Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Cia jau klausimas Vytautui.Rasoma,kad geltonkojo kiro(ad.)neklystantis identifikavimo budas yra didziosios plasnojamosios plunksnos,t.y.ju galu piesinys ir tt.,o ypac-10-ta plunksna.Tai koks jis turi but,ar visada tai toks patikimas metodas,ir nuo kokio kiro amziaus sis metodas jau veiksmingas?

Pirmiausia apie ankstesnę nuotraukytę. Taip, Mylėtojas teisus, čia labai tipiškas šiųmetinis geltonkojo kiro (L.michahellis) jauniklis. Panašus į jį būtų nebent kaspijinis (L.cachinnans), bet pastarojo snapas visai ne toks stambus kaip nufotografuotojo, sąlyginai mažesnė galva ir akys. Jauniklių snapo tamsumas ir kojų spalva (rausva) išties panaši visų – ir sidabrinio, ir kaspijinio, ir geltonkojo, ir silkinio, ir balnuotojo kiro. Kojų storumas neturi jokios reikšmės (tai pareina nuo bendro stambumo, t.y. nuo lyties), bet jau kaspijinio snapo forma skiriasi iš esmės. Ir niekada nereikia pamiršti, kad tų rūšių kirai labai įvairuoja individualiai. Žodžiu, du tos pačios rūšies paukščiai savo taip vadinamais tipiniais bruožais gali būti visiškai nepanašūs. Kinta kojų ilgis, snapo forma ir spalva, kūno viršaus spalvos intensyvumas (įvairus suaugusių tamsumas, o jauniklių – margumas). Nepaisant to, yra aiški sistema. Pvz., šis „venecijietiškas“ atvejis. Žiūrime, kiro papildomų plasnojamųjų plunksnų (angl.-„tertials“) galai dar margi, be plačių balsvų apvadų. Reiškia, čia pirmametis paukštis (visai juodą snapą kartais turi ir jokios pilkos dėmelės kartais neturi dar ir antramečiai sidabriniai, taip pat ir ilgas kojas). Žiūrime toliau, kad to pirmamečio galva – šviesi. Tuomet atkrenta sidabrinio varijantas. Lieka kaspijinio ir geltonkojo galimybės. Snapas nė iš tolo netinka pirmajam, užtat lygiai toks kaip priklauso geltonkojui. Deja, kartais būna tokių „mišrūnų“, kad ta sistema užstringa

Antrojoje, paskutinėje nuotraukoje – trečių kalendorinių metų geltonkojis. Tie pietiečiai (L.michahellis ir L.cachinnans) bręsta greičiau, nes sidabrinis panašiai atrodytų tik ketvirtais-penktais metais. Deja deja, ir didžiųjų plasnojamųjų plunksnų gale esančių baltų dėmių piešinys yra pakankamai individualus, toli gražu nešventas identifikavimo požymis. Bet apie sparnų galus – gal kitą sykį, nes taip ir ryto sulauksiu prie kompo Kol sukišau į jį per dieną perskaitytus sidabrinių kirų žiedus (išvis 18 suomių, rusų, estų bei lenkų) ir surašiau žiedavimo centrui pranešimus apie tai, praėjo visas vakaras

Čia kaip ir teiginio dėl požymių individualumo įrodymas.Labiau panašus yra juoda spalva dengtas plotas , bet ne dėmėtumas.Visi trys geltonkojai venecijiečiai.

argentatus , cachinnans . michahellis
Padariau kelis piešinukus pagal Eglės iškastą internete nuorodą .
Pas argentatus 10 plunksnos galas baltas . toks pat pas cachinnans, o michahellis viršuje turi juodą juostelę plotą dalinančią į 2 dalis.
9 plunksna pas visas tris rūšis su juostele, bet mich. tamsi siauroji vėtyklės dalis tą juostelę jungia su tamsia sparno dalimi
Pas arg. juoda juosta baigiasi ties 6 plunksna, kai kurie turi juodą dėmęlę ant 5 pl. siaurosios vėtyklės.
Panašiai pas cach. ,bet jo juoda juosta siauresnė, tačiau ant siaurųjų vėtyklių nusitęsia toliau ir 5 pl turi juostelę , kai arg .tašką.
Pas mich. juoda spalva tęsiasi iki 5 su dėmele ant 4 plunksnos pas atskirus individus.

