur galima rasti grūdų (beje tokias vietas mėgsta ir žvirbliai ir geltonosios startos), tačiau akivaizdžios konkurencijos tarp šių paukščių susijusios su mityba pastebėti neteko.

Todėl konkurencija yra galbūt kitais aspektais? Anksčiau yra nustatyta, kad naminiai karveliai yra kai kurių ligų sukėlėjų nešiotojai ir platintojai, tai galbūt galėtų būti viena iš galimų kitų rūšių paukščių nykimo priežasčių...

Reikėtų Liutaurai galbūt akcentuoti į ką atkreipti dėmesį stebint šias paukščių rūšis. Gal tai bus numatytoje anketoje, bet jos dar nemačiau.

Kas dėl žvirblių gausos, tai man buvo kilusi idėja labiau pasidomėti naminių žvirblių ir karklažvirblių gausa ir santykiu tarp šių rūšių skirtingose buveinėse, tačiau galėčiau tik prisidėti prie tokių tyrimų jei jie būtų organizuojami. Todėl nesirašydamas duomenų paskutiniu metu tik stengiausi apytiksliai "primesti" šių rūšių gausą tiek mieste, tiek ir agrolandšafte. Iš pirmo žvilgsnio, šių rūšių gausa dar tikrai nėra maža.

Kiek teko matyti žiemą, tiek naminiai karveliai tiek ir purpleliai mėgsta vietas (jei tai nedidesnis miestelis) kur galima rasti grūdų (beje tokias vietas mėgsta ir žvirbliai ir geltonosios startos), tačiau akivaizdžios konkurencijos tarp šių paukščių susijusios su mityba pastebėti neteko.

Todėl konkurencija yra galbūt kitais aspektais? Anksčiau yra nustatyta, kad naminiai karveliai yra kai kurių ligų sukėlėjų nešiotojai ir platintojai, tai galbūt galėtų būti viena iš galimų kitų rūšių paukščių nykimo priežasčių...
Kartoju laiska, nes praeitas neissisaugojo kazkodel.
Is tikro naminiu karveliu paplitima lemia salygos ziemos menesiais, kur jie yra paplite ribotai, lyginant su siltais sezonais. Is tikro, didesne gausa stebima tik prie turgu, grudu sandeliu, savartynu arba tiesiog ju serimo vietu, kas neretai pasitaiko didesnuiose miestuose. Butent siuo aspektu karveliai ir konkuruoja su naminiais zvirbliais, kurie, Lietuvos vietineje faunoje, buvo vieninteliai atitinkamu zmogaus atlieku vartotojai, prie kuriu prisijungdavo kuoduotieji vieversiai gyvenvietese arba karklazvirbliai tam tikrose ju dalyse. Taciau karveliai, del jiems budingos elgsenos ir dydzio, sekmingai nukonkuruoja zvirblius, todel naminiu zvirbliu nera (beveik nera) naujuose miestu rajonuose, kur gaussu karveliai. Sia tema galima butu ir daugiau padiskutuoti, ka galetumem padaryti LOD susirinkimo metu, nes yra nemazai visokiu niuansu, bet svarbiausia, mazai duomenu apie naminiu karveliu gausa ir pasiskirstyma tam tikrose vietose

O kas tavo akimis yra akivaizdi konkurencija? Kai paukščiai pešasi? Ar kai stipresnis tiesiog be kovos užima silpnesnio nišą? Nes kalbant apie antrą atvejį, tai tokią konkurenciją matau kasdien. Draugės lesykloje (balkonas, antras aukštas) jau kelinti metai iš eilės kartu prasimaitina tiek naminiai karveliai, tiek naminiai žvirbliai. Aišku, tie karveliai gyva bėda, bet išvyt jų neįmanoma. Taigi viskas labai paprasta: kol prie lesyklos karveliai, žvirbliai net neskrenda, laukia. Kol sulaukia, jau ir maisto nebedaug būna likę . Va tau ir konkurencija.
Liutaurui. Mano nuomone, gali būti jau šiek tiek vėloka apskaitoms. Nors sąlygos ir ne visai pavasarinės, karvelių išsklidimas Trakuose jau gana akivaizdus. Jų tikrai sumažėjo, matyt, dalis jau išsiskirstė po perimvietes.

