Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Kas pildėt LOFK kortelę , kaip ten su kita puse , nete nėra , ar ten paprastai viską surašai ir viskas

Vakar geriau apžiūrėjau vietą kur riešutines matau.Pasirodo yra tų jaunų eglynų ir tankių
Mačiau net tris vienetus riešutinių.Iš lizdo berže, traukė kažką ir lesė

tai jau ir sleptuve uztikai . Ziurek riesutu pauksciams palik.

Vienoj knygoj radau parašyta, kad žvirblio širdis per parą suplaka tik 460 kartų. Manau, čia spausdinimo klaida ir arba trūksta nulių, arba tiek suplaka ne per parą. Kokiu dažniu iš tikrųjų plaka žvirblio širdis

Erika,manau,kad per parą žvirblio širdies dūžiams įvertinti reikėtų labai daug nulių.. Be abejo,norėta pasakyti,kad žvirblio širdis per 1 minutę, bet ne per parą ,suplaka 460 kartų Nebent žvirblis būtų tikras Godzila

gal kas galetu patikrinti "vietoje",- t. y. sugauti ir suskaiciuoti ))

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Ai čia toks knygų leidėjų bajeris... žino, kad skaitytojas mėgsta pastebėti klaidas ir nuo to kaifuoja.
Aš tai neseniai laikiau rankoj tokį karklažvirblį ir nustačiau, kad jo širdis visai neplaka.

Labai abejoju jūsų - rex - kompetencija

_________________
Kuo rečiau prie gamtos kišu nagus, tuo jai geriau.

O netikrinai, ar karklažvirblis dar gyvas?

Labai teisingai parašyta. Jokių nulių čia netrūksta, tik vietoje paros turi būti minutė.

Taip sunku tas klaidų knygoje nepadaryt. klysti yra žmogiška.

O kallažvirblis buvo negyvas.

_________________
Kuo rečiau prie gamtos kišu nagus, tuo jai geriau.

Pasidarė įdomu kaip geniai sugeba iškalti uoksus
Ar jie išsirenka medį kuriame yra ertmė viduje ir belieka tik landą padaryt, ar iškala viską savo jėgomis Kažkaip niekada neteko matyti genio įlindusio bent jau iki pusės ir kalančio

Prieš n metų su kolega tyrinėjome pelkutes su brandžių pušynų salelėmis prie pat sienos su Baltarusija (iš pradžių - iš Lietuvos pusės, o kai paklydome - tai jau ir iš Baltarusijos ). Vienoje iš salelių klausome - lyg ir genys stuobrį kala, bet labai neįprastai dusliai. Jau buvome beprieiną prie vieningos nuomonės, kad Baltarusijos geniai kitokiu garsu kala medį , kai pamatėme iš vieno uokso išlendantį d. genį, kuris išmetė "skiedras" ir vėl įlindo į uoksą toliau darbuotis.

gal kas nors zinot kur rasti info apie pauksiu lizdu apsaugines zonas Aciu.

Prieš krūvelę metų apturėjau akivaizdų pavyzdį, kaip juodoji meleta sugeba tai daryti. Vieną rudenį paukščių žiedavimo stoties Neringoje didžiojoje gaudyklėje pakeitėme porą supuvusių stulpų naujais, padarytais iš uragano išverstų eglių kamienų. Žodžiu, jie buvo sveiki ir stiprūs, net skambantys. Jau sekantį pavasarį prie vieno stulpo neatmušamai prisikabino juodoji meleta ir ėmė kalti sau trobą. Meletą galima suprasti, mat, vos ne per kokius 10 km aplinkui – nei vieno jai tinkančio, pakankamai storo medžio, tuo pačiu – ir nei vieno konkurento. Bet sutikti su naujutėlaičio stulpo sugadinimu visai nesinorėjo, tad bandžiau su meleta pakovoti. Ant jau bebaigiamo uokso užkrėklinau skubiai padarytą irgi uoksinį pelėdinį inkilą. Vistik meletos nepavyko išdurti. Ji nesusigundė inkilu, bet ėmėsi šalia jo kalti naują skylę. Teko greitai perkelti inkilą į šoną, na, o meleta pabaigė savo pirmąjį uoksą ir laimingai jame išperėjo. Sekančiais metais ji sėkmingai sugadino ir antrą stulpą... Bandymai skardos gabaliukais užkalinėti pradėtas skyles baigėsi tuščiai. Iki šio laiko stulpuose taip ir likę pora natūralių uoksų ir vienas inkilas. Iki pat žiemos šias visas tris skyles meletos naudoja nakvynei. Nebijo net rudens metu už kelių metrų pakeltų didelių tinklų, nors keliskart į juos buvo įvarytos. Tebestovi ir „pakalti“ stulpai.