Idomu, tik skaiciavimas labai keisas.... 10 turetu buti 2, 9 - 3 ir tt. Kiek zianu plunksnos skaiciuojamos nuo priekinio kanto. 1 plunksna dazniausiai labai trumpa, todel jos skrendant nesimato.
Bet siaip idomu, tik nezinau, kiek praktiska gamtoje..... . skrendanti is virsaus ne taip jau aiskiai matai..., bet gal iseina tupint, ka nors isskaiciuti.... .

na aš tik kaip ir vertimą padariau...,pats irgi taip pagalvojau , tad ir numeriukus surašiau .Bet matos ir iš apačios(mano foto ankstesniam),patikrinau ir kitas , tačiau tai gerai matosi nuotraukose, o pas skrendantį .Bet štai sidabrinis turi 3 juodas plunksnas baltais galais, o štai geltonkojis-4 dėmeles ar perliukus, kaip lenkai vadina, o tai matoma ir tupint. Suprantama , kad kalbame apie ad. ir neskaičiuojam 2 kraštinių( 9 ir10).

Pas arg. -4 balti galiukai , pas mich.-5 , o pas cach.praktiškai perliukų nesimato.Tiesa , kartais pačiam suglausto sparno gale matos dvi dėmės...

Aciu,Raimondai,uz "juoda darba"-as patingejau ji daryt .Dar del lenku ir kiru.Lenkai turi ismoke viena gera dalyka-jie niekada neivardina kiru,kol negali ju simtu proc.identifikuot(o tai buna labai daznai-kai pauksciai per toli,kai susiduriama su hibridais ar netipiskais individais,kai paukstis rodo tik kelis,bet ne visus pozymius etc.),tokiu atveju jie naudoja pavadinima "dideli kirai".Mano manymu,mums reiktu daryt taip pat,gal tada idemiau ziuresim i situos paukscius ir rasim idomiu dalyku .Bent jau sau as kuri laika taikau sia taisykle.

Bent jau šiam geltonkojui visi požymiai atitinka

Kažkuriam laikui aprimo lietus ir vėl atsigavo „Erdvių“ internetas. Tai bandysiu ir aš įsikišti

Pirmiausia, atsakymas das‘ui apie didžiųjų plasnojamųjų plunksnų (DPP) numeraciją. Nežinau priežasties, bet žvirbliniams paukščiams priimta numeracija yra absoliučiai priešinga negu visiems likusiems (kirams, tilvikams, plėšriesiems ir t.t.). Žodžiu, bet kurio žvirblinio 1-oji mažytė, redukuota DPP aniems kitiems yra vadinama 11-ąja. Tokiu būdu ir kirų sparno smaigalį sudaro 9-10 DPP.

Raimondo daryti piešinukai išties atspindi principinius kirų DPP rašto skirtumus. Tikrai taip ir turi būti, tik blogai, kad pačių rūšių viduje egzistuoja daug individualybių. Net nekalbu apie hibridus, kurie apskritai yra iš spėlionių ir mįslių srities. Taigi, šnekant apie tris aptariamas panašias kirų rūšis, reikia nepamiršti pastoviai šalia besitrinančių išimčių. Tuo atveju ir pateiktus piešinėlius galima imti už pagrindą, bet ne kaip šventą dalyką. Čia įdedu nuotrauką iš labai gero straipsnio, jau seniai išspausdinto suomiškame žurnale „Alula“ (1998/3, volume 4), apie Larus argentatus / cachinnans / michahellis identifikavimą. Požymiai šiose iliustracijose ir Raimondo piešiniuose iš principo sutampa:

