|
Naujas švenčių atributas – balandžiai
Inga SMALSKIENĖ
Panevėžio rytas
2007-02-01
Dekoratyvinius paukščius auginantys žmonės vis dažniau sulaukia prašymų išnuomoti pašto balandžių porelę vestuvėms, krikštynoms ar kitokioms iškilmėms.
Iš didmiesčių ateina nauja mada
Pastaruoju metu Lietuvos didmiesčiuose darosi populiaru įvairiomis progomis leisti į dangų balandžius. Taip elgiasi jaunavedžiai, vaikus krikštijantys tėvai, sukaktis ar kitus svarbius įvykius švenčiančios firmos.
Balandis laikomas meilės, ramybės, gerovės, gražios ateities simboliu. Įspūdingas paukščio skrydis šventei suteikia originalumo, romantikos.
Iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų balandžių leidimo madą pamažu perima ir panevėžiečiai.
Tai sako pajutęs balandžių bei kitų dekoratyvinių paukščių augintojas Pranas Juzėnas iš Panevėžio rajono Ėriškių gyvenvietės.
Paukščius skraidina vestuvininkai
Praėjusiais metais P.Juzėnas sulaukė ne vieno prašymo išnuomoti balandžius. Paukščių augintojo teigimu, anksčiau to nebūdavę.
Pasak P.Juzėno, dažniausiai skraidinti balandžius pageidauja vestuvininkai. Vasarą, kai daug vestuvių, išauga ir balandžių nuomos paklausa.
Miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jūratė Girdvainienė sakė, jog jaunavedžiai balandžius pradėjo leisti tik pernai. Ji nepamena, kad anksčiau besituokiantieji būtų tai darę.
Pasak pavaduotojos, pastaruoju metu norinčių leisti balandžius jaunavedžių daugėja.
Panevėžio rajono gyventojai konservatyvesni. Rajono Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, balandžius kol kas skraidino tik viena jaunavedžių pora.
Į dangų kyla iš šventorių
Renginių organizavimo paslaugas teikiančios firmos „Šventės akordai“ darbuotoja Kristina Juknevičienė „Panevėžio rytui“ sakė, kad dažniausiai balandžiai yra leidžiami ne prie santuokų rūmų, o bažnyčių šventoriuose.
„Tarp jaunavedžių leisti balandžius yra labai populiaru. Manau, kad šiemet dar daugiau besituokiančiųjų norės tai daryti“, – prognozavo ji.
Pasak K.Juknevičienės, Panevėžio krašte yra daug balandžių augintojų, bet nuomojančių mažai. „Balandžių nuomos verslas dar tik įsibėgėja“, – kalbėjo pašnekovė.
K.Juknevičienės žiniomis, visi norintieji skraidinti balandžius juos buvo išsinuomoję. Nuomos kainos svyruoja nuo 20 iki 50 litų už balandį.
„Žmones labai veikia mados“, – padarė išvadą Kristaus Karaliaus katedros kunigas Pavelas Andžejevskis.
Kunigo teigimu, balandžių leidimas yra pasaulietinė tradicija, neturinti nieko bendra su religija, tačiau dvasininkai nedraudžia išėjus iš bažnyčios skraidinti paukščius.
Beje, užsienyje balandžiai leidžiami ir per laidotuves, tačiau Lietuvoje tokios tradicijos kol kas nėra.
Pašto balandžiai suranda namus
P.Juzėnas laiko keliasdešimt įvairių rūšių balandžių. Pasak ėriškiečio, žmonės dažniausiai pageidauja išsinuomoti baltus, vadinamuosius pašto karvelius.
Šie paukščiai tinkamiausi dėl savo išvaizdos, nes balta spalva simbolizuoja tyrumą, skaidrumą.
Pašto balandžiai sugeba parskristi namo iš gana toli. Tokiam paukščiui nieko nereiškia iš Panevėžio nuplasnoti į Kauną ar atvirkščiai.
P.Juzėnas savo balandžius yra vežęs nuomotojams į Pasvalį, Radviliškį, Šiaulius. Jo pusbrolis, balandžių augintojas iš Kauno, šiuos paukščius yra nuvežęs už 750 kilometrų nuo namų ir paleidęs. Balandžiai sėkmingai sugrįžo.
Pasak P.Juzėno, balandžio sugebėjimas grįžti namo priklauso nuo jo proto bei oro sąlygų.
„Jei pučia smarkus vėjas, smarkiai lyja, jau nekalbant apie audrą, būna, kad paukštis namo ir negrįžta. Kitą kartą balandžiui paprasčiausiai susisuka galvelė ir jis net geru oru neberanda namų“, – pasakojo paukščių augintojas.
Nors savo balandžių vyras skrupulingai neskaičiuoja, atidaręs karvelidės duris iškart pastebi, jei kurio nėra. P.Juzėnas gerai atsimena, kur kuris paukštis turi tupėti.
Ėriškietis balandžių nuomos negalėtų pavadinti verslu, nes, anot jo, iš to nepragyvens. Paklausa palyginti dar nėra didelė, be to, vestuvininkai dažniausiai pageidauja išsinuomoti ne daugiau kaip du balandžius. Krikštynoms pakanka ir vieno.
Už balandžių porelę ėriškietis prašo 100 litų. Paukščių klientams jis iš anksto neduoda, pats juos nuveža į sutartą vietą. Pasak P.Juzėno, šventėje dalyvausiantis balandis turi būti gerai pamaitintas, pagirdytas, tinkamai laikomas.