Geraus sugebėjimus turi geniai ir meletos. Vis bandau įsivaizduoti kaip įlindus į pradėtą uoksą,dar sugeba jį gilinti Juk jokios erdvės užsimojimui nebelieka Kai tupėdamos ant medžio kala,tai galva netokia jau maža amplitude vaikšto

to Tomas:

Miško kirtimų apribojimai aplink retų paukščių lizdavietes

Aplink retų paukščių lizdavietes draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai lentelėje nurodytu spinduliu. Derinant zonos, kurioje nevykdomi pagrindiniai kirtimai, ribas su natūraliomis ribomis ir taksacinių miško sklypų ribomis, atstumas nuo lizdavietės gali būti didinamas arba mažinamas iki 25 proc. Kiti kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Metrais nuo lizdavietės Saugomos lizdavietės
200 Erelio žuvininko, juodojo gandro, didžiojo apuoko
150 Gyvatėdžio, didžiojo erelio rėksnio, kilniojo ir jūrinio erelių, sakalo keleivio
100 Juodojo ir rudojo peslio, vapsvaėdžio, mažojo erelio rėksnio, vištvanagio, gervės
50 Startsakalio, pelėsakalio, sketsakalio

Kurtinių tuokvietėse draudžiami plyni kirtimai. Kurtinių tuokviečių apsaugos zonose plynų kirtimų biržių plotas negali būti didesnis kaip 2 ha. Biržėse palikti pavienius stambius, šakotus medžius (ne mažiau kaip 10 tokių medžių 1 ha). Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami visi kirtimai, išskyrus sanitarinius miško kirtimus masinių miško kenkėjų antplūdžio metu, ir kiti ūkiniai darbai.
Vykdant kirtimus palikti biržėse medžius, kuriuose yra kitų retųjų paukščių lizdai, ir apie juos koncentruoti biologinės įvairovės apsaugai paliekamų medžių grupes.

Čia iš ,,Pagrindinių miško kirtimo taisyklių", patvirtintų 2003.12.19. Kaip matai, suopių lizdai nebesaugomi.
Aš inicijuoju tokį dalyką - kai rėždami biržes kolegos randa didelį lizdą (kuris neaišku kieno), aplink jį suformuoja 7-10 medžių biogrupę, kuri lieka nekertama.
O Biosferos poligonuose tikslinės rūšies lizdai saugomi visai kita tvarka (vos ne rezervatas gaunasi).

labai aciu.

Įdomu pasidarė kaip jūs kirčiuojate tardami žodį Svirbelis:)

Aš iki šiol dėdavau kirtį ant pirmosios "i" trumpą. tačiau iš ornitologų išgirdau, kad kirčiuojama ištęsiant priesagą "el". (ant "e" riestinis).

Kaip jūs kirčiuojate tardami šio paukščio pavadinimą?

Pažiūrėjau į Lietuvių kalbos žodyną - http://www.lkz.lt . Jame nustatyta norma - svirbelis kirciuojama "e" raide riestiniu kircio zenklu...

Sekmes normiskai kirciuojant...

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Ar skirtingų rūšių geniai skirtingai kala medį. Noriu paklaust ar skiriasi garsas? Pvz. mažojo ir didžiojo sukeliamas garsas?

_________________
Povilas M.