Dar toks praktinis momentas. Priklausomai nuo siekiamo tikslo, šią „sparnų galų“ temą galima šiek tiek supaprastinti. Jei ji domina pati dėl savęs, galima toliau ją gilinti, kodėl gi ne. Jei plunksnų rašto tyrimo tikslas yra rūšies identifikavimas, tuomet, kad mažiau sau sukti galvą, verta atmesti L.cachinnans nagrinėjimą. Pastarasis visai nesunkiai atskiriamas ir be gana muilinų požymių sparnų galuose. Aišku, skrendančio kiro sparnai dažnai matosi neblogai, ko nepasakysi apie kojas, akis. Visai šaunu, jei dar yra ir nuotrauka, kurią vėliau gali ramiai analizuoti. Bet iš praktikos patyriau, kad gamtoje pamatyto kiro greitam identifikavimui sparnų raštas neturi didelės reikšmės. Čia kalbu tik apie kaspijinius L.cachinnans. Geltonkojų kirų L.michahellis atskyrimui nuo lygiai tokias pačias geltonas kojas turinčių kai kurių sidabrinių L.argentatus, sparnų galų rašto pažinimas dažniausiai labai praverčia.

Iš pažįstamo lenko kirininko Grzegorz Neubauer gavau pora patarimų dėl L.michahellis identifikavimo, nors labiau tinkančių jau pagavus kirą:
„L.argentatus is showing yellow orbital ring (never in michahellis). A length of black on the 6th primary is one of the best features in distinguishing yellow-legged argentatus from michahellis (range for michahellis 30-46 mm, n = 50 Italian birds; range for argentatus 7-25 mm, n = 32 Baltic birds).“
Gal ne visiems besidomintiems šie terminai bus aiškūs, tad išversiu: „L.argentatus žiedelis aplink akį yra geltonos spalvos (tokios spalvos žiedelio niekada neturi michahellis). Juodos dėmės dydis ant 6-osios DPP yra vienas geriausių požymių geltonkojo kiro L.michahellis (tos dėmės ilgis 30-46 mm) ir geltonas kojas turinčio sidabrinio kiro L.argentatus (dėmės ilgis 7-25 mm) atskyrimui“.

Pridėsiu šį tą nuo savęs. „Baltic birds“ – vokiškos, lenkiškos, baltarusiškos, na, ir lietuviškos kilmės sidabriniai kirai, tuo tarpu Švedijos, Suomijos, Šiaurės Rusijos ir pan. – „Finmark birds“. Suaugusių L.michahellis žiedelis aplink akį – raudonos spalvos, o L.argentatus – geltonai oranžinis.

Taigi, net paėmus kirą į rankas, kartais dar reikia pamatuoti, kad įsitikintum jo tapatybe! Tai labai aktualu lenkams, kurie jau turi bendrų L.argentatus ir L.michahellis kolonijų. Tiesa, pastarųjų kirų jose labai mažai (pvz., kai jie ten gaudė suaugėlius, pateko 1 geltonkojis tarp 180 sidabrinių). Visa tai rodo, kaip nelengvas gali būti kirų identifikavimas, turint ne tik gerą teorinį pasiruošimą, bet ir praktinę patirtį.

Pabaigai dar kelios nuotraukos iš Neringos. Pirmoje – sidabrinis ir kaspijinis, antroje – balnuotasis ir kaspijinis, o trečioje – Estijoje žieduotas balnuotasis trijų rūšių pilkanugarių apsuptyje. Ten kairėje sidabrinis, už ir prieš žieduotąjį – geltonkojai (nedažnai matau), o tolimiausias – kaspijinis kiras. Tik dar kirba klausimas – kodėl tų geltonkojų akys tokios tamsios? Jos būna gana tamsios, bet šįkart visai kaip kaspijinių kirų. Dar pažiūrėkit kitose nuotraukose į kaspijinių sparnų galuose esančių baltų dėmelių („perliukų“) skaičių. Jų tikrai ne dvi ir ne nulis. Žodžiu, giliau į mišką – daugiau medžių...

Čia yra tipiško L.michahellis galva.Kaip ir rašė p.Vytautas, vienas iš gerų požymių yra žiedas aplink akį. Antras požymis-kampuota ,,kvadratinė" galva. Trečia-gana ilgas ,bet masyvus snapas su didele raudona dėme, kuri išplinta ir ant antsnapio
Dar vienas iš požymių yra tas, kad už uodegos išsikiša trys dpp , kai pas argentatus dvi dpp.

Na o kas cia per kiras?

