Cituoti:
"Lietuvos faunoj" rašoma, kad duomenų apie vandeninių strazdų perėjimą Lietuvoj nėra. Tačiau yra duomenų, kad perėjo Karaliaučiaus srityje netoli Lietuvos sienos (nuoroda į T. Ivanausko "Lietuvos paukščius"). Gaila, neturiu T. Ivanausko, įdomu, apie kokius laikus ten kalbama.
Cituoju visą šitą labai „muiliną“ tekstą iš T. Ivanausko "Lietuvos paukščių", kiek ten yra šnekama apie Lietuvą ar jos artimesnius kaimynus:
„Vandeninio strazdo ..... nominali rasė peri Skandinavijoje, Pabaltijo respublikose, Kaliningrado srityje... Naujesni autoriai (Niethammer, Tischler) teigia, kad jie peri „Pabaltijo provincijose“, tačiau nenurodo savo teigimams šaltinių. Lenkų ornitologas Sokolowski, taip pat nenurodydamas šaltinių, sako, kad jie peri Vilniaus apylinkėse. Aš pats jokių duomenų apie šio paukščio veisimąsi mūsų krašte neturiu. Senesnių autorių nustatytas perėjimas Kaliningrado srityje, Geldupės pakraštyje, t.y. visai arti Lietuvos sienos, ir šiaip būdavo jie ten aptinkami, pvz., apie Ramintą, Ragainę, Darkiemį, Ungurupės pakraščiuose, apie Vėliavą ir kitur. Aptiktas apie Pagėgius ir Neringoje. Lietuvoje žiemą neužšąlančiose upėse kartais randamas.“
Iš šio teksto galima suprasti, kad vandeniniai strazdai Karaliaučiaus krašte bei apie Pagėgius ir Neringoje kažkada buvo aptikti veisimosi metu. Deja, faktas, kad šiais laikais perėjimo metu Lietuvoje niekas jų nemato. Įdomu, kad lenkai savo 1982 m. išleistame „Ptaky Europy“ vandeninio strazdo arealą piešia šiek tiek ŠR Lenkijoje, bet labai plačiai – Karaliaučiaus krašto, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vakarinėse dalyse. Populiariojo Collins‘o „apibūdintuvo“ žemėlapyje uždėta tik pora mažų dėmelių Š ir ŠR Lenkijoje, o Baltijos šalys (išskyrus šiaurės Estijos gabalėlį) pažymėtos vien kaip žiemojimo vietos.