Lietuvos ornitologų draugijos forumas

gražus paukštis

O ką dar čia patarsi? Jeigu žmogus nori kelti inkilus, lai kelia. Šiaip žvirblinė paprastai randa uoksų perėjimui, o pačiam perėjimui renkasi eglynus. Bent jau mūsų kraštuose paprastai lengviausia rasti brandžiuose eglynuose (o dažniausiai tai mišraus miško plotuose su brandžiu eglynu). Esu girdėjus ir apie visai jaunus eglynėlius, bet pačiai susidurt neteko. Ne perėjimo metu jai tas eglynas jau nėra būtinas, ji nemenka klajoklė, nėra prisirišusi prie perimvietės. Mano pastebėjimu, perėjimo vietas keičia vos ne kasmet. Ne visada kraustosi toli, gali ir tam pačiam kvartale likt ar gretimam, nors iš tiesų labai sunku įvertint, ar tai tie patys paukščiai, ar ne.
Na, o viską apie inkilus jau jūs patys žmogui parašysit.

o as nuo saves Dariui B. stai ka patarsiu.Matosi kad zmogus labai megsta ir rupnasi pauksciais,todel nedelsiant kvieciame y bendraminciu bury-stokite y musu draugija,kuo musu daugiau tuo geriau,mielai priimsime.Kaip mano kiti nariai?

tikriausiai Darius jau surado atsakymus i savo klausimus. noreciau paklausti Egles gal gali placiau pakomentuoti, pasidalinti info?

Tomai, ką čia komentuot...Plačių komentarų padaryti tikrai negalėsiu, nes specialiai niekada pačių uoksų neieškojau ir tokių tyrimų nedariau. Tiesiog toks paprastas pastebėjimas, kad pernykštėj vietoj, žiūrėk, po metų jau neberandi. Pypsi sau gretimam kvartale (tik va neaišku, ar tas pats paukštis). Taip bent jau trečius metus vyksta Ropėjose, prieTrakų irgi tas pats. Įdomumo dėlei dar patikrinsiu šiemet Rūdninkus, kur pernai vieną teritoriją radom. Kažkada bandžiau tuo pasidomėti ir buvau radus berods lenkų straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad tame pačiame uokse žvirblinės pelėdos nepasilieka ilgiau nei, regis, du metus, ir kad jos nėra linkę prisirišti prie teritorijos. Reikėtų to straipsnio paieškoti, tik tai užtruktų, nes esu praradus savo senus duomenis kartu su senu kietuoju disku .

Kiek žinau, tai žvirblinės pelėdos mėgsta tą pačią teritoriją (be abejo, mokslininkai mėgsta darydami tyrimus interpretuoti taip kaip jiems patinka, todėl neabejoju, kad galima rasti prieštaraujančių publikacijų). Tačiau patinėlis gali turėti susiradęs keletą potencialių perėjimo vietų, kuriose apsistoja (tikriausiai pasitarę su pačia ). Todėl vienais metais gali būti ta pati vieta, o kitais - kažkur netoliese. bet kas lemia kada jos renkasi vieną ir tą pačią vietą, o kada kitą - nežinau - gal tai priklauso nuo uokso būklės, kitų paukščių kaqimynystės ir t.t....
Na, o Sabalo siūlymas besidominčiajam įstoti į LOD visai originalus ir kartu paprastas
Beje paskutiniaisiais metais išties nemažai girdisi apie žvirblines pelėdas žinių, tiek iš atsitiktinių nutikimų, tiek ir balsus nemažai kas girdi. Tai džiugina, nes ne taip seniai šis paukštis bent jau buvo laikomas labai retu pas mus.

dekui, Egle. visa surinkta informacija labai vertinga.

Kiek teko skaityti, tai patinėlis išrenka potencialias vietas perėjimui, o patelė renkasi, tačiau, jeigu uoksas tinkamas (perėta ankstesniais metais) patinas gali parodyti tik šį busta ir jame perėti. Jeigu reikia patelė prisitaiko uoksą sau, padidina vidaus turį, aplupinėdama uokso vidų.
Aš taip pat paprieštaraučiau Eglės nuomonei dėl teritoriškumo, rašoma kad atkakliausi patinai linkę laikytis teritorijos iki septynių metų (ilgiau negyvena..).
http://www.owlpages.com/owls.php?genus= ... passerinum labai šaunus puslapis, angliškai, apie pelėdas, tik gaila kad ne apie visas daug info.Nuoroda apie žvirblinę.