Motina aistros nesuprato
Balandžiai – P.Juzėno aistra nuo vaikystės, jo tėvas taip pat laikė šiuos paukščius.
50-metis vyras iki šiol puikiai pamena, kaip būdamas maždaug 10 metų susitaupė 35 rublius (tuo metu tai buvo didžiuliai pinigai) ir iš kaimyno nusipirko penkis balandžius.
Berniukui atrodė, kad šie paukščiai nepaprasto grožio. Nešdamas namo pirkinį jis jautėsi devintame danguje. Tiesa, džiaugsmas truko neilgai.
Motina pasidomėjo, kur vaikas padėjęs pinigus, kuriuos ji su tėvu jam duodavusi už talkininkavimą ūkyje. Sūnus motinai prisipažino už visus nusipirkęs balandžių.
Motina liepė grąžinti kaimynui balandžius ir atsiimti pinigus. Pranui nieko kito neliko, kaip tik paklusti.
Užtat užaugęs P.Juzėnas atsidavė savo pomėgiui. Vyras neslepia esąs pamišęs dėl dekoratyvinių paukščių. Tai – jo hobis.
Paukščių niekada nedovanoja
P.Juzėno žmona dėl nepigiai kainuojančio vyro pomėgio ne tik neprieštarauja, bet ir pati juo užsikrėtė.
Be balandžių, sutuoktiniai dar laiko apie 20 nepaprasto grožio fazanų. Šių paukščių išvaizdą vaizdžiai nusako jų rūšių pavadinimai: deimantiniai, sidabriniai, auksiniai. Patys išvaizdžiausi – patinai, patelės blankesnės.
„Gamtoje vyrai už moteris gražesni. Moterys būna gražesnės tik tada, kai pasidažo“, – šmaikštauja dekoratyvinių paukščių ūkio šeimininkas.
Juzėnų kieme galima pamatyti ir įvairių rūšių dekoratyvinių vištų. Jų spalvos bei išvaizda priverčia žavėtis, o arogantiška elgsena kelia juoką.
Šeimininkas kai kuriuos sparnuočius parsivežė iš paukščių parodų užsienyje, kitus pirko Lietuvoje.
P.Juzėnas paukščius ir maino, bet niekada nedovanoja. Pasak jo, nuo senovės galioja prietaras, kad paukščio negalima dovanoti. „Kaimynas iš kaimyno už vištą nors vieną litą turi paimti“, – teigia paukščių augintojas.
P.Juzėnas fazanus bei dekoratyvines vištas perina ir parduoda. Jis sako pastebėjęs, kad pasiturintys žmonės vis dažniau fazanus perka kaip papuošalą savo namams, sodyboms.
Skiria svetimus nuo savų
„Anksčiau paukščių buvo pilnas ne tik mūsų kiemas, bet ir namai. Laikėm daugybę papūgų, tačiau vyras susirgo astma ir jų teko atsisakyti“, – pasakojo D.Juzėnienė.
Pasak moters, dekoratyvinių paukščių auginimas reikalauja ne tik nemažai lėšų, bet ir laiko.
„Per dieną visus apeiti tenka mažiausiai porą kartų. Vasarą – dar dažniau, nes, kai šilta, jie daug geria. O jau kai perinimas prasideda, tik spėk suktis“, – kalbėjo moteris.
Balandžius bei kitus dekoratyvinius paukščius, kaip ir žmones, puola įvairiausios ligos. Pasak Juzėnų, vaistai jiems gydyti ne ką pigesni nei skirti žmonėms.
Sutuoktiniai pasakojo, kad tiek balandžiai, tiek fazanai ir, atrodytų, protu nepasižyminčios vištos puikiai skiria šeimininkus nuo svetimų žmonių.
Tuo įsitikino ir „Panevėžio ryto“ žurnalistai. Svečius pamatę fazanai ėmė desperatiškai blaškytis po aptvarą, o įkišus nosį į karvelidę, joje kilo sumaištis.
Mielai šeimininko rankose fotografui pozavusios vištos nuo svetimų žmonių bėgo šalin.
Nusikaltėliai irgi myli paukščius
Bendraudami su kitais dekoratyvinių paukščių augintojais Juzėnai patyrė, kad dažniausiai tai ramūs, geranoriški, romantiškos sielos žmonės.
Tačiau jie žino, kad yra ir išimčių – meile sparnuočiams garsėjo ar garsėja ne vienas nusikalstamo pasaulio atstovas ar prieštaringos reputacijos asmenys.
Balandžius augina Henrikas Daktaras, įspūdingą brangių dekoratyvinių paukščių kolekciją turi mirties bausme nuteisto buvusio „Vilniaus brigados“ vadeivos Boriso Dekanidzės tėvas.
P.Juzėnas neslėpė, kad ir jam teko susidurti su vienu dekoratyvinių paukščių augintoju nusikaltėliu. Tiesa, apie kolegos padarytą nusikaltimą jis sužinojo tik iš spaudos.
Kartą atsivertęs laikraštį ėriškietis apstulbo pamatęs straipsnį apie vieno pažįstamo paukštininko įvykdytą žmogžudystę.
„Bedraudamas su tuo žmogumi tikrai neįtariau, kad jis gali padaryti tokį nusikaltimą. Atrodė labai mielas, geranoriškas“, – prisiminė P.Juzėnas.
_________________ ...skaitykite, kol neištrynė 
Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:39 (Ant), redaguota 1 kartą(us).
|