Nemanau, kad dydyje ir jėgoje yra esmė (aišku, galiu ir klysti). Man teko ne kartą stebėti žvirblių elgseną ir jų vikrumą, todėl nelabai galėčiau su šiais teiginiais sutikti. Naminiai žvirbliai daugiau yra miestų paukščiai, o mieste ne kartą teko įsitikinti, kad net ir žiemomis, maisto yra sočiai.
Galbūt kita situacija yra mažesniuose miesteliuose, bet tarkime Kaune, žvirbliams sąlygos palankios, jų čia pakankamai. Pats stebiu žvirblių šeimyną, kuri gyvena mano balkone jau keli metai. Jiems čia sąlygos palankios. Galbūt tikrai yra konkurencija, nes mieste be balandžių gausu ir kovų, kuosų bei varnų (šių mažiau), tačiau ar ji tokia, kad žvirblis žiemą mirtų iš bado, abejočiau.
Būtų tikrai įdomu išgirsti jei turite tokių įrodymų (ir mielai atlikčiau nugaišusių negyvų žvirblių tyrimus, jei tokių būtų žiemą ar kitu metu). Šiltuoju metu, žvirbliai yra iš esmės visalesiai, kas jų šansus klestėti (vadų skaičių bei gausumą) pakankamai turėtų apsaugoti.

Turėtų būti įdomūs tokios apskaitos duomenys, tačiau sutinku su Egle, kad jau šiais metais šiai apskaitai vėloka. Jeigu teisingai supratau, tai jau ne pirmi metai vykdoma apskaita, taigi apie ją reikėjo informuoti anksčiau, o ne paskutinę minutę Na, bet jei šiuo pavasariu šios apskaitos neužsibaigs ir prieš 2010-2011 m. žiemą bus daugiau informacijos - bus daugiau ir savanorių.

Asmeniniai mano šios žiemos stebėjimai: vieno nedidelio kaimo pakraštyje esančio ūkio teritorijoje (yra ir grūdų sandėlys) visą žiemą laikosi nemažas kiekis naminių karvelių (niekad tiksliai neskaičiavau, bet spėčiau, kad apie 40-50), geltonosios startos, o va žvirblių tai tik vienetus mačiau...na nebent jie maitinasi, kurioje nors kitoje ūkio teritorijos vietoje.

Jei matei, vadinasi jų yra. Jūs nenorėkite, kad ilgus metus gamtoje karaliautų viena ar kelios ir tos pačios rūšys. Taip nebūna (na, nebent žmogus). Žmogus stipriai ir labai greitai keičia aplinką, keičiasi atitinkamai ir gyvasis pasaulis - vienos rūšys prisitaiko, kitos pasitraukia ar visai išnyksta. Tai natūrali atranka (net ir žmogaus veiklos nereikėtų traktuoti kaip dirbtinės, nes tai vyko taip pat natūraliai (ko gero )

pvz. Žiežmarių situacija

naminiai karveliai peri po tiltais ir apleistuose pastatuose.
šį rudenį buvo įpač daug naminių karvelių ir pietinių purplelių prie grudų sandėlio, bet atėsjus žiemai, jų ten beveik neliko laikydavosi koks 50-60 paukščių burys.
Į mano lesyklą visą žiema lankė nuo 7 iki 11 pietinių purplelių ir tik 2 naminiai karveliai.
O žvirblių, naminių ir karklažvirblių, būdavo apie 200. Lesalo užtekdavo visiems.
Bet pastebėjau tokį dalyką, kad jei lesykloje tupėdavo purpleliai su jais kartu lesdavo ir kiti paukščiai, žvirbliai, žaliukės, naminiai karveliai. O kai į lesyklą nusileisdavo namininiai karveliai tuo metu lesykloje būdavo tik jie du. Kiti paukščiai jų vengdavo. Tuo metu žvirbliai lesdavo po lesykla.

Kokių skaičių Liutaurai, reiktų apie karvelius? nes didžioji jų masė budavo Spalio mėnesį, tuo metu sukaičiavau būrį purplelių iš 24 paukščių.

Kad žvirblių ten yra, tai net neabejoju. Tiesiog įdomu kaip kinta jų populiacijos dydžio santykis su kitomis rūšimis - šiuo atveju karveliais.

Vėlgi, tyrimų nedariau, bet aš negalėčiau teigti, kad akivaizdžiai padidėjo naminių karvelių miestuose per paskutiniuosius 20 metų (manau jų apytiksliai nei padaugėjo nei sumažėjo). Žvirblių, ko gero sumažėjo, tačau reikėtų nustatyti ar tai tikrai mažėjimas susijęs su karveliais.
Ligos nuo labai seno yra viena iš priežasčių dėl kurios atskiros rūšys stipriai nukenčia, kai tik jų gausa pasiekia atitinkamą gausos lygį.