Michachelis,turbut.Sidabrinis,kaip rasoma,niekada neturi tokio ryskaus raudono akies apvadelio,jis gali buti oranzinis ar geltonas.Snapas,galvos forma,irgi tiktu michacheliui,deme pas siuos paukscius nebutinai isplinta ant antsnapio.Gal turi viso paukscio nuotrauka?

Man tai kažkaip į michahelį nelabai neša. Greičiau Larus hyperboreus

Apie sita as isvis tuo momentu negalvojau-kai diskusija vylko apie 3 rusis,tai automatiskai apie tai ir mastai -"isdure" cia das .Sutinku su rex-Larus hyperboreus tikrai atitinka,ypac galvos forma ir tas ilgas istemptas kaklas .Grazus paukstis.

O dar idomu pasidare-paukstis retas,bet kaip daznai Larus hyperboreus yra stebimas Lietuvoj?Cia gal Rex'ui klausimas butu,ar Vytui .

Didysis poliarinis kiras, deja, prie mūsų krantų sutinkamas labai retai. Praeitais metais balandžio ir gegužės mėn. K.Castren ir aš stebėjome jaunus poliarinius kirus Smiltynėje, tačiau jie nėra LOFK patvirtinti, nes komisija neegzistavo. Ankstesnę L.hyperboreus stebėjimų statistiką galėtų tiksliau pareferuoti Vytautas
Beje, das dar nepatvirtino, kad ši galva tikrai priklauso didžiajam poliariniam

Galva gal ir tinka jam vasara,kiek kiriniai puslapiai raso.Ziema(t.y.pvz.dabar)jis turetu visai kitaip atrodyti.Siaip labai idomu,kur daryta nuotrauka,ir kada-vasara ar ziema.Jei pasirinkimas is visu kiru,tai tada galima ir ilgiau kapstytis,nes,kiek atsimenu,tai ir fuscus turi toki raudona ziedeli apie aki.Et,kirai-tai gilus miskas .P.s.Hyperboreus snapo galas turetu buti blyskesnis,o as nuotraukoj to nematau .

Didysis turi žiedelį geltoną ,snapo galas šviesus , akies rainelė balsva, o mažasis-geltoną ar žalsvai geltoną snapą ir žiedelį su raudonu atspalviu ir galvos forma labiau tiktų , bet rainelė tamsi-gelsvai ruda.Silkinio rainelė nuo rudos iki geltonos , žiedelis raudonas.Balnuotojo rainelė nuo rudos iki gelsvai pilkos , žiedelis raudonas.
Spėju kad tai L.fuscus ,nors yra panašumo į L.glaucoides Daugiau vaizdo , juk galvos neskraido

Na,uzkabino tas kiras .Kazkaip vaizdas nuotraukoj vis kazko neatitinka.Taigi:1.Larus michachelis-atitiktu akies rainele ir apvadelis.Snapo michacheliui noretusi storesnio,na,bet ten irgi variaciju daug.Galvos forma nuotraukoj ne visai "michacheliska",tas istemptas kaklas labai jau "lieknas",bet irgi,matyt,nuo situacijos priklauso. 2.L.hyperboreus vasariniu apdaru.Snapo galas turetu buti blyskus,nuotraukoje to nematyt.
3.L.glaucoides.Galvos forma gal ne tokia.Kiek ziurejau nuotrauku,sio kiro "labai gerietiskas" zvilgsnis,o nuotraukoje nelabai...Raineles spalva tinka,apvadelis taip pat.Snapas nuotraukoje per ilgas siai rusiai .
4.L.fuscus.Galva gal kiek kitokios formos,snapo galas irgi turetu buti sviesus.
Jeigu das parasytu,kada daryta nuotrauka,tai jau butu rimta pagalba,speliojant toliau.Aisku,jei cia koks hibridas,tai nelabai ir ka pasakysim,o tai vienas Vytas cia rimtai diskutuot gali,mes tik pradedam ,taigi ir nugrybaut galim toli .

Raimondai,tamsi gintarine ar ruda rainele tai pas kumlieni(na,bet cia isvis mega retenybe Europoj),paprasto glaucoides gali buti geltona.O balnuotojo kiro tai kaklas turetu but storesnis ,o ir snapas stambesnis...