Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Sveiki! Vakar prie ežero aptikau paukštį -nugara ir kaklas juodas prie galvos buvo balta apvali dėmė taip pat ir kūno šone buvo balta, tad nusprendžiau, kad tai buvo klykuolės, bet juk tai patinėlio veisimosi apdaras, o juk jis pasikeičia iš rudens-žiemos tik balandžio pabaigoje.Gal kas galit tai paaiškinti?

Suaugęs patinas tuoktuvinį apdarą jau turi rudenį. O šertis pradeda pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje. Pabandyk atsidaryti Birdpix puslapį, kairėje puseje užeik ant paieška. Įrašyk klykuolė, tuomet galesi palyginti nuotraukose kaip atrodo klykuolės skirtingu metų laiku.

Pasižiūrėjau.Taip keletas nuotraukų tikrai tokios kokias mačiau klykuoles.Tai vadinasi aš mačiau patinėlį veisimosi apdaru?O tai kada jie būna rudens-žiemos apdaru?

Matai, su antimis yra kiek kitaip nei su kitais paukščiais. Paukščiai įgauna veisimosi apdarą jau rudenį ar žiemos pradžioj. Taigi žiemą mes juos matome jau veisimosi apdaru. Patelėms pradėjus perėti patinai skrenda į šėrimosi vietas kur keičia apdarą (pilnai, tame tarpe ir plasnojamąsias plunksnas). Keičiant plasnojamąsias plunksnas paukštis kurį laiką negali skraidyti, mat antys,gulbės, žąsys skirtingai nuo kitų paukščių, keičia visas plasnojamąsias plunksnas iš karto. Patelės šeriasi kiek vėliau, jau jaunikliams išsiritus. Rudenį - žiemos pradžioj paukščiai pakeičia kūno plunksnas ir vėl įgauna veisimosi apdarą. Taigi antims ne visai tinka pavadinimas "rudens-žiemos apdaras".

Aišku dabar supratau. Labai ačiū!!!!

Del gulbiu serimosi.

Gulbiu seimose, tikriausiai kur jauniklius vedzioja abu seimo snariai (gal ir zasys), pateles seriasi pirmos, o patinai veliau. Seriasi skirtingu laiku , todel kad bent vienas is seimos nariu galetu iskulus pavojui pabegti, isskristi. Bet yra idomus dalykas, kad prijaunikntos, gulbes nebyles, kurios lesa batona, seriasi daznai vienu metu. Ir abu seimos nariai tuo metu negali skristi.

pvz. Gulgbes giesmininkes pateles sertis pradeda apie liepos viduri ir seriasi iki rugpjucio vidurio. Patinai nuo rugpjucio vidurio iki rugsejo pabaigos.

Ačiū Juliau, už papildymą. Aš rašiau tik apie antis. Su gulbėm kitaip, kaip ir su žąsim. Kažkur skaičiau, kad žąsų abu poros nariai šeriasi kartu, kai jau išvesti jaunikliai. Bet už šią info 100 proc. negarantuoju, reiktų dar paieškoti literatūroje. Bet kuriuo atveju, bus panašiai kaip su gulbėm, nes abu poros nariai rūpinasi jaunikliais. Tuo tarpu ančių patinai niekaip nedalyvauja šiame procese, taigi ir šertis pradeda anksčiau. Įdomesnis dalykas yra patinų šėrimosi vietos. Tai, aišku, priklauso nuo rūšies. Kai kurių rūšių patinai skrenda šertis į šiaurę, kitų - į pietus. Man labai būtų įdomu sužinoti, kur šeriasi mūsiškių klykuolių ir didžiųjų dančiasnapių patinai. Lietuvoje tokios vietos nesu aptikusi.

Manyciau, kad daugelis patinu seriasi zuvininkysts tvenkiniuose. Pvz Raseiniu tv. seriasi iki 2000 misrus anciu buriai ir rudgalves ir kuodes ir didziosios antys. Tikrai tame tarpa yra ir patinu ir pateliu neperinciu.

Taip, rudgalvės, kuodės šeriasi daugelyje žuvininkystės tvenkinių. Bet nei klykuolių patinų, nei did. dančiasnapių ten besišeriant niekad nemačiau. Nebūna jų ir ežeruose (bent jau mūsų kraštuose).