Cituoti:
I suggest "Dump Gull" ( origin from DUMPiai

)
Aha, man irgi labai patiktų koks nors „Dumpinis kiras“

Na, o jei rimčiau, tai paukščio tinkamo vardo išrinkimas yra pakankamai sunkus ir subtilus reikalas. Vienu dalyku galima tikrai neabejoti – bet kurį parinktą vardą dėl kokių nors motyvų visada galima sukritikuoti. Ir tai lengvai padaryti gali bet kuris iš mūsų, o kur dar lietuvių kalbos komisija. Idealų vardą rasti, turbūt, neįmanoma. Jis turėtų būti suprantamos kilmės (pvz., nepavadinsi to naujoko „baltajuosčiu kiru“ vien dėl aiškios juostos ant išskleistų sparnų), pakankamai gražiai ir negremėzdiškai skambėti (pvz., koks nors „ochotskinis“ – gana teisingas geografine prasme, bet sunkus žodis). Ir dar būtų neblogai, kad tas terminas būtų lietuviškos kilmės. Mat, lietuvių kalba (ir ją prižiūrinti komisija

) turi tam tikras taisykles ir tradicijas, kurių nereikia ignoruoti. Techniškai žvelgiant, kokie nors angliški Great/Lesser Black-backed Gull yra tobulesni už lietuviškus atitikmenis, bet tai ne mūsų tradicijos... Žinoma, lietuviški terminai irgi turėtų būti logiški, ne kaip koks nors senas ir gražus, bet „be ryšio“ jūrinis erelis.
Praktiškai, berods, galimi tik du išeities taškai – pavadinimas pagal paukščio išvaizdą ir pagal paplitimo arealo geografinius vardus. Teoriškai yra ir daugiau varijantų – pagal paukščio elgseną, balsą, gyvenamąją vietą ir t.t., bet, manyčiau, per mažai pažįstame svetimą paukštį, kad tuom galėtume naudotis. Jei tokiu atspirties tašku laikyti paukščio išvaizdą, matyčiau tik pora galimybių „prisikabinti“ – prie mantijos spalvos ir prie kojų spalvos. Abi jos yra pakankamai originalios. Skeptikai pasakys, kad tokias spalvas galima rasti dar pas kelias rūšis ar porūšius, bet per daug kritiškas žvilgsnis tik labiau apsunkintų susitarimo galimybę. Juk, pvz., silkes mielai ryja visi kirai, kuriems tik jos pralenda per gerklę, o ne vien visiems jau įprastu vardu vadinami silkiniai kirai

Pastarieji, gyvenantys kokioje Suomijoje, gal apskritai tų silkių nemato. Tai va, remiantis kiro išvaizda būtų jį galima pavadinti TAMSIANUGARIU, TAMSIASPARNIU arba RAUSVAKOJU. Su anksčiau minėta sąlyga, kad pasaulyje gyvena ir kitų panašių spalvų kirų, bet tai pavadinimui neturi trukdyti.
Jei išeities taškas – paplitimo arealas (šiuo atveju žiemaviečių tikrai nereikėtų imti domėn), tai vienas teisingesnių, bet „stambiagabaritinis“ vardas būtų OCHOTSKO JŪROS kiras. Tik nežinau, kaip į tai žiūrėtų kolegos ir lietuvių kalbos komisija. Ber ir šitas pavadinimas neatspindėtų visos teisybės, mat, tie kirai peri ir Ramiojo vandenyno, Japonijos jūros, net Aliaskos vakarinėse pakrantėse. Beje, tai vienintelė stambiųjų kirų rūšis perinti Japonijoje. Bet ar jau būtų pagrindas mums jį vadinti „japoniniu“?
Pats asmeniškai prie „kamčiatkinio kiro“ visai pripratau ir tai liežuvio jau nebelaužo. Juolab, kad praktinių progų šį vardą pavartoti ateityje, matyt, būtų labai mažai. Bet kadangi yra kompetentingų žmonių, kuriems šitas pavadinimas visiškai nepriimtinas, tad gal nebereikėtų gilinti tuščių diskusijų. Dar vienas argumentas prieš „kamčiatkinį“ yra tas, kad lygiai toks vardas jau naudojamas kitam kirui. Tai paprastojo kiro tų kraštų porūšis - Kamchatka Gull Larus canus kamtchatchensis.
Naujai rastasis kiras, berods, turi vieną savybę – mėgsta perėti, žiemoti, žodžiu, gyventi jūrų pakrantėse, nelenda gilyn į žemyną (nebent per įlankas, dideles upes). Tik neįsivaizduoju, kaip prie to būtų galima pririšti kokį nors gražesnį ir dar lietuviškos kilmės vardą. Koks nors „(pa)krantinis“ ar „pajūrinis“ visai neatspindi tos minėtos savybės ir dar skamba prastai.