Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Siandien prie Zuvinto ezero, viduryje dienos pirma kart gyvenime maciau skrendancius du did.baublius.

Žvėryno tvenkiniuose jau 2 mandarininių ančių patinai , pasipūtę, karingi ir išsirinkę po didantės patelę

kaip matėte, vakar Raseinių žuv. tvenkiniuose buvo stebėtos girnovės. Gal kas žinote, kelintas tai registravimo atvejis Lietuvoj?

7-as

įdomesni savaitgalio stebėjimai iš Zarasų raj.:
sustojus paklausyti sodinės startos, išgirstas kukutis, kuris greitt nuskrido, o startos deja nebuvo; sketsakaliai, net 6 vietose raudongalvės sniegenos, gulbės giesmininkės lauke, tošinukė, upinis ir nendrinis žiogeliai, (pilkosios musinukės dar nematyti), volungė, labai draugiškas dirvoninis kalviukas - ne tik pozavo, bet ir balsą paleido, todėl tikriausiai nesuklydau
Nuotraukos:
http://www.dropbox.com/gallery/289776/1 ... d?h=9f5932

šaunios nuotraukėlės

Vakare pasivažinėjau po Zapyškio apylinkes pasiklausyti griežlių. Trijose vietose aptiktos giedančios griežlės, Žiemkelyje - griežles ir švygždas.

Vakar Kaune ąžuolyno parke keršulis, o kalniečių parke tošinukė.

05-22, 05-24 Biržų raj. Kirdonių miško kirtime stebėjau sodinę nendrinukę, bet negaliu jos nufotografuoti. Labai tanki augmenija. Avietės, karkliukai ir kiti krūmai. Visi maždaug vienodo aukščio ir tik vienas kitas ąžuoliukas ar šermukšnis kyšo. S. nendrinukė, kaip ir visos nendrinukės, perskraidinėja iš vieno krūmelio į kitą. Kol ją surandu, kol savo " techniką" (monoklį) nusireguliuoju, ji spėja mane pamatyti ir smunka žemyn, ar tolyn.
Gal kas norėtų ją pamatyti ir įamžinti? Gerai matosi kontrąstinga tamsesnė nugara, šviesus antakis ir, žinoma, girdisi jos išskirtinė giesmė.
Kirtime čiulba ir karklinė nendrinukė, 2 rudosios devynbalsės, geltonoji starta, raudongalvė sniegena, vakare girdisi margieji žiogeliai. Už kelio esančiame miške- volungė, griovyje- upiniai žiogeliai. Girdisi juodieji ir giesmininkai strazdai, juodagalvė devynbalsė, įvairios zylės, o 05-24 vakare prie kirtimo atskrido sketsakalis.

Savaitgali jau laukiukai pasirode gausi šeimynėlė į domu kiek išaugs,Šalia kelio Gargždai -Dovilai kelias Geltonūjų kielių poras stebiu įdomiai dvi
Motacilla flava thunbergi,o dvi Motacilla flava ir visos įsikūrę 100-150 m spinduliu viena nuo kitos dvi poros net tuo pačiu medžiu apžvalgos aikštelei naudojasi

Prie Neries (Kaune). Rūšių daug. Įdomesni stebėjimai: kranklio jaunikliai jau gerokai ūgtelėję auktšos įtampos elektros stulpem, esančiame lizde; plėšriosios medšarkės; upinis žiogelis; mažosios žuvėdros (bent 6); upinės 2; rudagalvių kirų keletas; 3 did. dančiasnapiai (2F, 1M); nendrinės startos patinas; upiniiai kirlikai; krantinis tilvikas; tošinukė.
hm.. medšarkės puikiai mato kas darosi jai už nugaros . Sedėdama ant spygliuotos vielos. Staiga pakilo ir nuskrido apie 3m į priešingą pusę nei sėdėjo. Pagavo kažką labai nemažo - ar tai driežą ar pelę... Neįžiūrėjau.
Keletas foto:
http://www.dropbox.com/gallery/289776/1 ... 7?h=6dfc71

Kažkuri foto, tai tiltas iš apačios. Spėkit kas tose nišose gyvena? bent kartą įskrido tai tikrai. Pirmose trijose foto tas pats kiras, sidabrinis? Paskui visose 3 tikrai bebras? nes ten kur graužia man nepanašus į kažkaip... Bet labiausiai mane domina paskutinėj foto esantis mažesnis kirtas? Koks čia - paprastasis? Tas didesnis tai tikriausiai sidabrinis

jei vamzdis 100mm,tai nisa apie 200-250mm.Tai gal koks sakalas ten lankos

did. dančiasnapio patele. Tiesa iš pirmo karto įskristi, jai nepavyko, tačiau antras mėginimas buvo stebėtinai puikus. Klausimas tik ar ten peri

butu saugi vietele

Taip, pirmuose trijuose kadruose – sidabrinis, o paskutinėje nuotraukoje – paprastasis ir sidabrinis kirai. Plaukiantis žvėrelis – bebras, na, o tos graužiančios bent man šviečiasi ondatros. Šiaip jau, matant natūroje, sunku apsirikti – bebras gal triskart ilgesnis už ondatrą ir nepalyginamai stambesnis (kokius dvidešimt kartų sunkesnis).

Man ir kur graužia nepanašu į bebrą - per mažas, kur plaukia, tai bebras. Pataikiau įvardindamas kirus, pasisekė matyt . dėkui už patvirtinimą.

05.27.Trys giedantys šiaurinės pečialindos patinukai Vingio parko šlaituose ir ties Karoliniškių atodanga.

Na, pratęsiu tą pačią Raimondo temą apie šiaurines pečialindas. Šiemet per visą mano penkiametę gyvenimo Trakuose istoriją pirmąkart turime šiaurinę ir pas save. Paukštį išgirdau prieš savaitę intensyviai giedantį paežerėj parkelyje, bet po dienos jis dingo. Galvojau, kad nesusirado antros pusės ir nukeliavo toliau. Klydau- paukštis tiesiog persikraustė į kitą vietą. Sakyčiau, labiausiai netinkamą,-tarp individualių namų, šlaitelis link ežero menkutis, žmonių kieme,- bet gieda sau patenkintas ir į mūsų ornitologines teorijas nekreipia jokio dėmesio . O juk visai šalia, už kokių 70 metrų prasideda tiesiog idealus "knyginis" šiai rūšiai biotopas-nemenkas šlaitas be apgyvendinimo ir su žymiai mažesniu trikdymu. Et, tos mūsų teorijos...
Bet kuriuo atveju, paukštis labai džiugina, vis tik nauja rūšis Trakams .

Šendien važiuojant iš Kauno į Šėtą ties Batėgalos kaimu, neaukštai virš mašinos praskrido rudasis peslys, Šiuose kraštuose dar nera tekę matyt šio paukščio.

_________________
V.Eigirdas

Uzvakar viena griezle, sendien dvi griezles vievio laukuose, skirtingose vietose.