Owlpages tai aš skaičiau, tik va kad praktikoj nelabai ta teorija pasitvirtina... Bet vėlgi, labai sunku daryt kokias nors išvadas iš pakankamai nedaugelio atvejų. Be to, situaciją gali įtakoti begalė veiksnių. Mūsų kraštuose žvirblinės pelėdos perimvietei tikrai įtakos gali turėti kitų pelėdų kaimynystė. Pvz. Ropėjose kartu ir labai nedideliais atstumais vieni nuo kitų sugyventi turi lututė, didysis apuokas, naminė ir žvirblinė. Dar vienas siaubas, plintantis kaip maras ir ypač visoj zonoj aplink Baltąją Vokę (tai ir Rūdninkai, ir Ropėjos, ir Paluknio pievos, ir durpynas)-keturračiai. Ne šiaip pavieniai, bet gal koks klubas, nes jau kai važiuoja, tai kokia 40 ar dar daugiau, plius motociklai, varžybos vyksta pastoviai . O kur dar galybė kitų veiksnių... Iš tiesų reikėtų visiems pabandyti patikrinti, kaip ten yra su tom perimvietėm. Aišku, net ir tuo atveju be žiedavimo ir ilgesnių tyrimų tikslių išvadų nepasidarysim, bet vis situacija aiškesnė būtų. Nemanau, kad lenkai taip ėmė be pagrindo teigti, kad perimvietės nepastovios. Rėmėsi gi tyrimais. Taigi ir pas mus verta pažiūrėti, kas darosi.

permetu Sabalo info prie peledu bei turiu prasyma galbut butu galima isgirsti irasa

reikia is yraso istrinti telefoniny pokalby ,tada galesiu paviesinti

aisku laukiam Egles komentaro

Mano ausiai ten iš viso ne pelėda . Kažkaip labai usūrinį šunį primena. Tik nerandu jo balso įrašo-diapazoną galima būtų palyginti.

O cia tai kulminacija !!!! Super Egle,

Nieko čia labai linksmo . Kai gavau įrašą, prisiklausiau lygindama visokių pelėdų garsų-nuo kvaksėjimo iki lojimo ir dejavimų. Pelėdos, ypač patelės ir jaunikliai, tokių garsų sugeba išleist . Kita dalis-žinduoliai. Kaip tik šiandien klausiau vieną lapės balsą-gyvenime tokį išgirdus niekada nesugalvočiau, kad tai lapė (na, nebent ją matyčiau). Beje, Sabalo įraše gali būti ir ta pati lapė, dėl to ir norėčiau usūrinio įrašų paklausyt, kad aiškiau būtų, ar lapė ar usūrinis. Gal kas žinot kokią nuorodą į žinduolių balsų kolekcijas?

Siūlyčiau perklausyti šiame tinklapyje
http://www.angelfire.com/ar2/thefoxden/sounds.html

esantį balsą:
call.wav

siaip kiek zinau liepsnotosios yra gana tylios, pats niekad neesu jos girdejas, todel ir prasiau iraso o situacija su lape labai pazistama;) pries kelis metus irasiau kazkoki spiegima miske kuris taip pat primine liepsnotaja, bet tas buvo miske. medziotojai simtu procentu nutare, kad tai lape!!!

Modestai, tavo pateiktoj nuorodoj labai tipiška lapė. Dabar naktimis, kai lapių ruja, šito prisiklausyti galima į valias. O Sabalo įraše tai ten toks gana žemo dažnio krenkštimas su kažkokiais "pariaugėjimais". Kažkaip jį klausydama prisiminiau, kaip kažkada naktį miške mane su šuniu visą kelią sekė usūrinis ir leido tokio tipo garsus . Beje, mano kalė tada nerujojo . Labai sunku nete rasti usūrinio balsų, mat visi įrašinėtojai iš Vakarų, ir tokio gyvio nepažįsta . Gal kokie rusų tinklapiai yra?
O liepsnotosios tikrai nėra labai triukšmingos. Prisišaukti ją galima, tik šaukti reikia labai ilgai ir kartais kelias naktis (čia lenkų patirtis). Bet pataikius ant perėjimo sezono pradžios galima ir šiaip išgirsti. Va tik tas perėjimo sezonas labai skirtingai prasideda, o su tokia žiema kaip šiemet, manau, kad dar neprasidėjo .

nuo kada lapes su usuriniais padebesiais skraido.

Jeigu tu esi tikrai įsitikinęs, kad tai buvo paukštis, tai tada galvočiau apie didžiojo apuoko patelę. Jos karksėjimas ne pats maloniausias, tik, kiek man teko girdėti, pastovesnis, ritmiškesnis ir garsesnis (bet čia nuo atstumo priklauso). Dėl to aš ir noriu sulyginti visus įrašus, kad būtų galima daryt patikimas, o ne bet kokias išvadas. Įmesk tuos įrašus į forumą, duok paklausyt medžiotojams. Kuo platesnis žmonių ratas girdės, tuo didesnė tikimybė, kad gal kažkas jau bus su kuo panašiu susidūręs. Išsiaiškint galima, tik reikia būti pasiruošus, kad ta galutinė tiesa gali būt gerokai nutolus nuo pirminio spėjimo.
Beje, gerai būtų, kad Tomas paklausytų. Šitam didžiajam vokiškam balsų rinkiny yra naminės pelėdos afrikietiško mauritanica porūšio įrašai, kur balsai tikrai labai specifiniai . Gal ir mūsiškės kartais tokius leidžia? Tomas tikrai gal jų daugiausiai girdėjęs, taigi komentarai būtų vertingi. O aš dar pabandysiu su didžiojo apuoko patelių sonogramom pažaisti .