Jei kalbėtume apie Alytaus raj. ir miesto cituacija: tai Krokialaukyje Žiemos pradžioje skaičiavau 44 pietinius purplelius, naminių karvelių apie 100 naminių žvirblių labai daug 500 ar dvigubai (neisi pas kiekvieną žmogų į kiemą apžiūrėti krūmų). Maitinosi purpleliai prie grūdų sandėlio, ant kelių ir sodybose. Naminiai karveliai grūdų sandėlys ir laukai. Naminiai žvirbliai sodybos ir tik nedidelė dalis sandėlyje. dažniausia naminių karvelių mitybos vietos nesutapo su purpleliais ir žvirbliais ir nepastebėjau konkurencijos dėl maisto. O žvirbliai su purpleliais maitinasi kartu, išskyrus tuos atvejus kuomet skrendama maitytis ant kelių (naminiai žvirbliai bijo atvirų vietų).
Alytaus mieste, Dainavos mikrorajone nėra pietinių purplelių, naminių žvirblių (gal kelių nepastebėjau), naminnių karvelių gal kokia 70 paukščių. Visa žiemą karveliai laikėsi poromis ar mažais būreliais ir ringdavo maisto likučius iškritusius iš lesyklų. Karlažvirblių nemažai gerokai virš šimto. Manau kad karlažvirbliai gerokai labiau toleruoja atviras vietas ir gali perskridinėti maitintis didesnius atstumus negu naminiai žvirbliai. Miesto pakraščiuse kur atsiranda privačios valdos daugiau krūmų ir laikomas vienas kitas naminis paukštis naminiai žvirbliai puikiai jaučiasi. O dėl apskaitos laiko tai penktadienį Alytuje beveik visi naminiai karveliai krovė lizdus

Dar dėl pietinių purplelių gausos Alytaus raj. tai beveik visose gyvenvietėse per 5-7 metus jų padvigubėjo.

Beje, pas pazystama balkone jau antra savaite naminiai karveliai peri, tuoj turetu skilti jaunikliai

Pasvalio rajone pastebėjau pietinių purplelių gausos mažėjimą.O gausiai apželdintose gyvenvietėse,kur prieš 13-14 metų veisimosi metu karaliavo pietiniai purpleliai,dabar jų vietas užėmę keršuliai.Tik klausimas ar tai konkurencija,ar laisvų nišų užėmimas,o gal purplelių sumažėjimas sietinas su ž.ū. bendrovių (buvusių kolūkio fermų) žlugimu,kur purpleliai maitindavosi.Naminių karvelių irgi gal kiek pamažėję.
Pvz. Zarasų rajone pietinių purplelių per 6 metus nemačiau nei vieno.
Su apskaitom pavėluota,o kitam sezonui būtų ką veikt

anadien savo daugiabucio balkonuose girdejau cypsint karveliu jauniklius,- manau, jau issiperejo ir prakuto

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Noriu paklausti Liutauro kaip jūs traktuosite gautus duomenis žiemos pradžioje ir pabaigoje. Nes toje pat teritorijoje po tokios žiemos bus like tik kokia pusė paukščių ar mažiau.
Pas mane kaime (Prienų raj. Mackiai) naminių žvirblių sumažėje3-4 kartus per 15-20 metų. Karveliai visiškai neįtakojo. Sodybų apie 25. Seniau prie kiekvienos sodybos buvo nedideli javų laukai asmeninėms reikmėms ir didieji laukai kolūkio, vėliau bendrovės. Dabar javus augina tik ūkinikai ir gerokai toliau nuo sodybų.
Jeigu skaičiuotume kiek buvo seniau laikoma naminių gyvūnų ir paukščių tai dabar kokius 3 kartus mažiau. Taigi maisto mažiau kokius 3 kartus.
Šio metu iš minėtų sodybų 2 likusios kaip vasarnamiai ir žiemą ten niekas negyvena, dar 2 sodybose žmonės gyveną kaip mieste nieko nelaiko.
Iširus bendrovei išnyko žvirblių populiasija grūdų sandėlyje ir fermose.
Labai keičiasi sodai nebelieka senų, aukštų, tankių obelų, kriaušių. Juos keičia žemaūgės veislės. Gerokai sumažėje jazminų, alyvų. Žvirbliams sunkiau pasislėpti nuo paukštvanagių atakų.
Po sodybų remontų ypač stogų labai sumažėje tinkamų vietų perėti.

Pavėlavom su apskaitom tikrai-šiandien ryte Trakuose suskaičiavau tik penkis karvelius . Beje, pietinis purplelis Trakuose-super retenybė, esu mačiusi pora kart pavienius žiemą, ir tie iš kažkur atklydę per šalčius buvo. Ir tikrai tai neturi nieko bendro su naminių karvelių gausa, o tik su faktu, kad pas mus nėra žemės ūkio, jokių dirbamų laukų ir jokių grūdų sandėlių.